Pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, įvairios pokalbių platformos tapo bene vienintelis būdas moksleiviams keistis informacija. Nors susirašinėjant skaitmeninėje erdvėje reikėtų elgtis pagarbiai, kaip ir bendraujant realybėje, tačiau „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 74 proc. jaunuolių yra turėję nesusipratimų su kitais žmonėmis internete, ir net 31 proc. iš jų yra buvę įžeisti bendraujant skaitmeninėje erdvėje. Anot programos vadovės Eglės Tamelytės, tai liudija, kad moksleiviams vis dar pristinga diskutavimo įgūdžių. „Bendrauti skaitmeninėje erdvėje moksleiviams tenka ne tik su klasės draugais, tačiau ir su mokytojais, todėl jie turėtų susirašinėti pagarbiai, neįžeidinėti. Žinoma, nesutikti su kitų nuomone yra visiškai normalu, tačiau svarbu mokėti savo argumentus išreikšti…
VDU prof. Robertas van Vorenas: pandemija kenkia mūsų visų psichinei sveikatai
„Juoktis iš pandemijos yra natūralu – tai būdinga reakcija į blogus dalykus. Problema atsiranda tada, kai juokas virsta netikėjimu pandemija. Manau, valdžia turėtų paaiškinti, parodyti gyventojams, kad jų nerimą supranta, rasti pusiausvyrą, taikyti subalansuotas priemones“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ vadovas Robertas van Vorenas, šį pavasarį pradėjęs tarptautinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“, kuri kviečia visuomenę vietoje žalingo termino „socialinis atstumas“ rinktis tikslesnį – „fizinis atstumas“. Šiandien ši iniciatyva jungia jau daugiau nei 40 šalių, toliau renkamos lėšos socialinėms iniciatyvoms ir pradėtos naujos – rengiamos rekomendacijos, kaip išvengti problemų, susijusių su psichine sveikata. Psichinės sveikatos ir žmogaus teisių srityje jau keletą dešimtmečių dirbantis prof. Robertas van…
Aukštasis mokslas ir negalia – be paslaugų nebus diplomo?
Kasmet gruodžio 3 d. Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga Vilniaus universitetas (VU) kviečia dalytis gerosiomis patirtimis ir diskutuoti apie Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumą negalią turintiems asmenims. Šių metų konferencija skirta paslaugų studentams (-ėms) su negalia temai. Konferencijos metu bus keliami klausimai apie tai, kokių paslaugų reikia, kad asmenims su negalia būtų sudarytos tinkamos sąlygos studijuoti ir sėkmingai įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kokios priežastys lemia šių paslaugų trūkumą, kaip užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą? Galiausiai ko galime pasimokyti iš užsienio patirties organizuojant paslaugas studentams (-ėms) su negalia? Tokios paslaugos (angl. support services) kaip asmeninio asistento, individualios pagalbos, pagalbos mokantis (angl. tutoring), mentorystės, konspektavimo, gestų kalbos vertimo ir kitos leidžia studentams (-ėms) su negalia…
3 „Instagram“ sėkmės taisyklės pagal Algį Kriščiūną
Skaičiuojama, kad „Instagram“ per mėnesį sulaukia vieno milijardo aktyvių vartotojų visame pasaulyje. „Instagram“ iš populiarumo viršūnės vis dar nesitraukia, jame užgimsta vis naujos žvaigždės, kurios neretai žinomos tik dėl populiarumo socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad daugelį žmonių – ypač jaunų – vilioja tokia karjera. Todėl jie suka galvas, kaip tapti sėkmingu „Instagram“ tinkle. Patarimais dalijasi menininkas, dailininkas ir fotografas Algis Kriščiūnas, kuris savo paskyroje yra subūręs per 33 tūkst. sekėjų. „Instagram“ sekėjus traukia įdomiomis nuotraukomis, o „Facebook“ – tekstais. Man patinka abu variantai, bet, tiesą pasakius, tekstinis turinys yra labiau prie širdies. Mano „Instagram“ paskyra man yra dar viena saviraiškos priemonė, vizualinis dienoraštis, atsiminimų albumas. Tačiau norint atrasti savo vietą šiame…
Dėl nuotolinio mokymo turi spręsti švietimo įstaigų vadovai kartu su įstaigose veikiančiomis profesinėmis sąjungomis
Vakar (pirmadienį) nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. Prieš priimant sprendimą įstaigų vadovai privalo tai suderinti su švietimo įstaigoje veikiančia profesine sąjunga. Valdžios institucijos kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie susirgimo atvejus koronavirusu Lietuvos švietimo įstaigose. Šie duomenys yra atnaujinami kiekvieną dieną, o juos privalomai teikia įstaigų vadovai. Vertinant pastarųjų kelių savaičių situaciją, nerimą keliančių pokyčių duomenys nerodo, todėl ir būtinybės imtis kraštutinių priemonių šiuo metu nėra. „Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje…
Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į abipusį santykį – susipažindamas su vis platesne literatūra, skaitytojas rinką dabar formuoja ir pats. Kokį skaitytoją Lietuva užsiaugino ir kaip jam sekasi laviruoti augančioje knygų pasiūloje, buvo diskutuota Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusioje mokslinėje konferencijoje „Trys laisvės dešimtmečiai: literatūra, kritika, skaitytojas“, skirtoje Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų įkūrimo Vilniaus universitete 80-mečiui. Geros knygos – ne vien nauji romanai Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir vadovė, pažymėjo, kad pačioje leidyklos darbo pradžioje išsikeltus du tikslus, susijusius su skaitytojų poreikių formavimu, įgyvendinti pavyko: „Jau tuomet kalbėdami,…
Auganti alfa karta vien tik dėl diplomo – nesimokys: abejos nustatytais standartais, trokš individualumo ir iššūkių
Pandemija stipriai paveikė švietimo sistemą – šiandien mokymas(is) didžiąja dalimi vyksta nuotoliniu būdu. Nors tokia praktika tikrai nėra naujiena, Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.LT) valdybos pirmininko Vlado Lašo teigimu, pandemija stipriai pagreitino pokyčius, kurie po truputį jau vyko švietime. „Šie metai – tarsi laiko šuolis kaip filme „Atgal į ateitį“: nors technologijos buvo mūsų rankose, tik pandemija privertė mus greitai įprasti jomis naudotis“, – pastebi V. Lašas. Jo nuomone, greitai pakeisti įpročius nelengva visiems, tačiau jaunimas su technologijomis ir pokyčiais visada susidoroja greičiau. „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Vydūnas Trapinskas taip pat tikina, kad kuo toliau, tuo didesnė dalis ugdymo turinio turės būti skaitmenizuota. Tokie pokyčiai neišvengiami augant jauniausiai alfa…
Mokytis negalima nuobodžiauti – kur dėsite kablelį? Išmanūs patarimai studijoms nuotoliniu būdu
Mokymasis iš namų atvėrė neribotas galimybes ir, žinoma, atnešė dar daugiau iššūkių. Svarbiausia užduotis – atrasti naujų būdų susikoncentruoti ir efektyviai pasiruošti artėjantiems egzaminams. Pasitelkus vos keletą išmanių sprendimų mokytis bus paprasčiau. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi septyniais būdais, kurie padės sėkmingai mokytis ir laikyti egzaminus nuotoliniu būdu. 1. Planuokite savo laiką. Užduočių, rašto darbų ir egzaminų gausybėje jums gali padėti elektroniniai planuokliai. Rekomenduojame išbandyti nemokamą „Google Keep“ įrankį. Tai skaitmeninė užrašų knygutė, kuri leidžia greitai sukurti užrašus ir vėliau pasiekti juos „Google“ debesyje iš bet kurio kito įrenginio. Darbų sąrašams čia galima sukurti priminimus, o patį tekstą įmanoma padiktuoti balsu – programa atpažins žodžius…
LURK komunikatas Dėl Lietuvos universitetų didesnės įtraukties į valstybės plėtrą
LIETUVOS UNIVERSITETŲ REKTORIŲ KONFERENCIJA Lithuanian Universities Rector’s Conference LURK komunikatas Dėl Lietuvos universitetų didesnės įtraukties į valstybės plėtrą 2020 m. lapkričio 27 d. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) asociacija, atstovaujama Lietuvos universitetų rektorių, sveikindama naująjį Lietuvos Respublikos Seimą ir būsimą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tikisi iš jų deramos aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos globos bei racionalių sprendimų, įgalinančių atsinaujinti ir sustiprėti visai sistemai, turinčiai fundamentalias galias prisidėti prie Lietuvos valstybės – Europos Sąjungos ir NATO narės – stiprėjimo, Europos ir pasaulio aukštojo mokslo pažangos. Universitetai, vykdydami savo tradicinę misiją, moksliniais tyrimais plėsdami pažinimo ribas, vykdydami kokybiškas studijas, įgalindami technologinius ir socialinius bei kultūrinius pokyčius, tarnaudami viešajam gėriui ir…
Inovatyvų dėstymą taikantis Skirmantas Gricius: pirmas studentų klausimas buvo: „O tai ką mums dabar daryti“.
Tekstas: Dianos Borovik Išgirdę ar pamatę žodį „Agile“, dažnu atveju pradedame galvoti ir sieti jį su kokios nors programinės įrangos kūrimu ar IT projektų valdymu. Tačiau vis dažniau „Agile“ yra atrandamas skirtingose srityse: žmogiškųjų išteklių valdyme ir net akademiniame dėstyme. Apie eksperimentą, taikyti „Agile Scrum“ metodą dėstant studentams, kalbamės su Skirmantu Griciumi – projektų vadovu, Mykolo Romerio universiteto dėstytoju, mokymų organizatoriumi. Skirmantai, kas lėmė Jūsų sprendimą tradicinį studijų dalyko dėstymą pakeisti į dėstymą pagal „Agile Scrum“? Kviečiu pabandyti prisiminti savo studijas. Koks buvo paskaitų, seminarų ar pratybų formatas? Tikėtina, kad standartinis: aš, dėstytojas, dėstau, o tu, studente, klausai. Kurį laiką taip dėsčiau ir aš, tačiau susidūriau su tuo, kad „prarasdavau“ studentą, t.…