Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, lankysis Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje. Tai vienintelė lietuvių bendrojo ugdymo mokykla Vokietijoje, šiemet mininti savo 75-erių metų įkūrimo jubiliejų. Prezidentas ir pirmoji ponia bendraus su gimnazijos vadovybe, taip pat susitiks su Vokietijos lietuvių bendruomene. Pranešimą paskelbė: Sofija Armoškaitė-Godliauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus
Lietuvos istorijoje meilės siužetų netrūksta, ar tai būtų pasakojimai apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės jausmus. Tačiau meilė ir rūpinimasis vienas kitu nėra tik turtingų ar talentingų žmonių privilegija. Myli visi – tiek žymūs, tiek istorijos ir visuomenės paraštėse palikti žmonės. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė tyrinėja XVIII a. Vilniaus elgetas ir elgetavimą mieste. Nagrinėdama įvairių labdaringų to laikotarpio institucijų dokumentus ji aptinka nežinomų žmonių, elgetų, gyvenimo pėdsakus. Tarp tokių pėdsakus palikusiųjų – ir Pilypas bei Sofija Herbačevskiai, kurie buvo vienas kito akys ir kojos. Nežinomi žmonės Prieš pasakodama išskirtinę meilės istoriją, VU Istorijos fakulteto doktorantė pristato bendrą XVIII a.…
Tyrimas: ar Lietuvos mokytojai jau įgudo naudotis DI privalumais?
Tik maža dalis mokytojų – mažiau nei dešimtadalis – reguliariai naudoja dirbtinio intelekto (DI) technologijas pamokose, nors šie įrankiai jau spėjo tapti nepakeičiamais daugelio žmonių, ypatingai jaunų, kasdienybėje. Mokiniams DI padeda ruošiantis testams, sprendžiant sudėtingas užduotis ar gilinant tam tikras žinias, o mokytojai vis dar skeptiškai vertina šias inovacijas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantės Jūratės Adrijos Šidlauskienės atliktas tyrimas atskleidžia, kaip šios technologijos praturtina mokymosi procesą. Tuo pačiu akcentuoja ir tai, kad švietimo sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie šių pokyčių. Kaip DI naudojamas mokyklose Magistriniame darbe „Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės mokymui(si) III-IV gimnazijos klasėse“ detaliai pristatytame tyrime dalyvavo daugiau nei 200 mokytojų ir 340 vyresniųjų klasių mokinių iš Vilniaus…
Merginų kelias į mokslą: nuo pirmųjų eksperimentų iki tarptautinių laboratorijų
Šiandien vis daugiau merginų drąsiai žengia į tiksliuosius mokslus, ilgai laikytus vyriška sritimi. Jos atranda, kad tikslieji mokslai – ne tik formulės ir teorijos, bet ir galimybė suprasti pasaulį bei prisidėti prie technologinės pažangos. Dažnai tokiam žingsniui merginas įkvepia mokytojai, šeimos nariai ar apsilankymai laboratorijose. Būtent taip prasidėjo ir šių jaunų moterų kelias į mokslą. Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienos proga kalbiname jaunąsias olimpiadininkes Lėją Gaubaitę, Andrėją Janulevičiūtę, Nikol Lavrik ir jau pripažintas mokslininkes – fizikos mokslų daktarę Laurą Šerkšnytę, dirbančią Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro chemijos inžinerijos mokslų daktarę Joaną Smirnovienę. Jų istorijos pasakoja apie pirmąjį atradimo džiaugsmą, iššūkius ir tai,…
Krikščionių profsąjunga siunčia žinutę visuomenei: „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“
Jau ketvirtus metus veikianti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Krikščionių profsąjunga) džiaugiasi augančiu organizacijos narių skaičiumi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį jai skiriančių rėmėjų bendruomene. Profsąjungos pirmininkas Audrius Globys sako, kad tai rodo, jog Lietuvoje įvairių denominacijų krikščionys jaučia poreikį būti atstovaujamais ir ginamais nuo žodžio, sąžinės ir religijos laisvės suvaržymų. Nuolatinė įtampa ir sėjama baimė, kad tavo įsitikinimai, žodis ar veiksmas gali susilaukti įtarimų ar net kaltinimų neapykantos kalba, diskriminacija skatina žmones burtis ir ginti savo pilietines teises bei laisves. Laikmečio iššūkius krikščioniams supranta ir pirmasis „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, už savo veiklą Sibiro lageriuose kalėjęs J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Steigiant Lietuvos krikščionių…
