Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, mat technologijos atneša sparčių pokyčių, todėl jei nespėjama keistis kartu su jomis, tampama visuomenės atsiskyrėliu ir gyventi darosi nejauku. Technologinė pažanga taip pat padarė didžiulę įtaką tam, kad kai kurių žmonių kvalifikacija šiandien nebėra aktuali – žmonės su tuo turi susitaikyti arba keistis, pavyzdžiui, mokytis kažko naujo ar persikvalifikuoti. Tačiau Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad visą gyvenimą besimokančių gyventojų Lietuvoje yra bene dvigubai mažiau nei kitose ES šalyse. Lietuva yra aštunta nuo galo iš 28 Europos Sąjungos šalių pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį. Čia 25–64 m. amžiaus asmenų, besimokančių visą gyvenimą, yra vos 5,9 proc., kai…
Lietuva pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame superkompiuterių skaičiavimų konkurse
Devintus metus iš eilės Tarptautinė superkompiuterių konferencija (ISC) organizuoja konkursą, kuriame dalyviai kviečiami rasti sprendimus aktualioms šių dienų problemoms. Pirmą kartą tarp keturiolikos geriausių komandų savo vardą gali matyti ir Lietuva. Superkompiuteris kaip sprendimų įrankis Dirbtinis intelektas (DI) pamažu pasitelkiamas beveik visose pramonės šakose, medicinoje, naudojamas išmaniųjų miestų įrengimui. Pagrindinis įrankis sėkmingam jo pritaikymui – itin našaus skaičiavimo superkompiuteriai. HPC (ang. High Performance Computing) – tai procesas, kuomet įvairiausių problemų sprendimams pasitelkiama tūkstančius kartų didesnė procesoriaus galia nei paprasto nešiojamo kompiuterio. Matydama didėjančią profesionalų, dirbančių su HPC kompiuterių sankaupa, paklausą, Tarptautinė superkompiuterių konferencija devintus metus iš eilės kvietė jaunuolius iš viso pasaulio dalyvauti jų organizuojamame konkurse „ISC 2020 Student Cluster…
Diana Nausėdienė Prezidentūros kieme pradėjo pilietiškumo pamoką moksleiviams
Penktadienį Diana Nausėdienė susitiko su Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos šeštokais. Prezidentūros parke pirmoji ponia kalbėjosi su moksleiviais apie jų kasdienybę, pomėgius, atsakė į gimnazistų klausimus. Kai kurie moksleiviai atėjo pasipuošę tautiniais drabužiais ir pasveikino pirmąją ponią deklamuodami A. Mickevičiaus eiles. Šioje gimnazijoje ugdymas vyksta lenkų kalba ir turi meninę pakraipą, D. Nausėdienė džiaugėsi, kad vaikai domisi menu ir kultūra bei jų saviraiška: „Linkiu Jums drąsiai išbandyti įvairias meno ar mokslo kryptis, nebijokite sustoti ir įsiklausyti į save. Išlikite ir toliau tokie kūrybingi.“ Atsisveikindama su moksleiviais pirmoji ponia palinkėjo įdomios ekskursijos „Atrask Lietuvą“ ir pilietiškumo pamokos Valstybės pažinimo centre. Pranešimą paskelbė: Regina Statkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Prof. A. Serackis: „Baimę mums kelia ne technologijos, o informacijos ir žinių apie jas trūkumas“
Naujosios technologijos neatpažįstamai pakeitė, supaprastino ir praplėtė mūsų kasdienybę. Jau net nekalbant apie medicinos, telekomunikacijų, susisiekimo, saugumo ir daugelio kitų sričių pasiekimus, mes kiekvienas esame apsupti galybės patogių įrankių, neįsivaizduojame dienos be išmaniųjų įrenginių, suteikiančių asmeniškai mums pritaikytus sprendimus, patogius pasiūlymus, laiką taupančius atsakymus. Kalbant apie technologijų pasiekimus, neišvengiamai kyla ir abejonių – kokia neigiama viso to pusė bei kur nuves spartus technologijų tobulėjimas? Nerimaujame, ar esame saugūs, o gal nuolat stebimi ir sekami? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, baimę mums kelia ne pačios technologijos, o informacijos ir žinių apie jas trūkumas. „Mums būtina nuolat plėsti savo akiratį, kad galėtume…
Istorijos bibliotekose: kaip trijų vaikų mama, mokydama senjorus, įveikė socialinę fobiją
Dažnas mėgsta pasiskųsti, kad jiems trūksta laiko sau, o ką jau kalbėti apie savanorišką veiklą. Tačiau 24-erių metų trijų vaikų mama Dovilė Rutkauskienė iš Kazlų Rūdos kalba priešingai – augindama vaikus ir savarankiškai keisdama savo profesiją ji dar randa kelias valandas per dieną padėti senjorams perprasti technologijų pasaulį. Prie antrus metus Lietuvoje veikiančio e. skautų tinklo, jungiančio daugiau kaip 1380 14–29 metų amžiaus savanorių, kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms perprasti skaitmenines technologijas, Dovilė prisijungė tik po to, kai pati atnaujino savo žinias šioje srityje. „Man Užimtumo tarnyba rekomendavo nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus vietos bibliotekoje, aš jais susidomėjau ir nuvykau į pirmąsias pamokas. Išklausiau projekto „Prisijungusi Lietuva“ kursus tiek pradedantiesiems, tiek…
