Dėl karantino paskelbus mokymąsi namuose, daugelis tėvų kartu gavo ir dar vienas pareigas – jie tapo mokytojų asistentais. Pirmas mėnuo vaikams mokantis namuose tapo nemenku iššūkiu tiek vaikams, tiek tėvams. Todėl psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalinasi patarimais kaip namuose mokyti savo vaikus ir neprarasti kantrybės. Normalu nemokėti mokyti Uždarius mokyklas ir visam ugdymo procesui persikėlus į virtualią erdvę, „Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ kūrėjai atsigręžė ir į tėvų problemas. Vienas aktualiausių klausimų – kaip mokant vaikus neprarasti kantrybės. „Visi savo aplinkoje pažįstame šeimų, kurių vaikai šiuo metu mokosi namuose, tad girdime su kokiais iššūkiais jie susiduria. Nors suprantame, kad tėvai neturi ir negali tapti mokytojais, tačiau dabar…
Kaip karantinas paveikė skirtingų kartų bendravimą?
Dėl karantino įtakos skirtingų kartų bendravimui nėra vienareikšmiškai sutariama. Vieni mano, kad karantinas atskyrė žmones, susilpnino jų tarpusavio ryšius, tačiau kiti teigia priešingai – jie tikina, kad fizinio kontakto nebuvimas netgi turėjo teigiamos įtakos, mat žmonės ėmė daugiau bendrauti su savo artimaisiais, ypač seneliais, kurie dažniausiai lieka tarsi už kadro aktyviai gyvenančio jauno žmogaus gyvenime. Psichologų teigimu, šis laikotarpis išties paskatino skirtingas kartas bendrauti daugiau ir dažniau, bet tai gali būti tik laikinas efektas. „Kaip reikia kalbėtis per ekraną, kad pasijustume esantys kartu, o santykis vaizdo pokalbio metu nebūtų toks šaltas? Siūlyčiau pasakoti apie tai, kas yra aplinkui, kas vyksta čia ir dabar. Tai gydo. Bet koks pokalbis gydo –…
Mokslininkai apie karantiną: viešumoje žmonių daugėja, bet padėtis ir toliau valdoma
Karantino poveikis Lietuvoje silpnėja – šalies gyventojai praleidžia mažiau laiko namuose ir vis dažniau lankosi viešose vietose. Nepaisant to, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims ir toliau puikiai sekasi suvaldyti COVID-19 pandemiją, o labiausiai neramina padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, kur situaciją kontroliuoti sekasi sunkiai ir dar nepasiektas epidemijos pikas, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje situacija klostosi optimistiškai, iš lėto grįžtama prie įprasto gyvenimo režimo – namuose praleidžiama tik apie 10 proc. daugiau laiko nei įprastai, o gyventojai vis dažniau eina į darbą, lankosi įvairiose parduotuvėse ir vaistinėse, parkuose ir kitose viešosiose erdvėse, taip pat nevengia ir viešojo transporto (žr.…
Pasėliams trūksta ne vien lietaus
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. Vytautas Liakas pripažįsta – šis pavasaris yra išskirtinai sausas. Žemės ūkio sektorius susiduria su iššūkiais. Tačiau ekspertai šioje situacijoje įžvelgia realią paralelę – mažiau grėsmių patirs arba visiškai jų išvengs tie ūkiai, kurie įsiklauso į rekomendacijas ir laiku imasi prevencinių priemonių. Priešingu atveju, rudenį derliaus gausa gali ir nedžiuginti. Palankios prognozės tik tiems, kas girdi mokslo rekomendacijas „Ekstremali situacija dėl sausros Lietuvoje dar nėra paskelbta, tačiau iš tiesų daugelyje vietų jau labai sausa. Dabartinėje situacijoje gelbsti tai, kad oro temperatūra dar nėra aukšta. Be to, žiema augalams buvo palanki, žiemkenčiai peržiemojo išskirtinai gerai, todėl ūkiams, kuriuose laikomasi logiškų technologijų, palankios derliaus prognozės tebeišlieka…
Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja – mobilaus patikros punkto savanorė
#PriešakinėseLinijose Klaipėdos valstybinės kolegijos bendruomenės nariai prisideda prie kovos su pandemija. Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Jurgita Boltutienė savanoriauja mobiliame COVID-19 patikros punkte. Šiame punkte imami ėminiai tyrimams dėl pavojingo viruso. Lektorei J.Boltutienei dažniausiai tenka tirti keltais į Klaipėdą atvykstančius žmones. „Visada buvau atsakinga ir empatiška. Esu neatlygintina kraujo donorė. Norėjosi kažkaip prisidėti prie savanoriško judėjimo. Dėl pavojaus užsikrėsti? Taip rizika yra, tačiau ir viešoje vietoje tokia rizika yra. Darbas mobiliuose patikros punktuose šiuo metu labai svarbus. Dirba ir daugiau mano kolegų, tačiau jų nepakanka“, – pasakojo mobiliame COVID-19 patikros punkte savanoriaujanti lektorė J.Boltutienė. Kineziterapeutė J.Boltutienė – ne vienintelė Klaipėdos valstybinės kolegijos bendruomenės narė, uostamiesčio medikams padedanti kovoti…
