Šiemet jau penktąjį kartą Mykolo Romerio universiteto organizuoja Nacionalinę teisės žinių olimpiadą moksleiviams. Projektas turi naują bendraorganizatorių – Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT). „Džiaugiamės, kad nacionalinis transliuotojas tapo teisės žinių olimpiados partneriu ir tikime, kad būtent jo dėka apie olimpiada sužinos ir joje sudalyvaus dar daugiau Lietuvos moksleivių, – sako Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, profesorė Lyra Jakulevičienė. Pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės- Budrienės, įstatymai rašomi ne tik teisininkams, išmanyti teisinius principus net ir bendrais bruožais šiais laikais yra aktualu kiekvienam visuomenės nariui: „Kiekvienam svarbu atpažinti, kada jų teisės yra pažeidžiamos, ir galėtų apsiginti, o taip pat, kad nepridarytų skaudžių klaidų, juk, kaip sako universali teisės aksioma, nežinojimas…
Jaunoji mokslininkė, pasirinkusi pedagogės kelią: „Aš tikiu, kad mokytojai gali keisti pasaulį“
Pagal PISA tyrimų duomenis, Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas yra žemesnis nei kitų Europos šalių bendraamžių. Viena dažniausiai akcentuojamų priežasčių – praktinių užduočių ir eksperimentinių užsiėmimų trūkumas pamokose. Apie tai, kaip būtų galima keisti įprastas gamtos mokslų pamokas, ir kaip šiuo metu interaktyvias veiklas keičia karantino situacija, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto absolvente, VDU Botanikos sodo edukatore ir VDU Švietimo akademijos studente Vesta Aleknavičiūte. Lietuvoje dažnai akcentuojami PISA gamtamokslinio ugdymo tyrimų rezultatai, kuriuose mūsų šalies moksleiviai atsilieka nuo kitų EBPO šalių. Kokias didžiausias spragas matote gamtos mokslų mokykliniame ugdyme Lietuvoje? Kokių galimybių vis dar neišnaudojame? Atsižvelgiant į PISA tyrimų rezultatus, situacija gamtamokslinio ugdymo srityje gerėja, bet…
Humanitarinė krizė kaip proga atnaujinti socialinės apsaugos sistemą žmogaus teisėmis
Jonas Ruškus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Koronaviruso plitimas auga, susirgimų ir mirčių kreivė pasaulyje ir Lietuvoje dar niekaip nesudaro prielaidų prognozuoti pandemijos mažėjimo arba pabaigos. Tad kalbos visuomenėje ir vyriausybės pastangos švelninti karantiną kol kas traktuotinos ne tiek kaip pandemijos suvaldymas, kiek kaip mūsų tikėjimas iš didelio noro, kitaip wishful thinking, kad karantinas baigtųsi kuo greičiau ir gyvenimas sugrįžtų į senas vėžes. Pastarosiomis savaitėmis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sprogo globos institucijų burbulas. Paaiškėjo, kad didžiausi skaičiai susirgusiųjų koronavirusu ir mirusių dėl tos priežasties yra globos institucijose, kuriose apgyvendinti taip pavadinti rizikos grupės žmonės. Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje globos institucijose mirė daugiau nei 7,5 tūkst.…
Karantinas ir oro tarša: ar Lietuvoje pajusime teigiamus pokyčius?
Siekiant užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, Kinijoje buvo sustabdyta gamyba, apribotas produkcijos gabenimas. Šie veiksmai lėmė ženklius oro taršos pokyčius. Skelbiama, kad panaši situacija nutiko ir JAV, Italijoje. Kokių pokyčių galime laukti Lietuvoje, įžengusioje jau į antrą karantino mėnesį? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė atkreipia dėmesį, kad drastiškų pokyčių tikėtis nereikėtų. „Lietuvoje karantinas nėra toks griežtas: gamybos įmonės dirba, žmonės toliau keliauja. Galima pastebėti, kad automobilių srautai sumažėjo, tačiau nors ir rekomenduojama likti namuose, vis tik nėra draudžiama važiuoti į darbą, parduotuvę. Siekdami išvengti viešojo transporto, turintys galimybę renkasi nuosavą automobilį, o autotransportas yra vienas iš didžiausių…
„Prisijungusi Lietuva“ subūrė 100 lektorių komandą nemokamiems gyventojų mokymams internetu
Dėl karantino sustabdžius ugdymo procesą, nebevyksta ir įvairūs suaugusiesiems skirti tobulinimosi kursai. Tačiau poreikis įgyti žinių niekur nedingo, todėl daug mokymų persikėlė į internetinę erdvę, kur jų naudą atranda laiką namuose leidžiantys žmonės. Ypač populiarūs pastaruoju metu tapo mokymai, susiję su praktiniu interneto naudojimu – apsipirkimu elektroninėse parduotuvėse, internetine bankininkyste, mokesčių sumokėjimu. Skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaičiavimais, karantino metu susidomėjimas siūlomais įvairiais internetinio mokymo moduliais padidėjo daugiau nei 10 kartų. Projektą „Prisijungusi Lietuva“ vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo vidurio projekto internetinę svetainę ir būtent savarankiško mokymosi temų puslapius aplankė 10 tūkst. unikalių lankytojų, o…
