Lietuviai nuo seno mėgo žvejoti ir valgyti natūraliai upėse, ežeruose, tvenkiniuose augusią žuvį. Pastaraisiais metais vis daugiau kuriasi uždarų sistemų žuvų auginimo įmonių. Visiems žuvininkystės ūkiams reikia išmanančių specialistų. Užauginamos žuvies kiekiai Lietuvoje didėja Remiantis VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šalies akvakultūros ūkiuose užauginamos žuvies kiekis auga. Palyginti su 2019 metais, 2020 metais įvairios žuvies produkcijos patiekta rinkai trečdaliu daugiau. Auga ir ekologiškai, ir įprastai auginamos žuvies kiekiai. Lietuvoje praėjusių metų duomenimis buvo apie 10 168 ha įžuvintų tvenkinių, uždarų akvasistemų bendras tūris – 6123 m3. Pernai metais Lietuvoje veikė 65 žuvininkystės įmonės, kuriose užauginta daugiau kaip 4000 tonų įvairios žuvies. Apie 18 proc. žuvies auginama…
Planavo tapti šalies prezidente, o tapo mokytoja – ir tuo labai didžiuojasi!
„Daugybę kartų visiems kartojau, kad mokytoja tai jau niekada nebūsiu. Įsivaizdavau save sociologe, politologe, politike, rimtai galvojau, kad vieną dieną tapsiu šalies prezidente“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė, socialinių mokslų daktarė Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė. Ir štai, likimo ironija – šiandien ji turi pedagogo diplomą, edukologijos mokslo daktaro laipsnį, kasdien pati moko studentus bei ruošia darbui būsimuosius mokytojus. Apie tai, kaip niekada nesakyti „niekada“, ką galima vadinti šiuolaikiniu pedagogu, ko galėtume pasimokyti iš Taivano švietimo sistemos bei ar dirbtinis intelektas gali pranokti patį geriausią mokytoją – pokalbyje su R. Nedzinskaite-Mačiūniene. – Nors anksčiau kategoriškai tvirtinote, kad niekada nesėsite į pedagogo kėdę – mieliau klestelėtumėte į šalies prezidento…
Biomechanikos specialistė Milda: „Šioje srityje negalima atsilikti nuo naujovių“
Beveik prieš dešimtmetį Pietų Afrikos Respublikos bėgikas Oscaras Pistorius pateko į istoriją, kai Londono olimpinėse žaidynėse į sprinto trasą su sveikais bėgikais leidosi turėdamas protezuotas kojas. Atletui amputuotos abi kojos, o jis bėgo prie bigių prisitvirtinęs iš anglies pluošto pagamintus spyruokliuojančius plokščius protezus. Visa tai – tik dėl kasdien tobulėjančių technologijų, keičiančių žmogaus gyvenimą. Tai puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda maksimaliai atkurti žmogaus organizmo funkcijas ir neįgaliesiems integruotis į visuomenę. Šią techniką, plačiai naudojamą gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose projektuoja ir kuria biomechanikos inžinieriai. Apie šią sritį, karjeros galimybes ir darbo ypatumus pasakoja UAB „Ortho Baltic“ Klinikinės inžinerijos tyrimų grupės vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS…
Prezidentūroje pagerbti „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai
Penktadienį LR prezidentūroje pagerbti šių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai. Apdovanojimus, kurie teikiami užsienyje gyvenantiems ar iš jo grįžusiems nusipelniusiems lietuviams, kasmet organizuoja diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“. „Globalios Lietuvos apdovanojimai“ pagerbia užsienyje gyvenančius ar iš jo grįžusius lietuvius, kurie savo išskirtiniu talentu, vizijomis ir sėkmingu darbu kuria pažangią Lietuvą ir garsina jos vardą visame pasaulyje. Renginio globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė apdovanojimus keturiems iš septynių šiemet išrinktų laureatų: Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės laikinajai pirmininkei Alvijai Černiauskaitei – už bendrystę su gimtuoju Alytaus kraštu, darnios miestų plėtros praktikei – urbanistei Elenai Archipovaitei – už tarptautinės patirties pritaikymą kovojant su pandemijos iššūkiais Lietuvoje, Italijos lietuvėms Elzei Di Meglio ir Aurelijai…
Akademiko Leonardo Kairiūkščio atminimui
Atminimui Manau, radau savo pašaukimą, tą savo tikrąjį kelią, kuriuo visą laiką ėjau. Tikrai neįsivaizduoju prasmingesnės veiklos, kuria galbūt galėjau užsiimti. Didžiausias dalykas, ką man pavyko atrasti – tai vadinama medžių kalba. AKADEMIKAS, PROFESORIUS HABILITUOTAS DAKTARAS LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS1928 12 28 – 2021 07 15 2021 m. liepos 15 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS. Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m. baigęs Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą. 1949 m. perkėlus fakultetą į Lietuvos žemės ūkio akademiją, tęsė studijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu…