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pranešimas: Seime vyks spaudos konferencija „10-osios Lietuvių kalbos dienos – kalbos šventė Lietuvoje ir pasaulyje“
2025 m. vasario 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vasario 12 d., trečiadienį, 13.00 val. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai, 2 a.) rengia spaudos konferenciją „10-osios Lietuvių kalbos dienos – kalbos šventė Lietuvoje ir pasaulyje“. Joje bus pristatyta jubiliejinių Lietuvių kalbos dienų renginių programa, pagrindiniai dalyviai, išsamiau papasakota apie šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinės Šiaulių ir mažosios sostinės, kuriai atstovauja Vašingtono K. Donelaičio lituanistinė mokykla, kūrybinius sumanymus, diasporos įsitraukimą ir organizatorių siekius. Dalyvauja: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina…
Raimundas Petrauskas išrinktas KTU Tarybos pirmininku
Vasario 7 d. vykusio Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarybos posėdžio metu slaptu balsavimu naujuoju Universiteto Tarybos pirmininku tapo Raimundas Petrauskas, bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius. R. Petrauskas anksčiau jau yra ėjęs KTU Tarybos pirmininko pareigas. Primename, kad KTU Taryba sudaroma 5 metams iš 11 narių. Taryba numato strateginius Universiteto tikslus, renka rektorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais. Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“
Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“. Tuo tarpu treti teigia, kad tai nesuderinama su vienos ar kitos industrijos specifika. „Net neabejoju, kad 1926 m. Henry Fordo gamyklose įvykdytas perėjimas iš 6 į 5 darbo dienas ar industrinės revoliucijos metu vykdyti pirmieji bandymai leisti darbininkams pailsėti (1870 m. – JAV, 1871 m. – UK, 1936 m. – Prancūzijoje) lygiai taip pat buvo laikomi utopija ir nesąmone“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. Anot jos, priešintis neįprastai idėjai – normalu, tačiau ignoruoti kintančios…
Vilniaus medicinos draugijai – 220 metų: jubiliejų žymės dovanos visuomenei
Šiais metais Vilniaus medicinos draugija, minėdama 220 metų įkūrimo sukaktį, kviečia į nemokamų sveikatos raštingumo paskaitų ciklą visuomenei „Sveikatos pamokos visiems“, ruošiasi parodos Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatymui ir imasi lyderystės draugijos įkūrėjo Jozefo Franko paminklo perkėlimui. „Įgyvendinsime vieną reikšmingiausių darbų, ženklinančių draugijos veiklos sukaktį – tinkamai pagerbti vieno iš pagrindinių Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjų, įžymaus gydytojo ir visuomenės veikėjo, ypač nusipelniusio Vilniaus miestui, profesoriaus Jozefo Franko atminimą. Vilniaus miesto sveikatos sistemą sukūrusio gydytojo autoritetas, pralenkusios laiką idėjos ir drąsa įgyvendinti pokyčius šiandien yra įkvėpimas medikams ir akademinei bendruomenei“, – sakė Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. Algirdas Utkus. Siūloma atminimui vieta – Vilniaus senamiestis J. Frankui skirtas paminklas šiuo metu stovi…
Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia paramą universitetams ir nepritaria Švietimo ministerijos sprendimui
Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia paramą universitetams ir nepritaria Švietimo ministerijos sprendimui Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia tvirtą palaikymą Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) išreikštai pozicijai dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos naujos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo tvarkos. Manome, kad buvusios ministerijos vadovybės priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neskatina aukštojo mokslo prieinamumo ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik universitetams, bet ir visai šalies ekonomikai. Tačiau tikime, kad naujoji ŠMSM vadovybė turi galimybę ištaisyti šią klaidą. Kviesdami ministeriją dialogui, raginame įsiklausyti į aukštojo mokslo bendruomenės, verslo sektoriaus ir socialinių partnerių argumentus bei ieškoti bendrų sprendimų, kurie užtikrintų tiek švietimo kokybę, tiek specialistų rengimo tęstinumą. Didesnė…
