Vasario 11-tą minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, skirta didinti moteriškosios lyties atstovių įsitraukimą į mokslinę veiklą bei padėti sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę šioje srityje. Ta proga kalbamės su viena ryškiausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkių, biotechnologijų startuolio „Exolitus“ vadove ir tiesiog įkvepiančia moterimi dr. Aiste Jekabsone. Mokslininke LSMU dirbate jau ne vienerius metus. Ar vaikystėje kada nors susimąstėte, kad užaugusi pasirinksite būtent šią profesiją? Kaip gyvenimas Jus atvedė į šią sritį? Ne, vaikystės svajonėse laboratorijų tikrai nebuvo. Tačiau gamtą tyrinėti mėgau ir visa, kas gyva, visada buvo sava ir įdomu. Parsinešdavau ir namo visokių „padarų“, kaip mama pasakoja, tai sliekų, tai vorų, tai žiogų saują, tai daro…
Socialiniam verslui – pamokos, kaip įveikti šiandienos iššūkius
Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu veikia daugiau kaip 2 mln. socialinių verslų, kuriuose dirba daugiau nei 6 proc. visų ES darbuotojų. Lietuvoje šis rodiklis kol kas siekia tik 0,6 proc. Siekiant gerinti situaciją, šalies socialiniam verslui organizuojama intensyvi trijų mėnesių programa „Poveikio akademija“, kurios dalyviai mokysis didinti savo verslo atsparumą ir ieškoti inovatyvių priemonių pastarųjų krizių padariniams spręsti. Programa skirta visiems socialiniams verslams, nesvarbu, kokia jų pasirinkta teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, viešoji įstaiga, asociacija ar labdaros fondas. Svarbu, kad jo veiklos tarnautų ne tik pelningumui didinti, bet ir spręstų visuomenei kylančius iššūkius. „Pasaulyje ateina suvokimas, kad verslas gali ne tik uždirbti pinigus, bet ir tikslingai prisidėti…
Kryptingas moterų darbas inžinerijoje griauna šios profesijos stereotipus
Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena – puiki proga dar labiau paskatinti moteris įsitraukti į įvairias mokslo sritis. Taip pat ir atsigręžti į tas moteris, kurios neigdamos stereotipus visuomenėje, skinasi kelią mokslo srityje. Viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Ji teigia, kad dažnu atveju moterys nedrįsta savo jėgų išbandyti inžinerijos srityje ne tik dėl jas supančios aplinkos, bet ir žmonių, kurie perša įvairias stigmas. Kodėl merginos dažniausiai renkasi studijuoti socialinius / humanitarinius mokslus, o vyrai – tiksliuosius? Studijų pasirinkimą dažnai nulemia aplinka, o tai mane neramina. Dar nuo mažens mergaitėms…
Kodėl jaunų mokytojų reikia ne tik Vilniuje ar Kaune?
Panevėžio miesto savivaldybė siekia pritraukti ir paskatinti trūkstamų specialybių pedagogus dirbti pedagoginį darbą būtent Panevėžio mokyklose. Todėl trūkstamų specialybių pedagogų pritraukimo į Panevėžio ugdymo įstaigas programoje viena iš numatytų veiklų – mokyklų ir mokytojų dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“. „Šiemet bus jau šeši metai, kai Savivaldybė įgyvendina specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą. Taip skatiname jaunus žmones rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas, kurios yra iš dalies finansuojamos. Čia numatytos profesijos prestižo kėlimo kryptys, priemonės, veiklos, yra skiriamos subsidijos pedagogų įsikūrimui. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi pedagogų dalinių kelionės į darbą išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, pagal kurį dalinai kelionės išlaidos kompensuojamos visiems pedagoginiams darbuotojams,…
Žaneta Navickienė ir Artūras Kinkevičius. Teisės aktų suderinamumo keliu: kaip derėtų rengti įstatymus?
