Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, kasmet skiriamos Lietuvos mokslo premijos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus. Šiemet įteiktos penkios premijos, kurias pasidalijo net 17 mokslininkų. Fizinių mokslų srityje premija atiteko Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkui dr. Arnoldui Deltuvai, kuris siekia kuo labiau pažinti kvantinį pasaulį, t. y. prasiskverbti į daiktų prigimtį – mažytį atomo branduolį ir paaiškinti jame vykstančius itin sudėtingus procesus. Jis sėkmingai išsprendė svarbias trijų ir keturių dalelių reakcijų teorinio modeliavimo problemas. Dar viena premija fizinių mokslų srityje skirta Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkams prof. Vidmantui Gulbinui, dr. Andriui Devižiui ir dr. Mariui…
Gitaristo Roko Jurkaus koncertas
Liepos 12 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje vyks talentingo gitaristo Roko Jurkaus koncertas. Rokas Jurkus, šiuo metu studijuojantis Lilio muzikos ir šokio konservatorijoje (Prancūzija), liepos mėnesį Lietuvoje surengs rečitalius, kuriuose pristatys virtuozišką programą. Skambės Lietuvoje dar negirdėti kūriniai. Pirmoje koncerto dalyje klausytojus muzikas pakvies išgirsti prancūzų kompozitoriaus Napoleon Coste Koncertinį rondo ir tris Domenico Scarlatti Sonatas aranžuotas gitarai. Italų kompozitorius Domenico Scarlatti laikomas vienu ryškiausių baroko epochos kompozitorių, kurio muzika kupina lengvumo ir gilių emocijų. Antroje koncerto dalyje stebins XXa. muzikos revolucionieriaus amerikiečio Johno Cage‘o kūriniu 4’33, ir kubos modernisto Leo Brouwerio Sonata del Pensador nr.4. Tai spalvingas, kubietiškų šokio ritmų pripildytas kūrinys apie atminties…
Ką bendro turi matematika ir Haris Poteris
Tėvai, auginantys alfa kartos vaikus, susiduria su naujais iššūkiais. Tai karta, kuri yra puikiai įvaldžiusi šiuolaikines technologijas, tačiau tuo pačiu sunkiai suvokia abstrakčias sąvokas, kurių gausu matematikos moksle. Tad vis dažniau pasigirsta specialistų nuomonių, kad tradicinės pamokos neatitinka šios kartos vaikų poreikių, nes jie iš prigimties nemėgsta rutinos, nuobodžios ir mechaniškos veiklos. Metodika sukurta Oksfordo universitete „Šios kartos vaikams, labai svarbu išreikšti save. Tad reikia rasti mokymosi būdą, kuris jiems atrodytų patrauklus, sudomintų. Kas galėjo pagalvoti, kad per matematikos pamokas gali tekti vaidinti knygų herojų Harį Poterį, virti „matematikos eliksyrą“, ar tapti architektais, statančiais „Numicon“ miestus. Mokytojas nėra uždarytas į dėžutę, jis turi daug priemonių“, – teigia matematikos mokytoja…
Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį
Vėžys – antra pagal dažnumą žmonių mirštamumo ir sergamumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. miršta. Prognozuojama, kad visuomenei senstant artimiausius du dešimtmečius sergamumas vėžiu žymiai didės. Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų. Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“. Šie mokslininkai vieni pirmųjų Lietuvoje įvertino daugelio navikų molekulinį profilį ir pasiūlė naujų diagnostinių ir prognozinių žymenų bei inovatyvių, klinikoje pritaikomų jų tyrimo metodų. Ankstyvoji vėžio diagnostika gali išgelbėti ne vieną gyvybę – iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų sėkmingai išgydomi. Deja,…
„Girtekos“ vadovas Edvardas Liachovičius: „Didžiausias logistikos sektoriaus iššūkis yra susijęs ne su technologijomis, o su darbuotojais“
Po pokalbio su Edvardu Liachovičiumi, „Girteka Logistics“ generaliniu direktoriumi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventu, į logistiką pradedi žiūrėti kitaip – suvoki, koks sudėtingas bei įvairiapusis tai verslas, ir imi didžiuotis, kad Lietuva čia kuria savo sėkmės istoriją. E. Liachovičius savąją jau susikūrė, drauge su kolegomis užauginęs 3 darbuotojų įmonę iki 14 tūkst. kolegų vienijančios įmonių grupės. Tad ir mūsų pokalbis pakrypsta apie augimą – organizacijos, verslo, lyderio ir žmogaus. Baigėte VGTU Transporto inžinerijos fakultetą, daugiau nei 20 metų dirbate „Girteka Logistics“. Atrodo, kad logistiką rinkotės labai kryptingai. O kaip yra iš tiesų? Visada norėjau dirbti versle, patraukliai atrodė prekybinė veikla. Tad ir mano kelias ten, kur esu dabar,…
Studijų finansavimo iššūkiai: studentų galvos skausmas, naudingas jiems patiems
Šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių. O bendras norinčiųjų pradėti studijas skaičius greičiausiai bus dvigubai didesnis – praėjusius keletą metų jis svyravo nuo 27 iki 28 tūkst. Tad valstybės nefinansuojamose studijų vietose atsidūrę pirmakursiai rudenį pradės nuo opaus klausimo – kaip finansuoti savo mokslą ir kaip tvarkytis pinigus pradėjus nepriklausomą gyvenimą? Padeda tėvai, santaupos ir paskolos Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame šiuo metu mokosi apie 10 tūkst. studentų, už mokslą moka ketvirtadalis jų – apie 2,5 tūkst. Universiteto studentų atstovybės prezidentas Dominykas Tvaska pažymi, kad mokesčiai už studijas priklausomai nuo specialybės gali siekti nuo 700 iki 6000 eurų už semestrą. Dažniau mokėti turi socialinių mokslų…
Sveika gyvensena gali sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis
Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) – opi pasaulio, taip pat ir Lietuvos, gyventojų sveikatos problema. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas mažina vidutinę gyvenimo trukmę, sukelia daugiausia mirčių. Dėl augančio sergamumo LNL, nuolat brangstančių naujų diagnostikos ir gydymo technologijų didėja sveikatos sistemos kaštai ir tampa per dideli net išsivysčiusioms šalims. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkams – prof. Viliui Jonui Grabauskui, prof. Jūratei Klumbienei, prof. Vaivai Lesauskaitei, prof. Janinai Petkevičienei ir prof. Abdonui Tamošiūnui – skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“. Jame aprašyti LNL rizikos vertinimo modeliai, Lietuvos gyventojų LNL rizikos profilio ir socialinių netolygumų pokyčiai per praėjusius…
„Microsoft“ Lietuvoje ieško išskirtinių mokytojų
Įvairūs tyrimai rodo, kad didesnė dalis dabartinių moksleivių vėliau karjeros laiptais kils darbo pozicijose, kurios šiuo metu neegzistuoja. Todėl jiems dar mokykloje svarbu išmokti įgūdžių, kurie darbo rinkoje taps itin svarbūs: kritiškas požiūris, informacijos paieška ar analitinis darbas. Šiame procese didžiausias vaidmuo tenka mokytojams. Todėl šiuo metu „Microsoft“ ieško entuziastingai nusiteikusių pedagogų, kurie kasdienėje savo veikloje taiko inovatyvius mokymo metodus. Jie galės pretenduoti tapti „Microsoft“ moderniąsias technologijas taikančiu mokytoju ekspertu ir šiuos ekspertus ruošiančios „Microsoft Innovative Education (MIE) Expert“ programos ambasadoriais Lietuvoje. Programa novatoriškiems mokytojams Ši „Microsoft“ programa skirta padrąsinti išskirtinius mokytojus visame pasaulyje ir paskatinti juos kasdienėje veikloje naudoti moderniąsias technologijas. Dėl pasikeitusios darbo rinkos ir išaugusių technologijų galimybių,…
Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas (ECIU) diegs pilotinį įprastus standartus laužantį aukštojo mokslo modelį
Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumui (ECIU), kurio narys yra Kauno technologijos universitetas (KTU), Europos Komisija patikėjo diegti pilotinį inovatyvų aukštojo mokslo modelį Europoje. Trejus metus truksiančio pilotinio projekto metu ECIU universitetai įgyvendins naują tarptautinę aukštojo mokslo koncepciją, kuri remsis iššūkiais grindžiamu mokymusi vietoje Europoje vyraujančio laipsnį suteikiančio aukštojo mokslo modelio. ECIU siūlomas ateities universitetų modelis kvies studentus, tyrėjus ir socialinius partnerius iš skirtingų šalių spręsti realaus pasaulio iššūkius. Šis tarpdisciplininis ir lankstus švietimo modelis atlieps studentų ir visuomenės poreikius. Įgyvendinant ECIU universiteto modelį, daug dėmesio bus skiriama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui miestų ir bendruomenių gyvenime. Tai reiškia, kad studijuojantieji ECIU universitete spręs realias bei svarbias visuomenės problemas ir taip…
KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas
Kasdienis gyvenimas nebeįsivaizduojamas be prietaisų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas. Jos padeda spręsti įvairias medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, ekologijos, maisto ir kitų pramonės šakų problemas. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, sparčiai didėja naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų elementų bei išskirtinių savybių medžiagų poreikis. „Viena svarbiausių ir perspektyviausių mikrosistemų taikymo sričių – naudojant MOEMS jutiklius nepertraukiamai registruoti, apdoroti ir kaupti informaciją apie žmogaus sveikatos būklę. Taip galima išvengti netikėtų negalavimų, anksčiau pradėti efektyvų gydymą ar ligų profilaktiką“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas prof. Giedrius Janušas. Anot jo, vienas svarbiausių MOEMS jutiklių elementų yra mikroperiodinė struktūra. Kai jos periodo ilgis sutampa su lazerio bangos ilgiu, galima diagnozuoti ligas…