Europa kyla į kovą prieš vėžį
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metų laikotarpiui. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu. Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio…
MRU mokslininkui – tarptautinės prestižinės tyrėjų draugijos įvertinimas
Į SIGMA Xi narių sąrašus šiais metais įtrauktas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Paulo Alexandre De Silva Pereira. Pasaulio mokslo elitas įvertino MRU profesoriaus veiklą ir jis tapo šios tarptautinės mokslinių tyrimų draugijos, kuri įkurta 1886 m., tikruoju nariu. SIGMA Xi yra tarptautinė, tarpdisciplininė ir inžinerijos mokslinių tyrimų draugija, veikianti nuo 1886 metų. Draugijos tikslas – kelti mokslinių tyrimų kompetencijas, skatinti visuomenės dalyvavimo moksle ir puoselėti naujos kartos mokslininkų tyrimų plėtrą. SIGMA Xi nariai – išskirtinės tyrėjų bendruomenės nariai. Draugijos narystę sudaro mokslininkai, kurių tyrimai apima mokslo ir technologijų disciplinas, tai universitetų, laboratorijų ir tyrimų centruose mokslo tyrimus atliekantys mokslininkai ir tyrėjai iš viso pasaulio. Daugiau nei 200 draugijos…
Gido profesiją iškeitęs į mokytojo M. Toliušis: „Pirmieji metai mokykloje – fantastika“
„Turiu įsitikinimą, kad tokioms profesijoms kaip mokytojo turi būti pasiruošęs, o ne tik norėti pabandyti. Mano profesinis kelias iki to leido suformuoti mokykloje reikalingas kompetencijas ir šiandien po pirmųjų metų sakau: mano vieta čia. Drįsčiau teigti, kad kiekvienas mokytojas apie tai turėtų pagalvoti: „Ką galiu duoti moksleiviams, ar galiu mokyti?“ Tad neišdrįsau rinktis pedagogo profesijos iškart po mokyklos“, – prieš metus muziejininko, gido profesiją iškeitęs į istorijos ir pilietiškumo mokytojo, sako Matas Toliušas. M. Toliušis yra baigęs istorijos studijas, kelerius metus dirbo vyriausiuoju muziejininku Vytauto Didžiojo karo muziejuje, edukatoriumi Kauno miesto muziejuje, gidu Lietuvoje ir užsienyje. Beje, kelionėse Matas pradėjo rimčiau svarstyti apie pedagogo profesiją. „Simboliška, kad dauguma mano kelionių…
Norinčius pasinaudoti „Europos horizontas“ programos galimybėmis, MITA kviečia į informacinę dieną
Įmones, mokslininkus ir tyrėjus kuriančius ar siekiančius kurti inovacijas, liepos 27 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ informacinę dieną. Programos „Europos horizontas“ tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Programos biudžetas – 95,5 mlrd. eurų. Lietuvos mokslas ir verslas turi išskirtinę galimybę pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis ir tinkamai pasiruošti paraiškų rengimui – informacinės dienos metu bus apžvelgiami „Europos horizonto“ paskelbti kvietimai ir jų siekiami tikslai, galimybės Lietuvos įmonėms juose dalyvauti bei pagrindiniai reikalavimai paraiškoms, o tinkamai pasiruošti padės pristatytos pagalbos priemonės. MITA specialistai yra trijų antrojo programos ramsčio „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas” sričių…
Laiko istorija: nuo valandų atsiradimo iki išmanių sprendimų ant mūsų riešo
Šiandien mes net nesusimąstydami gyvename pagal nerašytas laiko taisykles: einame į valandomis apskaičiuojamą darbą, keliamės ir gulame miegoti nustatytą valandą ar sportuojame ne mažiau apsibrėžto laiko. Bet kaip laikas atsirado apskritai ir kokį kelia žmonija nuėjo iki momento, kai laiką galime patogiai sekti ant savo riešo? Atsakymas į šį klausimą prasideda su Egipto civilizacija, o tęsiasi jau šiais laikais su naujausiais išmaniaisiais laikrodžiais. „Laiko istorija – įdomi ir gana netikėta savo atsitiktinumais. Kita vertus, laiko suvokimo ir skaičiavimo raida smarkiai priklauso nuo civilizacijų bei pačios žmonijos raidos. Įdomu tai, kad patys laikrodžiai istorijoje dažnai tapdavo reikšmingais ir net išskirtiniais simboliais. Pavyzdžiui, net Barbora Radvilaitė, XVI amžiuje siųsdama laišką savo dar…
