Koronaviruso pandemijos laikotarpiu sveikatos apsaugos sektoriui teko susidurti su daug iššūkių – be užsikrėtusiųjų priežiūros, o dabar ir vakcinacijos klausimų, opia problema tapo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas bei prieinamumo užtikrinimas. Siekdama nustatyti susidariusios situacijos priežastis ir mastą, Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų komanda atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“. Tyrimui atlikti suburta specialistų komanda vertino pirmojo karantino poveikį ambulatorinių bei stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl įvesto karantino galimai patirtą ekonominę-socialinę žalą, šalies gyventojų bei sveikatos sistemos darbuotojų patirtis. Remdamiesi gautais tyrimo duomenimis, mokslininkai pateikė išsamias rekomendacijas ir…
Ligos išmokos nesergančio vaiko priežiūrai pasibaigus mokinių atostogoms: ką svarbu žinoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau. Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios. Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. Jeigu…
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį
Partizaninio karo istorija ne tik skaudus ir kraujo aukos pareikalavęs laikotarpis, tai kartu ir įkvėpimo, ryžto, drąsos, atsidavimo pavyzdys. Tai gyva pilietiškumo mokykla su skaudžiais, sudėtingais, bet tikrais žmonių gyvenimais. Tai pasakojimas apie tarpukario dvasia užaugusių daugiausia dar visai jaunų žmonių kartą, kurie nusprendė priešintis okupacijai ginklu ir žodžiu. Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knygoje „Lietuvos partizanų valstybė“ (2019, Alma Littera) pateikiama nauja 1944-1953 m. partizaninio karo interpretacija. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Kaip teigia knygos autoriai, atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio…
Mokytis karaimų kalbos galima ir dainuojant
Gyva karaimų kalba – vienas didžiausių šiandienos Lietuvos karaimų bendruomenės turtų. Net jei ja šiuo metu tebekalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Lietuvos karaimų bendruomenė įvairiomis priemonėmis siekia skleisti žinias apie savo kalbą ir skatina jos mokytis. Naujausias Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas siūlo karaimų kalbos mokytis dainuojant – keturių tradicinių Lietuvos karaimų dainų, pirmą kartą aranžuotų instrumentų ansambliui, galima klausytis, dainuoti, mokytis melodijos ir žodžių, įprastau ir karaoke būdu. Tai „Kybyn“ (Kybynas), „Utrulamach“ (Sutikimas), „Širiń ėľ“ (Mielieji žmonės), „Ijisi baraśkiniń“ (Penktadienio kvapai). Jas galima rasti Lietuvos karaimų bendruomenės tinklapyje www.karaim.eu ir youtube kanale. „Nepaprastai džiaugiuosi, kad moku karaimų kalbą ir karaimiškų dainų. Dėkoju savo Tėvams, kurie drąsiai vartojo šią…
Pandemijos realybė – ar švietimo darbuotojai lieka nuošalyje?
Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Jau greitai bus metai, kai dirbame ir mokomės iš namų. Vis dažniau girdima, kad mokslininkai jaunuolius, besimokančius namuose, vadina prarastąja karta ir svarstoma, kaip galima jiems padėti. Bet ar padedame pedagogams? Jie stovi priekinės švietimo sistemos fronto linijose: itin nepalankiomis sąlygomis stengiasi jaunuoliams suteikti kuo daugiau žinių. Tad kyla klausimas – kokia pagalba ir darbo priemonės teikiamos pedagogams? Universitetai imasi veiksmų Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje netyla diskusijos, kaip švietimo darbuotojams padėti ugdyti mokinius, universitetai patys imasi iniciatyvos: apmoko darbuotojus, skiria papildomas priemones efektyviam darbui. Norint, kad studijų procesas vyktų sklandžiai, praėjusiais metais, pavasarį įvedus pirmąjį karantiną ir visiškai perėjus…
Pasiruošk brandos egzaminams su KTU 2021. Virtualios paskaitos
