Vilniuje vasaros stovykloms remti finansavimas padidintas 7 kartus – tai leis beveik 10 tūkstančių vilniečių vaikų smagiai leisti vasarą 161 stovykloje. 13 metus iš eilės miestas finansiškai paremia stovyklas, taip prisidėdamas prie vaikų vasaros poilsio įvairovės ir naujų prasmingų užsiėmimo atsiradimo mieste. Per 13 programos rėmimo metų stovyklavo jau daugiau kaip 65 tūkst. įvairaus amžiaus vaikų. Sostinės savivaldybė finansuos net 161 vaikų vasaros stovyklą – skyrė 70 tūkst. daugiau nei pernai – 200 tūkst. eurų. „Savarankiškų laisvų ir atsakingų asmenybių ugdymas – vienas svarbiausių šios kadencijos prioritetų. Po intensyvaus mokymosi, augančioms asmenybėms reikia kokybiško ir aktyvaus vasaros poilsio, neformalių užsiėmimų. Kasmet skiriame vis daugiau lėšų vaikų užimtumui vasaros metu –…
Jau galima teikti paraiškas NVŠ programų krepšeliui gauti
Jau galima teikti paraiškas neformaliojo vaikų švietimo programų akreditavimui 2019-2021 mokslo metams. Naujų NVŠ programų paraiškų priėmimas vyks gegužės 6 d. – birželio 31 d. (imtinai), o galiojančių programų akreditacijos pratęsimas vyks gegužės 6 d. – liepos 29 d. Akreditavimas organizuojamas NVŠ programų vykdytojams, ketinantiems pretenduoti į NVŠ programų dalinį finansavimą. NVŠ finansavimas skiriamas NVŠ teikėjams, atkreditavusiems NVŠ programas savivaldybėje. NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi neformaliojo vaikų švietimo teikėjai (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas), laisvieji mokytojai. NVŠ programos turi atliepti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžto kito neformaliojo vaikų švietimo paskirtį ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatas. Programų finansavimo pradžia – 2019 m. spalio 1 d. Nuo 2016 m. NVŠ…
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove. „Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Kaip manote, kas yra laimė? Manau, kad tai menas lūkesčius derinti su aplinkybėmis. Nesu linkęs laimės sieti su trumpalaikiais, o neretai ir atsitiktiniais hormonų svyravimais, veikiau – su…
8 profesijos, kurios 2030-aisiais bus paklausiausios
Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai – tokias ateities profesijas prognozavo Niujorko psichologas Normanas Feingoldas (knygos „Pilnas darbo ir karjeros vadovas“ autorius) 1988-aisiais. Dalis jų šiandien tikrai populiarios, dalis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos. O bene svarbiausių šiandien – interneto, socialinių tinklų ir su jais susijusių darbų prognozių nedaug. Sunku kalbėti apie ateitį, kai pažanga tokia greita, o būsimų profesijų pavadinimų net nežinome. Ateitį prognozuojantys akademikai bei verslininkai pernai publikavo ataskaitą, kurioje teigiama, jog 85 proc. 2030-ųjų profesijų šiandien dar net neegzistuoja. Vis dėlto, verslas ruošiasi rytojui ir jau ugdo ateities specialistus. Vienas tokių pavyzdžių – jau antrus metus telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ rengiama didžiųjų duomenų…
XXI amžiuje homo sapiens tampa pasaulio evoliucijos varikliu. Ką daryti, kad žmonija išliktų?
„Mes dabar esame evoliucinė jėga, lemianti tai, kur link nueis pasaulis. Iki galo gal ir nesuvokiame, kokia atsakomybė užgriuvo mūsų pečius“, – intriguoja žinomas psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Eugenijus Laurinaitis. Oksfordo universiteto profesorius Jamesas Martinas XXI amžių vadina lemiamu žmonijos istorijos momentu. Anot jo, lemiamas jis dėl to, kad iki šiol tai, kokia bus pasaulio evoliucija, lėmė gamta ir joje vykstantys natūralūs procesai. XXI amžiuje pagrindinis evoliucijos variklis, lemiantis pasaulio vystymosi kryptį, yra homo sapiens. Žmones reikia saugoti nuo jų pačių „Šis perėjimas iš gamtos valdžios į žmonių valdžią visoje Žemėje reiškia nepaprastai svarbų pasikeitimą žmonių vertybėse ir reikalauja kitokio požiūrio į pasaulį. Žmogiškosios vertybės turėtų apsiversti…
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose: ir devyniasdešimtmečiai, ir devyniolikmečiai
Kovo viduryje pradėtus projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ (toliau –„Prisijungusi Lietuva“) skaitmeninio raštingumo mokymus per pirmąjį mėnesį baigė per 1500 dalyvių. 1083 iš jų baigė pradedančiųjų, 472 – norinčių pasitobulinti kursus. „Vyriausias sėkmingai mūsų mokymus baigęs dalyvis buvo devyniasdešimtmetis. Jam buvo aktualu sužinoti, kaip žiūrėti televiziją internetu, kaip surasti informacijos. Žmogus labai domisi naujovėmis, sėkmingai baigė pradedančiųjų kursus ir jau užsirašė į norinčių pagilinti žinias grupę“, – dalijosi įspūdžiais mokymų lektorė Erika Bytautienė, Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė edukacinei veiklai. Pasak pašnekovės, pradedantiesiems skirtus kursus šioje bibliotekoje baigė 25 dalyviai, kurių amžiaus vidurkis apie 65 metai, jauniausiajam – 55-eri. O štai Alytaus rajono…
2050 metais kokybiško maisto poreikis bus 70 proc. didesnis: kaip tam ruošiamės šiandien?
