Professor William Daniel Phillips, a Nobel Prize winner in Physics and a Distinguished Researcher at the National Institute of Standards and Technology in the United States of America (USA), will be in Vilnius from 2 to 5 October. The world-renowned physicist is coming to Vilnius University, where he will meet with the rector, Prof. Rimvydas Petrauskas, students of the Faculty of Physics, and on October 4. 6:00 p.m. will give a public lecture titled “Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe”. W. D. Phillips studies light-atom interactions and single atoms as qubits for quantum information processing. In 1988, he cooled the atoms to a temperature six times lower…
Jaunieji mokslo veidai: pokyčiai pasaulio nacionalinėse mokslo akademijose
Pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau „jaunėja“ nacionalinės mokslo akademijos. Mokslininkai suprato, kad jaunų ir patyrusių tyrėjų bendradarbiavimas naudingas ne tik mokslininkų bendruomenėms, bet ir visuomenei, todėl daugelio Europos šalių mokslo akademijose vis dažniau į įvairias veiklas įsilieja daug pasiekę jaunieji mokslininkai. 2018 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) iniciatyva įkurta LMA Jaunoji akademija (LMAJA), į kurią kiekvienais metais ketverių metų kadencijai išrenkama po du išskirtinių mokslinių rezultatų pasiekusius perspektyvius mokslininkus iš humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijų ir žemės ūkio mokslo sričių. Tokia rotacija užtikrina, kad Jaunoji akademija visuomet išliks „jauna“, skirtingos mokslininkų kartos galės įsitraukti ir padėti formuoti bendrą Europos mokslinių tyrimų ekosistemą. Pernai rudenį, subūrus 40 narių, buvo baigta…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Siūloma besimokantiems senjorams numatyti atmintiną dieną“
2022 m. rugsėjo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės teiktam Atmintinų dienų įstatymo projektui. Pagal jį siūloma įteisinti Besimokančio senjoro dieną, kuri būtų minima spalio 1-ąją kartu su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Pasak parlamentarės prof. habil. dr. V. Targamadzės, kasmet spalio 1 d. savo mokslo metus pradeda ir kelios dešimtys tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių Trečiojo amžiaus universitetuose. „Lietuvoje veikia apie 70 Trečiojo amžiaus universitetų. Todėl tobulėti ir mokytis visą gyvenimą siekiantiems senjorams spalio 1-oji yra ypatinga diena. Tai būtų puiki dovana vyresnio amžiaus žmonėms, spalio 1 d. pradedantiems mokslo metus. Ją verta…
Į Vilniaus universitetą atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas
Spalio 2-5 d. Vilniuje viešės fizikos Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius Williamas Danielis Phillipsas. Pasaulinio garso fizikas atvyksta į Vilniaus universitetą, kur jis susitiks su rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais, o spalio 4 d. 18.00 val. skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“). W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo…
Smurto problematika Lietuvoje: informacinė kampanija „Nesmurtauk“
Smurtas yra ypač opi ir jautri problema Lietuvos visuomenėje. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, smurtą dažniausiai patiria moterys, o su smurtiniu elgesiu galima susidurti visur – artimoje aplinkoje, neformaliose bei formaliose vietose (pvz.: laiptinėse, autobusų stotelėse, gydymo įstaigose ir pan.). Apie įvairių smurto formų problematiką ir VšĮ „Stebėk teises“ sukurtą kampaniją „Nesmurtauk“, skirtą smurto prevencijai, kalbamės su nevyriausybinės organizacijos advokacijos eksperte Greta Kin. Kampanijos „Nesmurtauk“ idėja Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ kampanija „Nesmurtauk“ skirta informuoti visuomenę apie skirtingas smurto formas ir padėti atpažinti netinkamą, smurtinį elgesį įvairiose situacijose. Kampanijos metu dalinamasi anoniminėmis smurtą patyrusių asmenų istorijomis, kuriose atsiskleidžia seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto apraiškos, seksualinis priekabiavimas bei persekiojimas. VšĮ „Stebėk teises“…
Statybas iškeitė į programavimą ir atgal nebesidairo