VDU pasirašė sutartį su Ugnės Karvelis gimnazija
Šią savaitę Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė sutartį su Ugnės Karvelis gimnazija. Nuo rugsėjo 1-osios ji bus viešoji įstaiga Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija. „Reorganizacija vykdoma įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrąjį planą. Nuo ateinančio rugsėjo, gimnazijos, esančios Akademijos miestelyje, auklėtiniai turės galimybę pasitelkti VDU turimus išteklius, naudotis modernia mokymo baze, laboratorijomis“, – teigia VDU mokyklų tinklo vadovas dr. Mindaugas Norkevičius. Ugnės Karvelis gimnazijos dalininkais tapo Kauno rajono savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas. Bendru sutarimu, nuspręsta, jog direktoriaus pareigas iki kadencijos pabaigos ir toliau eis dabartinis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas. VDU Ugnės Karvelis gimnazijos tikslas – plėtoti intelektines, dvasines ir fizines kiekvieno asmens galias,…
VDU dėstytoja italė: kalbos dėstytojas niekada negali sustoti pats būti studentu
„Lėktuvui artėjant prie nusileidimo tako Kauno oro uoste, man atėmė žadą. Viskas, ką galėjau matyti buvo – aukšti, žali medžiai išsikleidę tiek, kiek tik žmogaus akys sugeba aprėpti, o tarp tos nuostabios augmenijos pūpsantys mediniai nameliai kėlė dar didesnį susižavėjimą“, – apie pirmuosius įspūdžius Lietuvoje pasakoja italė Claudia Filippello, italų kalbos dėstytoja, kuri prieš trejus metus priėmė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pasiūlymą atvykti dėstyti į Kauną. C. Filippello tapo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros italų kalbos dėstytoja. Apie įspūdžius Lietuvoje, patirtis universitete bei ateities planus C. Filippello dalinasi interviu. Papasakokite apie save. Iš kur esate, kaip nusprendėte tapti italų kalbos dėstytoja? Užaugau Sicilijoje, didžiausioje…
Knygos „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“ pristatymas
Dr. Christoph’as Dieckmannas – žymus vokiečių istorikas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys, jo monumentali studija „Vokietijos okupacinė politika Lietuvoje 1941–1944 m.“ (Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941–1944) įvertinta Tarptautiniu Jad Vašem knygos apdovanojimu už tyrimą Holokausto tema. Naujoji knyga „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“ gimė iš beveik dvejus metus trukusių dr. Christoph’o Dieckmanno ir lietuvių rašytojos Rūtos Vanagaitės pokalbių apie Holokaustą Lietuvoje. Grįsta fenomenaliomis dr. Ch. Dieckmanno žiniomis, sukauptomis atlikus tyrimus 30 archyvų septyniose valstybėse, ši knyga skirta Lietuvos plačiajai visuomenei. Tai – dviejų žmonių dialogas, per kurį kiekvienam suprantama kalba aptariami vokiečių okupacijos metų įvykiai ir nusikaltimai, jų eiga ir dalyviai,…
Book “How did it happen? Christoph Dieckmann answers to Rūta Vanagaitė” presentation
Dr. Christoph Dieckmann is a prominent German historian, a member of the Presidential International Commission for the Evaluation of Nazi and Soviet Crimes, his monumental study „German Occupation Policy in Lithuania 1941-1944“ (Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941–1944) was awarded the Yad Vashem International Book Prize for Holocaust Research. His new book “How did it happen? Christoph Dieckmann answers to Rūta Vanagaitė” was born out of conversations on Holocaust in Lithuania between dr. Christoph Dieckmann and Lithuanian writer Rūta Vanagaitė, that took almost two years. The book is based on phenomenal knowledge of dr. Ch. Dieckmann, accumulated through research in 30 archives in seven countries, this book is intended for the…
Šimtai tūkstančių eurų studentams paremti
Universiteto reakcija į COVID-19 – šimtai tūkstančių eurų studentams paremti Solidarumas su savo studentais ir jų šeimomis, kai ieškoma būdų studijas padaryti prieinamas visiems gabiems studentams be išimties, – tokios filosofijos jau daugelį metų laikosi Klaipėdoje įsikūręs ir studentų iš daugiau nei 50-ties pasaulio valstybių turintis LCC tarptautinis universitetas. Kasmet per pusę milijono eurų įvairioms paramos iniciatyvoms ir stipendijoms skirianti aukštoji mokykla COVID-19 krizės akivaizdoje šio fondo ne tik nesumažino, bet ir ženkliai padidino. Studentams jau išdalinta daugiau nei 600 tūkstančių eurų paramos, 100 tūkstančių eurų skirta naujoms stipendijoms ir įmokų atidėjimo programoms, taip pat visi studentai be išimties už artėjančius akademinius metus mokės 10 proc. mažesnes studijų įmokas. Tokiu…