Nuo rugsėjo 1-osios nelyginių klasių mokiniai mokysis pagal atnaujintas ugdymo programas, lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. 2024–2025 mokslo metais visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Apie pasirengimą įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį ir ką dar reikia padaryti iki rugsėjo, šią savaitę bus kalbamasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojame pasitarime su mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais. Šiais mokslo metais pagal atnaujintas programas mokosi priešmokyklinukai ir lenkų gimtosios kalbos besimokantys III klasės gimnazistai, kurie balandžio mėnesį laikė ir tarpinį patikrinimą – kitų metų brandos egzamino dalį. „Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą. Tai reikštų, kad naujas ugdymo turinys, aktualios temos, gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas dešimtis…
Lietuvoje įkurta pirmoji DevOps asociacija
Pastaraisiais metais DevOps (apjungia programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas) praktikų naudojimas itin sparčiai išpopuliarėjo. Vis daugiau įmonių transformuoja IT procesus, komandas bei bendrą įmonės kultūrą, siekiant prisitaikyti prie modernių technologinių tendencijų bei naujos darbo metodikos. Šios srities specialistų bendruomenei tenka spręsti vis naujus iššūkius, dėl to IT įmonių „Devbridge“ (priklausanti „Cognizant“ kompanijai), „DevoTeam“ ir „Mambu“ specialistai susivienijo ir įkūrė asociaciją „Devops days“. „Dirbdami su klientais iš viso pasaulio matome su kokiomis problemomis įmonės susiduria. Daugelis organizacijų dar tik pradeda savo kelią DevOps praktikos pritaikyme savo IT organizacijose. Lietuvoje yra stiprių DevOps inžinierių, bet vienas iš pagrindinių iššūkių visame pasaulyje – šių specialistų trūkumas. Tikimės, jog asociacijos veikla padės spręsti…
Seimo Ateities komitetas: ateities visuomenė mokosi šiandien
2023 m. gegužės 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 2050-aisiais Lietuvos veidą lemsianti karta šiandien ugdoma vaikų darželiuose ir mokyklose – tokia aksioma vadovavosi politikai ir ekspertai, 2023 m. gegužės 26 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstę švietimo strateginę viziją. „Švietimo aplinka jau pasikeitė, – pabrėžė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. – Pasaulyje vyksta globalūs geopolitiniai pokyčiai, įsisiūbuoja klimato kaita, o dirbtinio intelekto pažanga tiesiog per keletą mėnesių pakeitė informacijos surinkimu pagrįstas profesijas. Todėl švietimo politika privalo būti įžvalgi ir orientuota į ateitį, o ne į kosmetinį esamos būklės pagerinimą.“ Seimo narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė…
Kolegijų pertvarka: trūksta skaidrumo ir pagrįstų sprendimų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdoma kolegijų pertvarka sulaukė kritikos iš kolegijų pusės. Jų teigimu, siūlomi optimizavimo projektai neatitinka tikslų iškeltų Vyriausybės nutarime dėl valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo, stinga bendradarbiavimo, skaidrumo, o sprendimų rengime dalyvauja galimai suinteresuoti asmenys. Apie kolegijų tinklo optimizavimą kalbama seniai – tą daryti rekomendavo Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Nors sutariama, kad pertvarka reikalinga, tačiau kritikuojama tai, kaip ji vykdoma. „Neabejotina, kad kolegijų tinklui optimizacija reikalinga ir matome, kad dalis kolegijų sutarė su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl abipusiai naudingo susijungimo ar prisijungimo. Tai ‒ geras postūmis. Tačiau yra ir kita proceso pusė, kurios ignoruoti negalima. Ji kelia nerimą dėl dalies jungimų prasmingumo…
Aplinkos inžinerijos sritis – įgytas išsilavinimas atveria plačias karjeros galimybes
Mūsų kasdienį gyvenimą supa maži procesai, kurių poveikį ir svarbą suprantame ne iškarto. Kuriamas miestas, jo infrastruktūra, statomi pastatai – vyksta daug etapų, kurie susideda iš mažų procesų. Taip ir su mokslu – kartais žinome, kaip tai veikia, tačiau kodėl ir kas bus toliau, lieka neatsakyta. Progresas, inovacija, modernizacija – šiuolaikinio pasaulio procesai, kurių varomoji jėga yra mokslas. Keičiantis kasdienio darbo pobūdžiui, spartėjant visų sričių automatizacijai, didėja protinio darbo paklausa. Didelė dalis visuomenės įgyja aukštąjį išsilavinimą, nes be jo darbo vietų pasiūla rinkoje kasmet siaurėja. Todėl noras tobulėti, įgyti naujausias žinias ir suvokimą apie inžineriją, jos svarbą tiek visuomenei, tiek verslui tampa kaip niekada svarbus. Aukštasis mokslas prisideda prie naujovių…
Dešimtasis vaikų žemėlapių konkursas Lietuvoje: neįgaliųjų įtrauktis ir Ukrainos palaikymas
