Ketvirtadienį, spalio 30 d., Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas kartu su Alfonso Žalio labdaros fondu surengė istorinių tyrimų popietę – jau gražia tradicija tapusį renginį, kuriame universiteto mokslininkai pristato Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos istorijai svarbiausius savo tyrimus.Tai – tarsi duoklė miestui ir jo žmonėms: akademinė bendruomenė tampa atvira visuomenei, kviesdama susipažinti su savo krašto praeitimi ir tuo, kaip šiuolaikiniai tyrimai ją praturtina naujais atradimais.  Renginyje skambėjo daugybė įdomių pranešimų, atskleidusių įvairius regiono praeities aspektus. Dr. Tomas Rimkus pasakojo apie ankstyviausią žmonių veiklą Baltijos pajūrio ruože ties dabartine Klaipėda. Dr. Miglė Urbonaitė-Ubė ir dr. Edvinas Ubis pristatė naujausius piliakalnių tyrimus, o doktorantė Akvilė Poškienė supažindino su XIX a. silkių rūšiavimo inžinerinės…

Veltinio amato atgimimas, prasidėjęs XXI a. pirmame dešimtmetyje, kai pasirodė įvairiausi šiuolaikiniai šio seniausio tekstilės amato dirbiniai: papuošalai, aksesuarai, galų gale apavas ir drabužiai, susilaukė nepaprastai didelio dėmesio. Šiandien net mokyklose per dailės pamokas vaikai yra mokomi velti, o 2012 m. pabaigoje įkurta Lietuvos veltinio amatininkų gildija, vienijanti šio amato bendraminčius. Svarbus momentas, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerija sertifikuoja tradicinius amatininkų gaminius kaip tautinį paveldą ir skatina verstis šiuo amatu bei pristatyti jį visuomenei, suteikdama tam tikrų lengvatų dalyvaujant tradicinėse mugėse bei kituose renginiuose. Šiandien dalis veltinio gamintojų, paveldėję šį amatą iš tėvų ar senelių, yra sertifikavę veltinio apavą, kepures, netgi vilnos karšimą. Lietuvos tautinio kostiumo aprangos detalės – kepurės,…

Lietuva 2050-aisiais – atvira, išsilavinusi ir kūrybinga visuomenė, kurios gerovę kuria žiniomis grįsta ekonomika ir aukštos kompetencijos žmonės. Tokia šalies vizija įtvirtinta valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Ko reikia šiandien, kad po ketvirčio amžiaus ji taptų realybe? Globalūs iššūkiai, kuriuos šiandien bando įveikti Lietuva, parodė – aktyvesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas šiuo metu ypač svarbus, ir bus vis svarbesnis ateityje.  Mokslas – konkurencingumo variklis „Lietuvoje 2050 metais mokslas nėra tik pats sau, mokslas skirtas visuomenės pažangai. Keletą dešimtmečių šalis buvo orientuota į ekonominio konkurencingumo įgijimą. Ateities vizijoje pasitelktas holistinis požiūris, kuriame ekonominio konkurencingumo ašis išlieka, bet greta ne mažiau svarbios kitos dedamosios: visuomenės gerovė, gamtos išsaugojimas, darnus vystymasis, demokratijos išlaikymas,…

Lapkričio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks unikalus renginys, sujungsiantis moksleivius iš visos Lietuvos, VDU studentus, dėstytojus, absolventus bei universiteto partnerius – įmones ir organizacijas. Universitetas suteiks erdvę visiems susitikti, bendrauti, dalintis žiniomis, patirtimis ir profesinėmis galimybėmis. Įkvėpimas iš sėkmės istorijų Renginio metu moksleiviai galės susipažinti su studijų programomis, studentai – sudalyvauti darbo mugėje, o absolventai – pasidalinti savo istorijomis ir įkvėpti kitus. Verslui „VDU Jungtys“ yra platforma tiesioginiam bendravimui su jaunais ir gabiais VDU studentais, įmonių pristatymas bei galimybė užmegzti kontaktus su būsimais kolegomis ir kurti ateities galimybes. Visą dieną universiteto erdvėse vyks susitikimai, diskusijos, pristatymai ir speciali vakaro programa. Renginį atidarys žinomo komiko, VDU absolvento Justino Visicko…

Vilnius stiprina neformalųjį švietimą, siekdamas, kad mokymasis taptų viso gyvenimo dalimi ir įkvėptų kitus miestus sekti jo pavyzdžiu. Apie tai diskutuota konferencijoje „Vilnius – augančio žmogaus miestas: ką reiškia mokytis neformaliai šiandien?“, kurioje daugiau nei 150 švietimo, kultūros, sporto ir bendruomenių atstovų ieškojo atsakymo – kaip kurti miestą, kuriame mokosi visi: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai? Konferenciją organizavo Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Renginys skirtas paskatinti platesnį dialogą apie neformaliojo švietimo kokybę, prieinamumą ir poveikį žmogaus augimui, ruošiantis 2026–2028 m. neformaliojo švietimo strategijos kūrimui. Apie Vilniaus siekį kurti tvarią ir atvirą neformaliojo švietimo ekosistemą kalbėjo daugiau kaip 150 dalyvių, o miesto poziciją pristatė ir…

