Prieš ketverius metus atliktas Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas (TIMSS) parodė, kad Lietuvos mokinių – ketvirtokų ir aštuntokų – pasiekimai gerokai viršija tarptautinį šalių vidurkį. Palyginti su 2011 metų rezultatais, Lietuva per 2015 metų tyrimą reikšmingai pagerino rezultatus. Kuria kryptimi vystosi Lietuvos švietimo sistema, ką ir kaip turėtume joje keisti, paaiškės po šiais metais vėl vyksiančio šio tarptautinio tyrimo. Svarbu dėmesys ne tik silpniesiems, bet ir gabiesiems „2015 m. tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos mokinių rezultatai yra geresni negu vidutiniai tirtų šalių kontekste. Šalies ketvirtokai matematikoje yra 16–18 pozicijoje iš 49 šalių, gamtos mokslų srityje – 20–21 pozicijoje iš 47 šalių. Lietuvos aštuntokai, atlikę matematikos testus, buvo 15–16 pozicijoje…
VU TFAI mokslininkų straipsnis – pasaulyje pripažintame astrofizikos žurnale
2019 m. vasario 1 d. žurnale „The Astrophysical Journal Supplement Series“ publikuotas bendras Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU FF TFAI) mokslinės grupės ir kolegų iš Japonijos bendras mokslinis straipsnis „Extended Calculations of Energy Levels and Transition Rates of Nd II-IV Ions for Application to Neutron Star Mergers“. Mokslu grįsto paaiškinimo, kaip ir kur visatoje susidarė elementai sunkesni už geležį kol kas nėra. Vienas iš galimų sunkiųjų elementų šaltinių, į kurį šiuo metu sutelktas pasaulio tyrėjų dėmesys, yra neutroninių žvaigždžių jungimasis, kurio metu vykstančius procesus ištyrė ir aprašė VU astrofizikai savo moksliniame straipsnyje. Jame aprašomi tyrimai padės atsakyti į seniai keltus klausimus apie tauriųjų metalų, tokių…
VU Gyvybės mokslų centro biotechnologai sudarė įtakingo žurnalo numerį
Šį mėnesį pasirodė leidyklos „Elsevier“ leidžiamo žurnalo „Current Opinion in Biotechnology“ teminis numeris, kurio vairas patikėtas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkams prof. Sauliui Klimašauskui ir vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Linui Mažučiui. Šiame leidinio numeryje, skirtame analitinei biotechnologijai, tarp 21 kviestinių autorių straipsnio išspausdintos penkios VU GMC tyrėjų parengtos apžvalgos. „Toks mūsų centro biotechnologų įvertinimas ir pripažinimas rodo, kad jie vertinami kaip pasaulinio masto ekspertai, kad neatsilieka nuo kolegų kitose šalyse, bet daro įtaką vyraujančioms nuomonėms įvairiose biotechnologijos srityse“, – džiaugiasi VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius. Prof. S. Klimašauskas pasakoja, kad paprastai numerio redaktoriais pasirenkami autoritetingi savo srities mokslininkai. VU GMC epigenetikas tokio kvietimo sulaukė maždaug prieš…
VDU atidaroma tarpdisciplininė „Pelkių mokykla“: nuo dirbtinio intelekto iki filosofijos
Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) bus pristatytas unikalus projektas – čia duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. 2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais „Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos sukurta kombuča…
Į gyvybės mokslų konferenciją „The COINS 2019“ atvyksta Nobelio premijos laureatas
Vasario 26–28 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „The COINS 2019“. „The COINS“ – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje, organizuojama Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre – jau keturioliktąjį kartą trim dienom suburs mokslininkus ir studentus iš viso pasaulio diskutuoti apie aktualias gyvybės mokslų temas, pristatyti naujausius savo atradimus. Šiemet tarp pranešėjų – net du Nobelio premijos laureatai: amerikiečių ir britų neuromokslininkas profesorius Johnas O’Keefe ir Izraelio kristalografė profesorė Ada Yonath. J. O‘Keefe 2014 m. pelnė fiziologijos ir medicinos Nobelio premiją už atrastą įgimtą žmogaus smegenų GPS sistemą. Mokslininko domėjimosi sritis – smegenyse esantis hipokampas, t. y. giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis. Jis tyrė, kaip…