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas jau šį pavasarį kviečia visus vyresniųjų klasių (11-12 kl.) mokinius į paskaitų ciklą „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“. 1-2 akademinių valandų užsiėmimus ves KTU ir kviestiniai lektoriai. Kviečiame aktyviai registruotis į šiuos užsiėmimus: PATARIMAI RUOŠIANTIS LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINUI:APIE GILIĄJĄ IR FORMALIĄJĄ RAŠINIO STRUKTŪRĄData: kovo 3 d. (trečiadienis)Laikas: 15:00 val.Vedėjas: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas.Registracija: http://bit.ly/3t8Rdys PATARIMAI RUOŠIANTIS MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 10 d. (trečiadienis)Laikas: 15:00 val.Vedėjas: Leonas Narkevičius, Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius, mokyklos “Delta” direktorius, Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertasRegistracija: http://bit.ly/3adqNTI PATARIMAI RUOŠIANTIS ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 16 d. (antradienis)Laikas: 15:00 val.Vedėja: Rasa Varsackytė, Kauno jėzuitų gimnazijos istorijos mokytojaRegistracija: http://bit.ly/3t5id1Z PATARIMAI RUOŠIANTIS UŽSIENIO (ANGLŲ) KALBOS BRANDOS EGZAMINUIData: kovo 24…
VU psychologist: a lockdown increases the risk of losing some friends
Although teleworking and communicating with your close relatives only by means of Zoom or other similar video calling applications have been causing concern for many at the beginning of the pandemic, today it is a normal part of our daily routine. Yet how does virtual communication affect our psychology? Does social distancing cause alienation or, on the contrary, make us closer than ever before? In a podcast “Science without Preaching” (Mokslas be pamokslų) PhD Antanas Kairys, Associated Professor at the Faculty of Philosophy of Vilnius University (VU) and a lecturer of psychology, admits that virtual communication makes us more tired and have less leisure time, resulting in our unconscious lack of…
Ateities komitetas: demokratija vs. respublika, arba nutylėtas respublikos vaidmuo
2021 m. vasario 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Ateities komitete tęsiasi virtualių diskusijų ciklas „Lietuvos intelektualinis savarankiškumas“. Antrajame susitikime ieškota atsakymų į klausimą – kokią Lietuvos Respubliką per tris dešimtmečius susikūrėme: ar padėjome pamatus politinės tautos savarankiškai ateičiai, ir kokia yra reali nūdienos demokratijos būklė? Atsakant į šiuos klausimus, kertinė tapo Respublikos sąvoka – kaip viešosios gerovės idėja, „mūsų visų reikalas“. Sutariama, kad Lietuva atitinka visus demokratijos kriterijus ir rodiklius, tačiau Respublikos vaidmuo yra nutylėtas ir primirštas. Ši sąvoka yra bendresnė ir platesnė nei demokratijos terminas, todėl jos svoris politinei bendruomenei apibūdinti – gal net didesnis nei politinio režimo. Respublika apima ir patriotizmą bei užtikrina atstovavimą, sukuria turinį demokratijos…
Seimo Pirmininkė kviečia minėti Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną
2021 m. vasario 11 d. pranešimas žiniasklaidai Vasario 11 d., minint Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia gerinti moterų karjeros galimybes mokslo ir technologijų sektoriuose bei kovoti su lyčių stereotipais. „Vertindami ankstesnių metų duomenis, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje moterų ir vyrų santykis mokslo ir inžinerijos srityse lenkia daugumą Europos Sąjungos šalių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek moterų užima aukšto lygio pareigas, svarbu sudaryti palankias sąlygas siekti mokslinės karjeros. Turime užtikrinti priemones, leidžiančias išsilaikyti darbo rinkoje, mažinti atlyginimų atotrūkį ir skirti pakankamą dėmesį švietimui. Visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai, profesijos ir mokslas yra skirstomi į „vyriškus“ ir „moteriškus“. Turime kovoti su šiomis apraiškomis ir siekti,…
Europos žaliasis kursas: reikia keistis, kaip sunku ir nepatogu tai bebūtų
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša Europos žaliojo kurso tikslas – didinti žmonių gerovę neutralizuojant poveikį klimatui ir išsaugant natūralias buveines. Tai, be abejo, geras siekis, tačiau kiekvienas žmogus jį supranta savaip ir, daugeliu atvejų, bando siekti tik asmeninės naudos. Daugybę valandų esu praleidęs kalbant su ūkininkais apie rūšių ir natūralių buveinių reikšmę ir būtinybę jas saugoti, tačiau galiausiai išgirstu panašų atsakymą – kokia man iš to nauda. Apie klimato kaitą aiškinti yra dar sudėtingiau, nes tai nėra apčiuopiama dabar. Viena kita sausra, liūtis nurašoma kaip meteorologinis reiškinys, kurių matėme ir seniau. Juk ne kasdien ir ne kas mėnesį tai vyksta.…
