Penktadienį Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu dalyvavo Lituanistinio ugdymo forume ir pasveikino jo sumanytojus, organizatorius ir dalyvius. „Gimtoji kalba – tai ne tik bendravimo ir žinių perdavimo įrankis, tai mąstymo būdas, tapatybės pamatas ir valstybingumo sąlyga. Mūsų istorija, gyvenant civilizacijų pariby, nebuvo lengva. Bet mes išlikome, išliko kalba. O gal atsiremdami į kalbą išlikome?“ – sakė pirmoji ponia. Pasak Dianos Nausėdienės, emigracija, technologiniai pokyčiai verčia lietuvių kalbą įsitvirtinti skaitmeniniame pasaulyje ir virtualioje erdvėje. Tai nauji iššūkiai. Ir kartu naujos galimybės, naujos gyvavimo ir sklaidos formos. Tai pirmasis Lituanistinio ugdymo forumas, kuris organizuojamas siekiant atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje. Forumo globėja – Diana Nausėdienė. Forumo organizatoriai – Vytauto Didžiojo universitetas,…
Vilnius ruošiasi trijų mokyklų atvėrimui – pradėti testuoti pedagogai, mokiniai ir jų šeimų nariai
Rengiantis kuo greitesniam dar trijų sostinės mokyklų atvėrimui kontaktiniam ugdymui, net ir šventinę Kovo 11-ąją, ketvirtadienį, prasideda jų mokinių ir pedagogų namų ūkių testavimas kaupinių būdu. Planuojama, kad jau kovo 15-ąją duris atvers „Vyturio“ pradinė mokykla ir Baltupių progimnazija, o po dienos – ir Jono Basanavičiaus progimnazija. Iš viso kitą savaitę į mokyklas turėtų sugrįžti beveik 1000 pradinukų. Prieš grįžimą į mokyklas, pedagogų ir mokinių namų ūkiai bei mokyklos darbuotojai bus testuojami kaupinių būdu. Ketvirtadienį prasidedančiame Vyturio pradinės mokyklos testavime planuojami 355 kaupiniai – vaikų ir mokyklos darbuotojų, galinčių turėti kontaktą su mokiniais, namų ūkių. Šiai mokyklai bus skirti 3 punktai po 4 pamainas. Panašios tyrimų apimtys planuojamos ir kitose mokyklose. „Šiandien pradedame dar…
Vilnių ir Lietuvą garsinantiems moksleiviams – Mažieji Kristoforų apdovanojimai
Kovo 11-ąją sostinės meras pasveikino šiųmečius Mažojo šv. Kristoforo žymens apdovanojimo laureatus – savo pasiekimais mokslo, kultūros ir meno, sporto bei savanorystės srityse Vilnių ir Lietuvą garsinančius moksleivius. Gabiausiųjų sąraše – 11 talentų. Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, apdovanojimas moksleiviams yra ne tik jų pasiekimų pripažinimas, padėka, bet ir moralinis įpareigojimas nesustoti, kurti ateities miestą ir Lietuvą. „Jūs gaunate į rankas vėliavą ir kartu – pareigą ją nešti. Miestas yra istorija, gamta, visa, ką matome aplink, bet svarbiausia jame yra žmonės, kurie nori tą miestą kurti ir nori kaip tie Kristoforai iš praeities geriausius dalykus nunešti į ateitį. Esate pavyzdys ir dėl to nė kiek nesikuklindami neškite Vilniaus ir Lietuvos…
Diana Nausėdienė Kovo 11-osios išvakarėse pasveikino Valstybės pažinimo centro darbuotojus
Valstybės pažinimo centrui kiekvienų metų Kovo 11-oji yra dviguba šventė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir centro gimtadienis, šiemet jau penktasis. Šia proga trečiadienį Diana Nausėdienė pasveikino Valstybės pažinimo centro darbuotojus su šia gražia sukaktimi ir padėkojo už nuoširdų darbą. Centro darbuotojai rengia ekskursijas, edukacijas, užsiėmimus, kūrybines dirbtuves įvairaus amžiaus moksleiviams ir šeimoms. Pagrindinės temos, su kuriomis per šias veiklas susipažįstama, yra valstybės valdymas, pilietiškumas, Prezidentas ir jo institucija. Nuo 2020-ųjų vasaros Diana Nausėdienė aktyviai prisijungė prie edukacinių veiklų ir tapo jų globėja. Prezidentui ir jo komandai dirbant regionuose, pirmoji ponia ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai susitinka su vaikais, moksleiviais ir jaunimu, vedamos edukacijos, dirbtuvės apie pilietiškumą, valstybės ir jos institucijų veikimą.…
VDU – THE augančios ekonomikos šalių universitetų reitinge