VU Gyvybės mokslų centro alumnei – prestižinė EMBO stipendija
Pernai Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) doktorantūros studijas anksčiau laiko baigusi jaunoji mokslininkė dr. Miglė Kazlauskienė gali džiaugtis dar viena sėkme – perspektyvi tyrėja pelnė prestižinę Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) stipendiją. „Dukart per metus EMBO skiria apie 90 prestižinėmis laikomų stipendijų iki dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotėms. Dėl aukštų reikalavimų tiek stažuotojui, tiek vadovui tik retos laboratorijos apskritai ryžtasi teikti paraiškas šioms stipendijoms. Laimei, dėl prof. Virginijaus Šikšnio laboratorijoje atliktų darbų ir įgytų įgūdžių buvau tinkama kandidatė, o ir jauna prof. Martino Jineko laboratorija jau pasižymi įspūdingais pasiekimais“, – pasakoja dr. M. Kazlauskienė, šiuo metu atliekanti podoktorantūros stažuotę Ciuricho universitete Šveicarijoje. Pasak jaunosios mokslininkės, pretenduojant į šią…
Julijono Urbono mokslinė fantastika apie mirties atrakcioną pakerėjo pasaulį
„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu, kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktorantas, pasaulyje išgarsėjusio meninio kūrinio „Eutanazijos kalneliai“ autorius Julijonas Urbonas. Menininkas J. Urbonas, Klaipėdos atrakcionų parko direktoriaus sūnus, vaikystę leidęs ne tradiciniuose darželiuose, o su atrakcionų inžinieriais ir kioskininkėmis, studijuodamas doktorantūrą suprojektavo garsiąją mirties karuselę – įrenginį, skirtą savanoriškai nutraukti gyvybę (eutanazijai). J. Urbonas savo kūrinį pavadino „Eutanazijos kalneliais“ („Euthanasia Coaster“). Atrakcionų vagonėlis,…
Filosofas Gintautas Mažeikis: „Kai žmogus baltas, jį labai lengva sutepti“
Siekiame vieni kitiems būti geresni, bet tampame vis abejingesni. Keliame ant pjedestalo savo didvyrius, o iš tiesų padedame juos pažeminti. Tikime pasirinkę dorybės kelią, bet virstame valdomais lepšiais. Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius, filosofas dr. Gintautas Mažeikis pažymi, kad patogus pasaulio skirstymas į dvi spalvas – juoda ir balta – priveda prie painiavos ir didelių problemų. „Kol blogis yra įvardijamas abstrakčiai ar banaliai, tai trukdo dorybės suvokimui, nes dorybė yra oponuojama kažkokiai abstrakcijai. Jeigu laimi gėris, bet šalia jos nėra niekšybės su jos vidiniu, išplėtotu turiniu, tai tas gėris yra viešpatavimas ir ilgainiui jo vienpusiškumas paverčia gėrį blogiu“, – sako VDU profesorius. G. Mažeikis tyrinėja niekšybę – tokią, kuri…
Svarbiausia XXI amžiaus kompetencija – kūrybiškumas: ją lavinti galima ir telefonu
„Nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių“, – šis posakis yra girdėtas daugeliui žmonių. Vis tik šiandien vaizdo galia yra didesnė nei bet kada anksčiau, ypač – Z kartai, kuri neįsivaizduoja nė dienos be socialinių tinklų, išmaniojo telefono ir fotografavimo. Nors laikui bėgant fotografijoms pradėti kelti vis aukštesni standartai, šiandien jų išpildymui galimybių – apstu. Mobiliųjų telefonų gamintojai siūlo kruopščiai suprojektuotus įrenginius, sugebančius kartu išlaisvinti ir mūsų kūrybiškumą. Kodėl taip žavimės vaizdais? Mokslininkai nustatė, kad labai didelė žmogaus smegenų dalis yra skirta vizualinės informacijos apdorojimui. „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, vaizdinės informacijos įtaka žmonėms šiandien – kur kas didesnė nei anksčiau. Pasak jo, tam įtakos turi…
VGTU karjeros konsultantė atskleidžia 5 asmenines savybes, padedančias ieškant darbo
Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo ieškančiojo darbo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros. Kodėl darbdaviai vertina tarpasmeninius įgūdžius? Šios savybės yra svarbios net ir tokiose darbo pozicijose, kuriose tiesiogiai nesusiduriama su klientais, nes samdomas darbuotojas niekuomet nedirba vienas. Stiprūs tarpasmeniniai įgūdžiai padeda sklandžiau bendradarbiauti su darbdaviais, kolegomis, prekybininkais ir tarpininkais. Tokie darbuotojai geba aiškiai išreikšti…
