2021 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai Sukanka 101-i metai, kai 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko pirmuose visuotiniuose demokratiškuose rinkimuose Tautos išrinktas Steigiamasis Seimas. Tą dieną susirinkęs Seimas paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine Respublika. Daugiau informacijos apie Steigiamąjį Seimą perskaitykite ir pamatykite: – Seimo interneto svetainėje; – Ekskursijoje po Lietuvos tarpukario Seimus su istoriku dr. Artūru Svarausku; – Naujausioje Seimo tinklalaidėje „Seimo dažnis“ – pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi dr. Vasilijumi Safronovu ir Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėja dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė…
Šalies lazerininkų kuriamos technologijos gelbsti gyvybes ir garsina Lietuvą
Šviesa padėjo išplėtoti mokslinį pasaulio suvokimą, žmonės išmoko ją valdyti ir panaudoti savo naudai. Tikriausiai todėl bet kokie su šviesa susiję eksperimentai ir išradimai sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Mokslas ją dar ilgai tyrinės, taigi ateityje dar laukia daug įdomių žinių ir inovacijų, susijusių su šviesa. Kasmet pasaulyje gegužės 16 d. minima Tarptautinė šviesos diena. Šių metų šūkis – „Pasitikėk mokslu“ (angl. Trust Science), kuriuo visuomenė raginama pasitikėti mokslu ir mokslininkais. Bene labiausiai šviesą yra ištyrę lazerininkai. Lazeris nuo pat sukūrimo pradžios greičiausiai įsitvirtino medicinoje. Daugelis žino, kad lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas yra girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes – nuo ankstyviausios stadijos susirgimų diagnostikos iki…
Lietuvos švietimo taryba: svarbu sutarti dėl bendrojo ugdymo paskirties
2021 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Vyriausybei dėl pokyčių vidurinio ugdymo programoje. Tarybos nuomone, yra svarbu iš esmės susitarti dėl bendrojo ugdymo paskirties ir žinoti, ko planuojamais pokyčiais siekiama. Pavyzdžiui, ar norima ugdyti asmenybę labiau „holistine“ plačiąja prasme? Ar jaunas, 17–18 metų, asmuo yra skatinamas siaurinti savo ugdymosi pasirinkimo galimybes? Ar siaurinant humanitarinių dalykų dėstymą dabartiniuose siūlymuose pranašumas teikiamas technologiniams, gamtos mokslams? Taryba siūlo, kad šalia kitų privalomai pasirenkamų ugdymo dalykų atsirastų humanitarinių dalykų komponentas, o taip pat ir viena iš menų disciplinų. Svarbu užtikrinti, kad lietuvių kalba ir literatūra nevirstų tik keturių valandų bendruoju kursu, kviečiama didinti pilietinės veiklos valandų skaičių. Siekiant…
Verslininkas V. Lašas: medicina nebegalės apsieiti be matematikų ir IT specialistų
Kuriant skiepus ir naujus vaistus, vis geriau pažįstant žmogaus genomą ir analizuojant neurosignalus, medicina nebegalės apsieiti be matematikos ir informacinių technologijų (IT) specialistų. Naujovės sveikatos priežiūros sistemoje plėtojamos daug greičiau, nei tikimės, tad jau šiandien labai reikia žmonių, turinčių gyvybės mokslų ir IT žinių, ir sugebančių kūrybingai dirbti ir mokytis šių sričių sankirtoje, pastebi žinomas šalies verslininkas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas. Verslininko teigimu, šiuolaikinė medicina neįmanoma be technologijų, o ypač be IT. Telemedicinos technologijos jau šiandien profesionalią medikų pagalbą padeda užtikrinti beveik visiems vienodai, neatsižvelgiant į vietą. Šios svarbios technologijos reikalauja daugiau supratimo ir abipusio bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros ir IT profesionalų. Su sveikatos technologijomis jau susiduriame ir buityje…
Sostinės moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą mažins taikydami islandų modelį
Beveik 28 proc. – tiek Vilniaus 10-tų klasių mokinių, būdami 13 metų, jau buvo pabandę alkoholinių gėrimų. Šį ir kitus ne itin malonius skaičius atskleidė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, bendradarbiaujant su Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centru (ICSRA), atliktas tyrimas. Kadangi iki šiol įgyvendintos priemonės buvo nepakankamos ir nepadėjo pasiekti norimų pozityvių rezultatų, Vilniaus mieste nuspręsta sekti islandų pavyzdžiu. Minėtas tyrimas yra viena iš islandiško psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos modelio „Planet Youth“ dalių. „Tyrime nedalyvavo vos dešimt iš pakviestų ugdymo įstaigų. Tačiau dalyvavusių mokinių atsakymai viršijo tyrimo reprezentatyvumui reikalingą 80 proc. ribą ir siekė 83,3 proc. – islandų vertinimu, tai yra labai geras rezultatas“, –…
Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?
Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė. Ką šiemet būtina žinoti? Iš ko susidės stojamasis balas? Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose…
Literatūros specialistai nepritaria mokyklinės literatūros programos projektui
Atsiliepdami į Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) raginimą teikti pastabas dėl pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo projekto Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas bei grupė Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologų išsiuntė agentūrai savo siūlymus. Juose raginama keisti patį literatūrinio ugdymo principą: atsisakyti informacijos atkartojimo ir orientuotis į kompetencijomis grįstą ugdymą, kuris įgalintų mokinius savarankiškai veikti tikrovėje. NŠA pateiktas programos projektas neatliepia šiuolaikinės kultūros tendencijų, stokoja įtraukių ir mokiniams aktualių temų, kurios būtų susijusios su jų patirtimis, leistų savarankiškai ir kritiškai reikšti mintis aktualiais klausimais. Į mokinį, jo poreikius bei prigimtį orientuota…
KTU mokslininkai: Mokinių pasiekimų atotrūkis pagal socialinę padėtį egzistuoja, o ką dar apie jį žinome?
Dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, mokslinių tyrimų NO-GAP ir PaNel vadovė Diskusijose apie šalies bendrojo ugdymo kokybę ir socialinį teisingumą švietime pripažįstama, kad nepriteklius patiriantys mokiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, dažniausiai pasižymi gerokai prastesniais akademiniais pasiekimais nei palankesnėmis sąlygomis augantys bendraamžiai. Vis dėlto neretai šiuo pastebėjimu ir apsiribojama, neįvardijant, kas slypi po šiuo reiškiniu, kokie veiksniai prisideda prie tokio mokinių pasiekimų atotrūkio. Neretai nuskamba ir mintis, kad galbūt nereikėtų šio reiškinio sieti su švietimo sritimi, nes socialinė nelygybė yra daug platesnė visuomenės problema, kurios švietimo politikos priemonėmis neišspręsi. Tačiau prieš siūlant ar kritikuojant sprendimus, bene labiausiai trūksta gilesnės mokinių pasiekimų…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Edita Rudelienė dirbs Seimo Švietimo ir mokslo komitete“
2021 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai Prie Seimo Švietimo ir mokslo komiteto prisijungs naujoji Seimo narė Edita Rudelienė. Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujanti politikė daug dėmesio ketina skirti neformaliam bei ikimokykliniam ugdymui, regioninio švietimo klausimams. „Per ilgą darbo savivaldybėje laikotarpį pavyko įtraukti daug jaunimo į neformalaus ugdymo veiklas – tai nepelnytai užmiršta švietimo sritis, kuria galima pasiekti didelių tikslų, plėtojant asmenines, socialines ir edukacines kompetencijas, ugdyti visapusišką žmogų, sugebantį pačiam spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kitas svarbus klausimas yra ikimokyklinis ugdymas. Jam, mano nuomone, nacionalinėje politikoje taip pat skiriama per mažai dėmesio, nes tai – pamatas, į kurį remiasi tolimesni švietimo etapai“, – prisistatydama kolegoms sakė liberalė…
Ragina nedelsiant pradėti pasirengimą naujiems mokslo metams
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, keldama aktualius klausimus dėl pasirengimo naujiems mokslo metams. „Šių mokslo metų situacija aiškiai parodė, kad visas ugdymo proceso organizavimas gula ant mokytojų pečių. Vyriausybė, merams prašant, leido savivaldybėms pačioms laisvai organizuoti 5-11 klasių mokinių grįžimą į mokyklas. Savivaldybės neprisiėmė lyderystės ir pavedė tuo rūpintis mokykloms, o šios, savo ruožtu, viską permetė ant mokytojų pečių“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. LŠMPS vadovas drąsiai pripažįsta, jog šiais mokslo metais galimybė grįžti į kontaktinį ugdymą jau yra prarasta, todėl reikia kuo skubiau ieškoti sprendimų rudeniui. „Vakcinacijai įsibėgėjant…