Statybų inžineriją baigęs Mantvydas Buzas pagal specialybę dirbo vos kelerius metus, bet paauglystės norai ir svajonės ėmė blankti paragavus tikro gyvenimo bei pradėjus kurti šeimą. Darbas iš kur nori, profesionalūs kolegos, mažiau streso, puikus tenkančių atsakomybių santykis su atlyginimu – statybas iškeitęs į programavimą, šiandien jis jau neįsivaizduoja, kad darbe galėtų būti kitaip. Mantvydas pasakoja statybų inžinerijos studijas pasirinkęs, nes mokantis mokykloje tai atrodė rimta specialybė. Tačiau jau savo studijų metais jaunesnius brolį ir pusbrolį protino rinktis perspektyvią IT sferą. Galiausiai šiuo keliu pasuko ir pats. Pusę metų IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovėje „Baltic Amadeus“ jaunesniuoju „front-end“ programuotoju dirbantis Mantvydas šiandien džiaugiasi pasirinkęs sritį, kuri leidžia pademonstruoti darbo rezultatus kitiems, taigi…
Neuromokslininkė: išmokti galime viską, svarbu žinoti, kaip mokytis
Kartais girdime sakant, kad humanitarams tikslieji mokslai yra „tamsus miškas“. Ar iš tikrųjų taip yra, o gal tai tiesiog eilinis stereotipas, įaugęs į mąstymą? Kaip veikia žmogaus smegenys, kas jose vyksta mokantis ir ką reikėtų daryti, kad mokymosi procesas keltų mažiau streso, atsako neuromokslininkė. „Naujausi mokslininkų, taip pat ir mano pačios, tyrimai rodo, jog vaikų padalinimas į filologus ir matematikus yra stereotipinis ir net žalingas, nes riboja jų vystymąsi. Ankstyvame amžiuje suskirstę vaikus pagal momentinius testus ar asmeninius pasirinkimus, mes treniruojame vienus gabumus, visiškai apleisdami kitus. Todėl laikui bėgant atotrūkis tarp šių gebėjimų didėja, o susidomėjimas bei pasitikėjimas savo žiniomis mažėja. Be abejo, yra 5-10 proc. vaikų, kurie turi sunkumų…
Seimas griežtai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus uždarant lietuviškas Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklas
2022 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. Baltarusijos institucijos sustabdė lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos Baltarusijoje veiklą, griežtai pasmerkė tokius kaimyninės šalies institucijų veiksmus. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-2013(3) vieningai balsavo 100 Seimo narių. Priimtame dokumente Seimas apgailestauja, kad pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius Baltarusijos švietimo kodekso pakeitimus visose šalyje veikiančiose mokyklose mokymas gali vykti tik baltarusių arba rusų kalbomis ir kad Baltarusija 2022 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė tarpvalstybinio bendradarbiavimo švietimo srityje susitarimą su Lietuva. „Lietuvių etninėse žemėse, kurios šiuo metu yra Baltarusijos teritorijoje, gyvuojantis lietuviškas žodis ir kalba yra pavojuje“, − teigiama…
Prognozės 2050-iesiems: universitetuose – modernios technologijos, mažės teorinių paskaitų
Svarstydami tiek apie Lietuvos, tiek apie pasaulio universitetų ateitį, aukštojo mokslo vadovai puikiai supranta, kad ne tik vietinės tendencijos gali turėti įtakos jų institucijų veiklai. Yra ir išorinių, globalių veiksnių, tokių kaip klimato kaita, galinčių pakeisti trajektoriją. Kokių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje galime laukti 2050-aisiais? 2050-aisiais į Lietuvos aukštąją mokyklą įstojęs žmogus vienu metu galės studijuoti keliuose universitetuote. Modernios technologijos išlaisvins didelę dalį žmonių nuo rutininio darbo. Mažės teorinių paskaitų, trumpės studijų programos. Tokiomis įžvalgomis dalijosi aukštojo mokslo atstovai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kartu su Vilniaus universitetu (VU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“. Lietuvos universitetų perspektyva: ko trūksta? „Valstybėje dabar turėtų būti trys esminiai prioritetai…
Litvakų kultūros forume – apie meno vaidmenį sudėtingoje istorijoje
„Lietuvos žydai yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Mūsų žodynas, mūsų virtuvė ir kitos sritys yra neatsiejamai susijusios su žydiška kultūra. Holokausto tragedija ne tik sunaikino 90 procentų mūsų kaimynų – žydų. Ji paliko tokį trauminį pėdsaką mūsų kolektyvinėje sąmonėje, kurio dar iki galo nesuvokiame. Juk buvo sunaikinta dalis mūsų tapatybės, mūsų istorijos. Todėl kalbėti apie litvakus pirmiausia yra svarbu mums, norintiems geriau suprasti savo istoriją ir save pačius joje“, – tikina dr. Daiva Price, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, menotyrininkė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ ir Litvakų kultūros forumo kuratorė. Litvakų kultūros forumą rugsėjo 29–30 dienomis Kaune organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Atminties biuras“. Renginys pakvies aptarti…