Dešimtąjį kartą įvyko tarptautinio Barbaros Petchenik vaikų žemėlapių konkurso „Mano ateities pasaulis“ nacionalinis etapas. Šiais metais Lietuvos kartografų draugijos organizuojamame konkurse dalyvavo 693 žemėlapių kūrėjai, iš jų 152 kūriniai buvo atrinkti parodai, kuri bus eksponuojama Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode. Išrinkti šeši geriausiai konkurso sąlygas atitinkantys darbai, kurie bus siunčiami į tarptautinį konkurso etapą ir rungsis dėl geriausio pasaulio vaikų žemėlapio titulo savo amžiaus grupėse. B. Petchenik (buvusi Tarptautinės kartografų asociacijos viceprezidentė, ilgą laiką dirbusi su žemėlapiais, skirtais vaikams) pasaulinis vaikų žemėlapio konkursas pradėtas organizuoti 1993 m. Tarptautinė kartografų asociacija (International Cartographic Association) vienija kartografų draugijas iš 84 valstybių, kurios gali dalyvauti konkurse. Konkursas vyksta kas dvejus metus, kiekviena valstybė…
Jaunos mokslininkės tikslas – rasti efektyvų gydymo nuo vėžio metodą
„2020 m. visame pasaulyje nuo vėžio mirė 10 mln. žmonių. Lietuvoje tais pačiais metais šia liga sirgo daugiau nei 17 tūkst. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip patobulinti gydymo technologijas ir vėžio terapiją padaryti dar efektyvesne. Būtent tokio tikslo vedami, kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto (GTMTI) Ląstelių ir audinių biotechnologijos mokslinės grupės tyrėjais, atliekame tyrimus vienoje iš naujausių priešvėžinės terapijos sričių – elektriniais laukais paremtoje priešvėžinėje terapijoje“, – apie savo atliekamų tyrimų svarbą kalba Neringa Barauskaitė, VDU Gamtos mokslų fakulteto doktorantė. 2022 m. universitete organizuoto doktorantų mokslinių darbų konkurso 2-osios vietos laimėtoja, biologijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė, šiuo metu rašanti disertaciją apie „Bystander“…
KTU bei „TeleSoftas“ jungiasi bendram tikslui: tvarų programavimą skatins stipendijomis
Tvariai filosofijai keliantis į vis daugiau sričių, tvarūs sprendimai bei išteklių tausojimas neaplenkia ir skaitmeninių produktų kūrimo. Bet kaip šį, iš pažiūros ir taip gamtai draugišką, virtualų procesą paversti dar tvaresniu? IT kompanijos „TeleSoftas“ atstovas teigia – programinę įrangą turime kurti taip, kad jos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tokiam mąstymui ugdyti, bendrovė Kauno technologijų universiteto (KTU) studentams, nagrinėjantiems tvarius IT sprendimus, skirs stipendijas. Duomenų centrui – atskiros elektrinės poreikis „TeleSoftas“ vyriausiasis technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius pabrėžia esminį tvaraus programavimo vaidmenį sprendžiant aplinkosauginius iššūkius. „Optimizuodami kodą, sumažiname procesorių bei kitos įrangos apkrovą. Tai lemia mažesnį elektros energijos suvartojimą, perteklinės šilumos išsiskyrimą, galiausiai ir pati įranga tarnauja ilgiau – taip…
KTU bei „TeleSoftas“ jungiasi bendram tikslui: tvarų programavimą skatins stipendijomis
Tvariai filosofijai keliantis į vis daugiau sričių, tvarūs sprendimai bei išteklių tausojimas neaplenkia ir skaitmeninių produktų kūrimo. Bet kaip šį, iš pažiūros ir taip gamtai draugišką, virtualų procesą paversti dar tvaresniu? IT kompanijos „TeleSoftas“ atstovas teigia – programinę įrangą turime kurti taip, kad jos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tokiam mąstymui ugdyti, bendrovė Kauno technologijų universiteto (KTU) studentams, nagrinėjantiems tvarius IT sprendimus, skirs stipendijas. Duomenų centrui – atskiros elektrinės poreikis „TeleSoftas“ vyriausiasis technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius pabrėžia esminį tvaraus programavimo vaidmenį sprendžiant aplinkosauginius iššūkius. „Optimizuodami kodą, sumažiname procesorių bei kitos įrangos apkrovą. Tai lemia mažesnį elektros energijos suvartojimą, perteklinės šilumos išsiskyrimą, galiausiai ir pati įranga tarnauja ilgiau – taip…
Naujovė vairuotojams: Suomijoje sukurti grojaraščiai, mažinantys širdies pulsą ir važiavimo greitį
Vairavimo metu klausoma muzika širdies ritmą gali pagreitinti nuo 10 iki beveik 20 proc., rodo Suomijoje atliktas tyrimas. Be kita ko, foninė muzika gali turėti įtakos važiavimo greičiui, vairuotojo saugumui ir automobilio išskiriamai taršai. Skatindama saugesnį ir aplinkai draugiškesnį vairavimą, bendrovė „Neste“ sukūrė grojaraščius, kuriuose esančių dainų tempas padeda išlaikyti ramesnį vairuotojo pulsą. Mažina stresą kelyje 2023 m. balandį Suomijoje atliktoje apklausoje 82 proc. moterų ir 76 proc. vyrų teigė, kad muzikos klausymasis vairuojant mažina stresą, kurį sukelia spūstys ir kamščiai. Daugiau nei pusė respondentų (58 proc.) pripažino, kad muzikos klausymasis gali padėti vairuotojui atsipalaiduoti, tuo tarpu 74 proc. apklaustųjų teigė, kad muzika didesnį pasitenkinimą suteikia ilgesnių kelionių metu. „Tyrimo…