Žurnalas „Times Higher Education“ (THE) kovo 9 d. paskelbė naujausią augančios ekonomikos šalių universitetų reitingą („Emerging Economies“), į kurį pirmąkart patekusiam Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) buvo skirta 401-500 vieta. Tarp keturių Lietuvos universitetų, patekusių į reitingą, VDU užėmė pirmąją vietą pagal tarptautiškumą – šioje reitingo kategorijoje jam skirta net 68,5 balų. THE reitingas „Emerging Economies“ įtraukia aukštojo mokslo institucijas tik tose valstybėse, kurias Londono vertybinių popierių biržos kompanija „FTSE Group“ klasifikuoja kaip augančios ekonomikos šalis. Reitingas naudoja tuos pačius 13 rodiklių, pagal kuriuos rengiami ir THE pasaulio universitetų reitingai, vertinant institucijų studijas, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir tarptautiškumą. Tačiau šių rodiklių svoriai yra pakoreguoti atsižvelgiant į universitetų plėtros prioritetus augančios…
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga VDA dalijasi užmirštais 1991 m. piešiniais
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prisimename sunkų lietuvių kelią, nueitą ginant laisvės idėją ir siekiant susigrąžinti pamatines demokratines Europos vertybes. Nors šalies nepriklausomybė atkurta 1990-aisiais, grėsmingai nusiteikęs okupantas beveik po metų prie Vilniaus televizijos bokšto darsyk pasikėsino į kovojančią tautą. Po Sausio 13-osios įvykių tapytojas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas, dėstytojas prof. Arvydas Šaltenis su kolegomis kreipėsi į Lietuvos mokyklas ir inicijavo moksleivių piešinių parodą prie Seimo. „Labai greit ant spygliuotos vielos, užtvarų aplink parlamentą, lietuj ir vėjuj suposi šimtai nuoširdžiausių vaikų laisvės siekio ženklų… Ant vielų užtvaros juos buvo labai lengva pasmeigti ir ilgai jie ten prakabėjo. Atsimenu, galvojau, kad jie ten žus, tad ėjau…
Nematoma karantino pusė: augo nerimas dėl išvaizdos, suvartota daugiau papildų
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą. Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos. Tyrime iš viso dalyvavo 3 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystė (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos. „Fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs. Visgi, kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką…
27-erių kaunietė Eglė apie skaitmeninio raštingumo mokymus: jeigu nori tobulėti, neturi būti dėl to gėda
Jei tik kalbama apie šiuolaikines technologijas ir internetą, nuolat kartojama, kad jaunoji karta yra išnaršiusi skaitmeninį pasaulį ir žinių šioje srityje jai netrūksta. Tačiau kaip ir kiekvienoje istorijoje yra žodelis „bet“. Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu. Praėjusiais metais paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad Lietuvos jaunimas (16-24 metų) Europos Sąjungoje pirmauja pagal turimus bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 93 proc. šalies jaunuolių turi puikius minėtus įgūdžius. Antrą vietą sąraše dalijamės su Estija ir Nyderlandais, o nusileidžiame tik Kroatijai. Atrodo, kad jaunajai kartais nebėra, ko mokytis, tačiau realybė…
A. Nakrošienė. Kada žmones vertinsime pagal jų kompetencijas, o ne pagal lytį?
Verslo pasaulyje moterų lyderių – vis dar mažuma. Žinomiausiose organizacijose Europos Sąjungoje 2020 m. aukščiausiojo lygmens vadovų pozicijas užėmė tik 8 proc. moterų. Pernai sudarytame „Fortune 500” sąraše moterys vadovių pozicijas užėmė tik 37 organizacijose. Bet net ir ši statistika jau buvo laikoma svarbiu pasiekimu, linksniuojamu ne vieno žymaus leidinio antraštėje. Žinoma, ne lytis moteris ar vyrus padaro lyderio posto vertais kandidatais, o kompetencijos. Tačiau pripažinkime, kad kelionėje į CEO kėdę moterims barjerų iškyla kur kas daugiau. Karjera ir darbas – dvigubas etatas Jautrią moterų padėtį darbo rinkoje atskleidė ir Covid-19 pandemija, kurios akivaizdoje, kaip parodė statistika, dažniau iš darbo atleidžiamos buvo būtent jos. Sprendimas pandemijos metu pasitraukti iš darbo…
Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene. Kalbant apie internetines bendruomenes, dažnai galima išgirsti sąvoką „kolektyvinis intelektas“. Gal galėtumėte ją kiek plačiau paaiškinti? KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė formuotis…