Padės ruoštis egzaminams: VGTU pradeda nuotolines fizikos pamokas abiturientams
Karantinas – iššūkis visai švietimo sistemai. Labiausiai dėl kitokios nei įprasta mokslo metų pabaigos nerimauja abiturientai – brandos egzaminų laikymui jiems teks pasiruošti nuotoliniu būdu. Padėti būsimiems studentams siekia ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Balandžio mėnesį Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradėjo atvirą matematikos pamokų ciklą nuotoliniu būdu, o nuo gegužės 13 d. pasiūlys ir nuotolines fizikos pamokas. Pasak VGTU Studijų prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko, skirti dėmesį abiturientams universitetą skatina ir siekis mažinti regionų atskirtį. „Ne visi Lietuvos moksleiviai turi vienodas galimybes pasiruošti egzaminams. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose yra vos keli, kartais net vienas fizikos mokytojas, kuris turi didelį darbo krūvį ir negali skirti pakankamai dėmesio visiems moksleiviams, ne visada…
Mykolo Romerio universitetas imasi pokyčių: tirs ir savo reputaciją
Organizacijos reputacija vartotojams asocijuojasi su teikiamų paslaugų kokybe, prestižu. Reputacija lemia, ar vartotojai kompanija pasitikės ir rinksis jos siūlomas paslaugas. Ir nors universitetai – ne verslo kompanijos, institucijos reputacija nemažai lemia jaunuolių apsisprendimą renkantis ir aukštąją mokyklą, ir konkrečias studijas. Siekdamas įsivertinti tikslinių auditorijų lūkesčius ir nuomonę reputacijos tyrimą užsakė Mykolo Romerio universitetas. Universitetai reputacijos tyrimams neskiria daug dėmesio „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas sako pastebintis, kad jų tyrimo agentūroje įvaizdžio ir reputacijos tyrimų segmente dominuoja verslo klientai. „Aukštojo mokslo institucijoms atliekamų projektų turime tikrai nedaug“, – pastebi I. Zokas. Vienas naujausių šios agentūros projektų – reputacijos tyrimas Mykolo Romerio universitetui. Ignas Zokas teigia, kad pats faktas, jog universitetas rūpinasi…
Vaizdo konferencijų saugumo spragos: specialistas atskleidė, kokias gudrybes naudoja piktavaliai
Įvedus karantiną Lietuvoje, tiek švietimo įstaigos, tiek didžioji dalis įmonių prisitaikė prie situacijos ir mokymąsi bei darbą ėmė organizuoti nuotoliniu būdu. Viena dažniausiai naudojamų vaizdo konferencijų platformų – „Zoom“. Masiškas naudojimasis ja atskleidė nemažai saugumo spragų asmeninių duomenų saugumui. Apie platformos privalumus, saugumą ir ką reikėtų žinoti vartotojams, norintiems apsaugoti asmeninius duomenis, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros lektoriumi Vitalijumi Gurčinu. Pastebėta saugumo spragų dėl naudojimosi „Zoom“. Gal, Jūsų žiniomis, yra kitų alternatyvių platformų, kurios saugesnės ar patogesnės vartotojams? „Zoom“ pelnė populiarumą dėl savo patogumo, lengvos prieigos vartotojams ir patikimos bendravimo priemonės, o tai buvo ypač reikšminga mokymo proceso dalyviams, kuriems per trumpą…
VDU mokslininkai: užsikrėtimų atvejų ir toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą
Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokias prognozes pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje. Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus, universiteto rektoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje vis dar trūko. Vis dėlto, mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje. Modeliavimo laikas…
Lietuvos švietimo taryba siūlo sprendimus COVID-19 padariniams mažinti: švietimas ir mokslas turi būti ekonomikos atkūrimo prioritetai
2020 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl COVID-19 padarinių, paveikusių švietimą ir mokslą, suvaldymo ir mažinimo. Taryba sutarė, kad šiuo metu yra svarbu didinti stojančiųjų skaičių į magistrantūrą ir doktorantūrą, iki 1 proc. BVP didinti valstybės investicijas į mokslą ir inovacijas. Taryba siūlo šiais metais skirtas papildomas lėšas aukštajam mokslui įveiklinti siekiant, kad finansavimas šioje srityje išliktų tvarus per kelerius ateinančius sudėtingus metus. Taryba siūlo apibrėžti įstatymuose, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį ir (ar) karantiną, prioritetas užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą būtų visų pirma teikiamas vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų, taip pat abiturientams. Kartu Taryba pateikė…
