Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė sako, kad šiandien Lietuva išgyvena ne tik ekonomines ar politines, bet ir gilesnes – kultūrines – krizes. Pasak jos, kultūros pagrindai formuojami dar vaikystėje, todėl tai, kaip auginame ir ugdome vaikus, lemia mūsų visuomenės kultūrinį tvirtumą ateityje. „Vaikystėje formuojasi asmens identitetas, tapatumo jausmas bei savęs suvokimo aspektas. Kultūra yra mūsų visuomenės pagrindas vertybiniu požiūriu. Ji išreiškiama per istoriją, muziką, dailę, meną, teatrą, dvasingumą ir kūrybą. Kaip reiškinys kultūra juk yra kintanti, tačiau vis tiek išlaiko tvirtą vertybinį pagrindą“, – sako profesorė. Kultūros pamatai prasideda šeimoje Profesorės teigimu, pirmieji kultūros pamatai visada formuojasi artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Nors darželiai ir mokyklos stengiasi vaikų…
Kvietimas žiniasklaidai į Lietuvos mokslo forumą „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: trečiadienis, 2025 spalio 15 Renginio pradžia: 09:00 Renginio pabaiga: trečiadienis, 2025 spalio 15 Renginio vieta: ietuvos mokslo taryba (Gedimino pr. 3, Vilnius, Didžioji salė) Vilnius tampa diskusijų centru. Pirmąsyk organizuojamos Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2025“ atidarymo renginys – Lietuvos mokslo forumas „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“. Data: spalio 15 d. Pradžia: trečiadienis, spalio 15 d., 9:00 val., svečiai renkasi nuo 8.30 val. Vieta: Lietuvos mokslo taryba (Gedimino pr. 3, Vilnius, Didžioji salė). Lietuvos mokslo forumo „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“ tikslas – stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, skatinti dialogą tarp Lietuvos akademinės bendruomenės, politikų, verslo ir viešojo sektoriaus bei visuomenės, aptarti Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo stiprinimo būdus siekiant spręsti…
KTU laboratorijoje – pirmasis Lietuvos kariuomenės bepiločių orlaivių kursas
Kauno technologijos universitetas prisidėjo prie reikšmingo įvykio Lietuvos kariuomenės istorijoje – pirmojo Pirmos klasės bepiločių orlaivių sistemų (pirmojo asmens vaizdo – PAV) techniko/remontininko kurso organizavimo, kurį inicijavo Bepiločių sistemų mokymo centras. Kursas vyko 2025 m. rugsėjo 1 d. – spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centro „M-Lab“ Jaunųjų tyrėjų kūrybinėje erdvėje „Young Lab“, kur kariai turėjo galimybę mokytis ir praktikuotis moderniose universiteto laboratorijose. KTU suteikė mokymams reikalingą infrastruktūrą – šiuolaikiškai įrengtas patalpas, pritaikytas technologiniams eksperimentams ir praktiniam darbui, taip pat dalį kursams būtinos įrangos. Per tris savaites trukusius mokymus kariai ne tik susipažino su bepiločių orlaivių sandara ir ryšių sistemomis, bet ir praktiškai išmoko keisti bei…
Jau 157-sis Pirmadienio mitingas vyks spalio 13 d. 18.30 Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!
Šūkis: „Šviesa neišblės – Ukraina išliks! Pirmosios masinės atakos prieš energetinę sistemą metinėmis dienomis Ukraina vėl patyrė žiaurų puolimą – šimtai dronų ir dešimtys raketų smogė miestams ir kaimams. Yra sužeistų, sunaikinta infrastruktūra, žuvo vaikas. Pasaulis turi reaguoti ne žodžiais, o veiksmais. Šiandien Vilniuje vyks mitingas Ukrainos paramai. Lietuviai ir ukrainiečiai susirinks kartu, kad primintų: teroras nesulaužys tautos, kovojančios už laisvę.Slava Ukraini!Tiesioginė transliacija FB paskyroje Arkadijus Vinokuras. Kiekvieną mitingą žiūri nuo 1 000 iki 4 000 žmonių. Dar apie 15 000 gauna informaciją kas savaitę vien mano FB paskyroje. Buvusį 153-ą mitingą tiesiogiai internetu stebėjo 1700 žmonių. Pirmadienio mitingo dalyviai: Anatolijus Len – dronų instruktorius iš Ukrainos. Natalija Gumenjuk – karinės akademijos…
Kokybiškas švietimas – intelektualios ir inovatyvios visuomenės kūrimo įrankis
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką. Švietimas – prigimtinė žmogaus teisė LR Švietimo įstatyme nurodoma, kad švietimo tikslas yra suteikti asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir padėti nuolatos tobulinti savo gebėjimus. Neabejojama, kad galimybė mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas sudaro sąlygas tobulėti individualiame ir visuomeniniame lygmenyse. Kokybiškas švietimas yra valstybės ateities kūrimo įrankis,…