Vilnius kartu su ISM ugdys švietimo įstaigų lyderius: kviečia pildyti paraiškas
Vilniaus savivaldybė pirmoji iš Lietuvos savivaldybių prisijungė prie „Švietimo lyderystės“ programos, kurios dėka bus ugdomi ateities darželių ir mokyklų vadovai. 40 ugdymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ar mokytojų jau nuo šiandienos kviečiami pildyti paraiškas ir gauti galimybę nemokamai dalyvauti ISM vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamoje „Švietimo lyderystės“ programoje: tobulinti savo kvalifikaciją švietimo vadybos srityje ir siekti magistro diplomo. Sostinės savivaldybė būsimųjų švietimo lyderių ugdymui skyrė daugiau kaip 177 tūkst. eurų. „Švietimas yra vienas didžiausių prioritetų – šiai sričiai ir biudžete suplanuota skirta daugiausiai. Kviečiu visus ambicingus ir savo ateitį Vilniuje matančius ugdymo įstaigų vadovus ir norinčius jais tapti dalyvauti šioje lyderių programoje – gilinti lyderystės, vadybines, edukologijos žinias, būtinas dirbant šiuolaikinėje…
Sakuros pabudo dar vienoje Vilniaus vietoje – Bičiulių sode
Pavasario atėjimą simbolizuojančios sakuros pražydo ir dar vienoje Vilniaus vietoje – prie Mykolo Romerio universiteto įkurtame Bičiulių sode. Mažai kas žino, kad sakurų sodas prieš ketverius metus buvo pasodintas ir sėkmingai prigijo prie Mykolo Romerio universiteto Socialinių inovacijų laboratorijų centro MRU LAB Didlaukio gatvėje. Bičiulių sodas buvo įkurtas 2016 metais. Sodo koncepciją pasiūlė, parinko medžius ir konsultavo japoniško sodo Lietuvoje pradininkas Kęstutis Ptakauskas. Sode pasodinti 24 trijų metrų aukščio japoniškų sakurų (lot. Prunus Sargenti) ir 15 dviejų metrų aukščio japoniškų šermukšnių (lot. Sorbus Dodong) medžiai. Sodo koncepcijos autorius japoniškas sakuras ir šermukšnius parinko neatsitiktinai: sakura simbolizuoja vidinį orumą, kilnumą, jaunystę ir atsinaujinimą, šermukšnis – vidinį grožį, privatumą, taiką ir prieglobstį.…
Kovoje su covid-19 – Klaipėdos valstybinės kolegijos studenčių pagalba
Klaipėdos valstybinės kolegijos studentės savanorės prisideda prie medikų kovos su pavojinga pandemija. Bendrosios praktikos slaugos trečiakursės Gabija Kasiliauskaitė ir Dovilė Baranauskaitė savo laisvą laiką aukoja besirūpindamos klastingu virusu užsikrėtusiais pacientais. Studentės savanoriauja Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuose, kuriuose pastaruoju metu tvyro didžiulė įtampa dėl didelio darbo krūvio. Studentės jau yra įgijusios teorinių ir praktinių žinių, kaip padėti pacientams, todėl joms patikimi ir atsakingesni darbai. „Tai yra būsimo slaugytojo pareiga, net neturi kilti abejonių elgtis kitaip. Esame būsimi medikai, duosime priesaiką. Turime padėti išsaugoti sveikatą. Žinoma, tai yra ir pašaukimas“, – įsitikinusi Bendrosios praktikos slaugos studentė G.Kasiliauskaitė. Kita savanorė – trečiakursė Dovilė Baranauskaitė prisipažino, jog pirmoji reakcija, išgirdus…
Mokslininkai: karantiną švelninti galima, tik svarbu laikytis saugumo priemonių
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai prognozuoja, kad, nuo balandžio 15 dienos Vyriausybei šalyje pradėjus švelninti karantino sąlygas, maksimalus užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičius gali išaugti iki 650–750 asmenų. Tai įvyks, jei epidemijos valdymas ir toliau bus sėkmingas, o gyventojai – drausmingi. Tikėtina, kad šis skaičius gali būti ir mažesnis, kadangi iki šiol šalyje pavyko suvaldyti epidemijos plitimą, kovai su koronavirusu skiriami nauji resursai, o naujieji ligos atvejai nustatomi greitai. Tam įtakos turi ir išaugusi Lietuvos gyventojų atsakomybė ir pakitę įpročiai. Dėl sušvelninto karantino išaugusį naujų užsikrėtimų skaičių būtų galima suvaldyti neperkraunant esamos sveikatos apsaugos sistemos, taip pat nepablogėtų išgyvenamumo rodikliai. Mokslininkų teigimu, šiandien ekonominė ir…
COVID-19 pakirstas turizmo sektorius kelsis reikalaudamas naujo požiūrio ir naujų kompetencijų
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Rasa Pranskūnienė Vos prieš porą mėnesių kelionių ir turizmo industrijos pasaulio ekonomikos žemėlapyje dar užėmė beveik 9 proc. vietos. Tačiau dėl COVID-19 viruso kilusi pandemija šį sektorių sustabdė akimirksniu. Ir tai jam yra iki šiol neregėto masto iššūkis. Ekspertai prognozuoja, jog tam, kad sektorius atsigautų, reikės nemažai laiko, be to, procesas reikalaus naujų sektoriaus vystytojų žinių bei sprendimų. Dar prieš dešimtmetį Taivano mokslininkai C. K. Mao, C. G. Ding ir H. Y. Lee, remdamiesi ir kitais autoriais, yra atkreipę dėmesį į tai, jog turizmo industrijų paklausa yra ypač jautri visuomenės saugumo ir sveikatos problemoms, tarptautinės politikos pokyčiams, stichinėms nelaimėms…