Dirbtinis intelektas, robotizacija, daiktų internetas, 3D spausdintuvais kuriami produktai – tai tik dalis inovacijų, kurias ketvirtoji pramonės revoliucija atneša į žemės ūkį. Tuo pat metu auga visuomenės poreikis efektyviai naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius, vartoti sveiką, saugų maistą. Anot ekspertų, visa tai žemės ūkiui kelia naujus iššūkius ir skatina iš naujo įvertinti, kokių gebėjimų sėkmingai veiklai šiame sektoriuje reikės per artimiausius dešimtmečius. Diskusiją šiais klausimais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje surengė forumo „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“ dalyviai – verslo, mokslo bei politikos atstovai. Forumo iniciatoriai – šalies agroverslo lyderiai, VDU ŽŪA absolventų klubo „ASU alumni“ nariai – jau šiandien jaučia universitetinį išsilavinimą įgijusių naujos…
Architektūros magistrantas S. Čaikauskas: „Bloga ta karta, kuri nesiekia pokyčių“
Turintys idėjų, darbštūs, drąsūs, nestokojantys kritinio mąstymo – tokių žmonių dėka žengiame į priekį vienoje ar kitoje srityje. Toks yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistro studijų antrakursis Simonas Čaikauskas, įvertintas VGTU emeritų klubo stipendija. Su juo kalbamės apie ne kiekvienam skirtą profesiją, siekį išgarsinti Lietuvos architektūros tradiciją bei artėjantį perėjimą iš jaunių lygos. Kodėl sugalvojai rinktis architektūros studijas? Ar tam daug įtakos turėjo noras sekti tėčio – architekto bei dėstytojo Gintaro Čaikausko – pėdomis? Mano pavardė nuolat atpažįstama. Požiūris, kad, pasirinkus tėčio profesiją, tau seksis ne dėl tavo gabumų, pastangų, o dėl tariamos pagalbos, yra pakankamai dažnas. Bet juk pavardė suteikia ir atsakomybę, turi tam tikrą priešistorę.…
Šiandien VDU mini atkūrimo 30-metį: filmo premjera (rež. Rytis Zemkauskas)
1989 m. pavasarį, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji savarankiška aukštoji mokykla tuo metu dar sovietų okupuotoje Lietuvoje. Balandžio 24-ąją universitetas minės atkūrimo 30-metį. Šventės programoje – dokumentinio filmo „Laisvos minties universitetas“, kurį režisavo VDU docentas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, premjera. Šiame filme nebus įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybių mąstymą, idėjas bei parodyti veiksmus, kurie skatino modernios ir šiuolaikinės Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai – pasakojimas apie universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę. Sąjūdžio epochoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkus suvienijo bendras tikslas – gaivinti ir modernizuoti dar 1922-aisiais įkurtą Lietuvos universitetą Kaune, vėliau pervadintą Vytauto Didžiojo garbei ir sovietų uždarytą 1950 metais.…
Maltiečių pirmosios pagalbos programų vadovė Marija Valentinaitytė apie sunkius savo likimo smūgius ir begalinį norą padėti kitiems
„Darbas greitosios medicininės pagalbos stotyje yra sudėtingas – kasdien matai nelaimes, traumas ir mirtis, – pasakoja Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) Pirmosios pagalbos programų vadovė medikė Marija Valentinaitytė. – Tačiau būna ypač apmaudu, kai gyvybė užgęsta tada, kai ją dar buvo galima išsaugoti. Atsimenu, gavome iškvietimą iš įstaigos, kad vienam iš darbuotojų skauda širdies plote. Atvykome pagal iškvietimą, suteikėme reikiamą pagalbą. Po pirminės paciento apžiūros didelės problemos neįžvelgėme, tačiau nutarėme 50-ies metų vyrą nuvežti į ligoninę išsamesniam ištyrimui, nes įtarėme ūmų koronarinį sindromą. Vykstant į ligoninę, kelyje, vyro būklė pablogėjo, jis prarado sąmonę, situacija vis sunkėjo. Transportuoti į gydymo įstaigą vyrą teko per pačią transporto spūstį, mūsų vairuotojas lėkė, kiek…