Nobelio laureatas László Krasznahorkai – apokaliptinio pasaulio architektas, iš griūties kuriantis prasmę
Spalio 9 d. Švedijos akademija paskelbė, kad 2025 m. Nobelio literatūros premija skiriama vengrų rašytojui László Krasznahorkai. Premijos lauretas, kaip kasmet, paskelbtas senuosiuose Stokholmo biržos rūmuose (Börshuset). Komiteto teigimu, L. Krasznahorkai apdovanotas už apokaliptiška įtampa alsuojančią kūrybą, atskleidžiančią meno galią išlikti prasmės šaltiniu pasaulio siaubo ir netikrumo akivaizdoje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dėstytojos, literatūros tyrėjos ir poetės Linos Buividavičiūtės, tai išties išskirtinis autorius. Genialiai kuriama knygų kalba „Atvirai sakant, nesu skaičiusi nieko panašaus. Sakiniai, kurie užima kone trečdalį ar pusę puslapio, sukeistinta, o kartu apčiuopiama, įtaigi tikrovė, alegoriškumas, metaforiškumas, juoda ironija, apokaliptinio pasaulio vizija, siurrealumas ir nuoga realybė – viskas susipina į nepakartojimą, vientisą lydinį“, – apibendrina L.…
Tyrimas: nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia ir taupo savo pinigus?
Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams. „Kišenpinigiai yra pirmasis vaikų žingsnis į finansinį raštingumą. Jie leidžia patiems priimti sprendimus ir kartu suteikia progą tėvams kalbėtis su vaikais apie pinigų vertę, taupymą bei planavimą. Siekiant, kad vaikai išmoktų reikalingų finansų planavimo įgūdžių, tėvams svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp priežiūros ir pasitikėjimo“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Kišenpinigių suma didėja kartu su amžiumi „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vaikų kišenpinigių suma auga kartu su amžiumi. 5–6…
Nobelio taikos premija Maríai Corinai Machado – už taikią kovą siekiant demokratijos
Spalio 10 d. Osle paskelbta, kad 2025 m. Nobelio taikos premija atitenka Venesuelos opozicijos lyderei Maríai Corinai Machadai, daugelį metų taikiai kovojančiai už demokratiją savo šalyje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Lauryno Jonavičiaus, šis sprendimas atspindi pastarąjį dešimtmetį Nobelio komiteto pasirinktą kryptį – apdovanoti tuos, kurie taikiais būdais gina demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių principus. „Jau daugiau nei dešimtmetį – nieko naujo. Nobelio taikos premiją gauna kovotojai už demokratiją, teises, laisves. Tai komiteto logikos tęstinumas – aiški žinia, kad kovą reikia tęsti taikiais būdais ir kad tie, kurie nepasiduoda autoritarizmo bangoms, turi moralinį palaikymą“, – sako doc. L. Jonavičius. Pastaraisiais metais Nobelio komitetas nuosekliai…
EIMIN: Lietuva laimėjo 65 mln. eurų ES konkursą – bus steigiamas pirmasis dirbtinio intelekto centras šalyje
Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui – „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ (EuroHPC JU) iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link. Šis laimėjimas patvirtina, kad Lietuva turi tiek kompetencijų, tiek potencialo tapti svarbia Europos dirbtinio intelekto ir didelio našumo kompiuterijos ekosistemos dalimi. „LitAI“ gamykla padės ne tik stiprinti mūsų mokslo ir inovacijų pajėgumus, bet ir tiesiogiai prisidės prie ekonomikos augimo bei pažangių technologijų plėtros visoje šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.…
Chemijos Nobelis – trims mokslininkams už architektūrą molekulių erdvėje
2025 m. Nobelio chemijos premija skirta Kioto universiteto (Japonija) profesoriui Susumu Kitagawai, Melburno universiteto (Australija) chemikui Richardui Robsonui ir Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesoriui Omarui M. Yaghi. Didžiausiu gyviems mokslininkams skiriamu mokslo apdovanojimu jie įvertinti už metalo-organinių karkasų (MOF) kūrimą, atvėrusį naujas galimybes projektuoti porėtas medžiagas, gebančias sugerti, laikyti ir atskirti molekules. Šis atradimas laikomas naujos cheminės architektūros pradžia – jis leido pereiti nuo atsitiktinės medžiagų sintezės prie racionaliai kuriamų molekulinių konstrukcijų, atveriančių kelius tvaresnei energetikai, aplinkosaugai ir pramonės technologijoms. Erdvės ir tuštumos chemija Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas sako, kad šių metų Nobelio premija atkreipė dėmesį į medžiagas, kurios formuojasi savitvarkos principu. „Metalo-organiniai karkasai…