Viešojo saugumo akademijos profesorė dr. Žaneta Navickienė ir Viešojo saugumo akademijos Statutinio ugdymo instituto asistentas Artūras Kinkevičius Teisingumo ministerijos patvirtintose rekomendacijose dėl teisės aktų rengimo pabrėžiama, jog teisės aktuose apibrėžti terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių (ypač tos pačios srities) teisės aktų terminais. Visgi, analizuojant kai kuriuos įstatymus, regimas tam tikrų nuostatų nesuderinamumas, atitikties tarptautiniams teisės aktams stoka, o tai ne tik skatina abejones dėl vienodo įstatymų nuostatų supratimo, skirtingų terminų interpretavimo, bet ir neleidžia tinkamai taikyti tikslines įstatymines nuostatas praktikoje. Visiškai neseniai – 2022 m. sausio 1 d. – įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas (toliau – KPĮ), kuris įpareigojo viešąjį sektorių dar…
VU dermatovenerologė: UV lempos gali pažeisti ląsteles, bet gali ir pagydyti odos ligas
Ultravioletinės nagų lempos, naudojamos grožio salonuose gelinio manikiūro darymo metu, gali sukelti ląstelių pakitimus ir padidinti tikimybę susirgti odos vėžiu, rodo Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai. Tyrėjai paveikė žmonių ir pelių ląsteles UV spinduliais ir nustatė, kad toks 20 minučių trukmės seansas sukėlė 20–30 proc. ląstelių mirtį. Trys iš eilės 20 minučių trukmės seansai sukėlė 65–70 proc. paveiktų ląstelių mirtį. Likusios ląstelės patyrė mitochondrijų ir DNR pažeidimus, sukėlusius mutacijas, kurios buvo pastebėtos odos vėžiu sergančių žmonių organizmuose. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, dermatovenerologė gyd. Inga Kisielienė labai džiaugiasi, kad apie tai pradedama kalbėti, ir siūlo nenumoti ranka į galimas rizikas bei kiek įmanoma rečiau naudotis manikiūro salonų ir soliariumų paslaugomis.…
Vilniaus mokykloje įrengta garso ir apšvietimo sistema, kokybe niekuo nenusileidžianti didiesiems teatrams ir koncertų salėms
Geriausia investicija – į visapusišką vaikų ugdymą. Tokiu požiūriu besivadovaujanti Vilniaus Valdorfo mokykla nusprendė padovanoti dovaną moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams bei įrengti modernias ir kokybiškas sceninio apšvietimo ir garso sistemas. Vilniaus Valdorfo mokykla be įprastų akademinių žinių moksleiviams suteikia galimybę atskleisti savo gebėjimus, ugdo naujus, tarp kurių svarbią vietą užima meninis ugdymas. Be kitų pamokų čia vyksta šokių, teatro pamokos, daug dėmesio skiriama kitiems scenos menams, tad sprendimas investuoti į daugiafunkcę renginių salę, kurioje vyksta jaunuolių pasirodymai, buvo priimtas visiškai natūraliai. „Nuo 1995-ųjų veikianti Vilniaus Valdorfo mokykla yra bendruomeninė, tai reiškia, kad mes neturime nei tipinio direktoriaus, nei kitų vadovaujančių pozicijų. Mokyklos valdyme aktyviai dalyvauja ir mokytojai, ir tėvai, ir administracijos…
Mokymasis visą gyvenimą – būtinas įgūdis, kuriam privalome skirti daugiau dėmesio
Patirties įgijimas, galimybė mokytis ir tobulintis – vienos svarbiausių vertybių, kurios darosi itin aktualios ilgėjant gyvenimo trukmei ir vėliau išeinant į pensiją. Žinių ir įgūdžių, kuriuos žmogus įgyja mokykloje ar universitete, neužtenka visam gyvenimui, todėl nuolatinis mokymasis ir kompetencijų tobulinimas yra būtina sėkmingo profesinio ir socialinio gyvenimo sąlyga. Lietuvos mokymosi visą gyvenimą srityje stebimi teigiami, tačiau lėti pokyčiai. Tarp 25–64 m. amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis – 8,5 proc. Tuo tarpu ES vidurkis 10,8 proc. Dar mažesnis rodiklis, tik 3,8 proc. besimokančiųjų, tarp pasitraukusių iš darbo rinkos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena paskutinių šalių Europos Sąjungoje, mažiau mokomasi tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Valstybės kontrolės atlikto mokymosi visą gyvenimą…
Sostinė didina kompensacijas už privačius darželius iki 120 eurų
Šalyje didėjant infliacijai, Vilnius iki 120 eurų didina nuo 2015-ųjų mokamą mėnesinę kompensaciją pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius. Šios priemonės prieš aštuonerius metus imtasi, kai reikėjo skubiai spręsti vietų trūkumo Vilniaus vaikų darželiuose klausimą, ir kompensavimo tvarka pasiteisino. Sausį kompensacija išmokėta 6 934 tėvams, kurie išleido vaikus į nevalstybines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas. „Kai prieš aštuonerius metus įvedėme 100 eurų kompensaciją, ji leido pasiekti, kad visi vaikai galėtų lankyti darželius. Šiandien 80 proc. vaikų patenka į pirmo pasirinkimo ikimokyklines miesto įstaigas, tačiau vis dar nemažas skaičius lanko ir privačius darželius. Dėl infliacijos išaugus vaikų išlaikymo kaštams, atėjo laikas kompensaciją padidinti“, – apie svarbų sprendimą sako Vilniaus meras Remigijus…
Prof. dr. Andrius Stasiukynas: trūksta mokytojų, gydytojų, policininkų bei kitų viešųjų paslaugų specialistų – kaip užpildyti šias spragas?
Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo. Paprastai šių profesijų atstovams keliami labai aukšti lūkesčiai: jie turi greitai reaguoti į kylančias grėsmes ir nelaimes, gelbėti gyvybes, ugdyti vaikų vertybes, pilietiškumą ir t.t. Vilnius susiduria su šių profesijų specialistų trūkumu. Vilniaus švietimo įstaigose…