Nuo šiol Užimtumo tarnybos klientai, kuriems išduoti mokymosi kuponai, galės patogiai registruotis į mokymo programas elektroniniu būdu, naudodamiesi vieno langelio principu veikiančia Kursuok.lt švietimo platforma. Čia jie galės rinktis aktualius Užimtumo tarnybos finansuojamus mokymus, skirtus tobulinti jau turimas kompetencijas arba įgyti naujų.  Mokytis norinčiam Užimtumo tarnybos klientui tai reikš paprastesnį procesą ir galimybę savarankiškai planuoti mokymosi kelią. Jam užsiregistravus Kursuok.lt platformoje, su mokymuisi susijusių dokumentų pasirašymas ir kiti procesai vyks elektroniniu būdu. Kursuok.lt yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sukurta suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos bei galimybės pretenduoti į valstybės finansavimą. „Ilgalaikis Kursuok.lt tikslas – kad šioje vieno langelio principu veikiančioje platformoje būtų prieinamos visos…

Lapkritį bus atnaujintas suaugusiųjų švietimo platformos Kursuok.lt finansavimas. Patobulinus platformą, registruotis į mokymus ir pretenduoti į valstybės finansavimą gyventojai galės ilgesnį laiką, registracijos greitis neturės įtakos. Prioritetas bus teikiamas  mažesnį dalyvumo lygį turintiems asmenims, ne didžiųjų miestų gyventojams, vyresnio amžiaus dirbantiesiems. Kaip ir iki šiol, maksimalus skiriamas finansavimas vieno asmens mokymams sieks 500 eurų, o pasirinkus pigesnę mokymosi programą likusi dalis galės būti panaudota vėliau. „Atsižvelgdami į visuomenės lūkesčius ir siekdami sklandesnio registracijos proceso, inicijavome platformos patobulinimus. Nuo šiol registracija truks net dvi savaites, o po jos bus sudaroma užsiregistravusiųjų eilė pagal naujus, aiškiai apibrėžtus kriterijus, orientuotus į socialiai jautresnes grupes. Taip siekiame užtikrinti, kad valstybės investicijos į mokymąsi pasiektų tuos,…

Renginio tipas: Konferencija Renginio data: penktadienis, 2025 lapkričio 21 Renginio pradžia: 09:00 Renginio vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, Katalikų teologijos fakultetas Konferencija skirta Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kankinystės 70–mečiui paminėti. Pagrindinis dėmesys skiriamas Adelės Dirsytės asmenybei, jos kankinystei aptarti, moterų vaidmens tautos kančios patirtyje išryškinimui, krikščioniškajai moteriškumo, tikėjimo liudijimo, pamaldumo ir kančios sampratai aptarti. PROGRAMA Laikas Panešimo pavadinimas Pranešėjas 9:00-10:00 Dalyvių registracija 10:00–10:30 Adelės Dirsytės auditorijos (310) atidarymas ir palaiminimas Moderuoja diak. doc. dr. Benas Ulevičius. Konferencijos atidarymas Didžioji Aula Moderuoja doc. dr. sr. Gabrielė Vasiliauskaitė OSB Didžioji aula 10:30–10:45 Įžanginis žodis Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas 10:45–10:50 Sveikinimo žodis VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė 10:50–11:10 Dievo tarnaitės Adelės…

Spalio 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto surengtoje iškilmingoje ceremonijoje pirmą kartą specialiai įrengtoje Antakalnio kapinių kapavietėje buvo palaidoti 27 žmonių, kurie po mirties savo kūnus paaukojo medicinos mokslui, palaikai. Šia reikšminga ceremonija pagerbtas donorų atminimas ir svarbus jų indėlis į medicinos mokslą ir mokslinius tyrimus. Lietuvoje kasmet augant paaukojamų kūnų skaičiui, ateityje specialiai įrengtoje kapavietėje tilps daugiau nei 1000 urnų. Į ceremoniją atvykęs Valerijus Sosnovskis, kurio mama Olga Sosnovskaja savo kūną paaukojo mokslui, sako besijaučiantis dėkingas universitetui, o donorystę vadina atnešančia naudą žmonėms. Kaip ir mama, V. Sosnovskis pasirašė valios pareiškimą, todėl savo kūną po mirties paaukos mokslui. „Mes su mama juokaudavome, kad gal mes paaukosime savo kūnus…