Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, taip pat joje veikiančiame dienos užimtumo centre. Susitikime „Saulės“ pagrindinėje mokykloje pirmoji ponia domėjosi kokybiško bendrojo ugdymo organizavimo, tinkamos švietimo pagalbos užtikrinimo klausimais, įstaigos patirtimi į ugdymo procesą integruojant vaikus su skirtingais poreikiais. „Eidami įtraukiojo ugdymo keliu norime matyti mokyklą, kuri yra atvira visiems ir visų poreikiams. Būtina formuoti pozityvų visuomenės požiūrį, sutelkti profesionalią pagalbą, sukurti tinkamą infrastruktūrą. Ne mažiau svarbu rasti veiksmingų būdų motyvuoti kiekvieną mokinį, siekiant mažinti socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį“, – teigė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia taip pat teiravosi apie mokyklos patirtį dirbant su mažiau motyvuotais mokiniais ir sprendimus, skirtus neformaliojo švietimo teikiamomis galimybėmis didinti įstaigos auklėtinių…
Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų
Kovo 15 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Renginio metu Vilniaus universiteto (VU) Simono Daukanto kiemelyje aukščiausi valstybės vadovai, politikai, Lietuvos žydų atstovai, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos ambasadoriai, VU bendruomenės nariai prisiminė ir pagerbė 1785 žydų gyvybes gelbėjusius asmenis. Kas buvo tie žmonės, kas dažniausiai nuspręsdavo ištiesti pagalbos ranką žydams per Antrąjį pasaulinį karą, įvardyti sudėtinga. Pasak VU Istorijos fakulteto profesorės Jurgitos Verbickienės, juos gelbėjo ne tik lietuviai, bet ir totoriai, ir baltarusiai, ir lenkai. Kalbant apie socialinę gelbėtojų padėtį, tarp jų buvo ir prezidentas, universitetų profesoriai, garsių muzikų, kultūros veikėjų šeimos, verslininkai, ir paprasti miesto bei kaimo žmonės. „Viena aišku – tai buvo…
Pasyvus vaikų požiūris į fizinį aktyvumą: kas lemia jų abejingumą?
Šiandien Lietuvos vaikų ir paauglių susidomėjimas fiziškai aktyvia veikla sparčiai mažėja. Šio pasyvaus požiūrio rezultatas – vis dažnesnės antsvorio problemos, pašlijusi sveikata, o ilgainiui galimi ir psichologiniai negalavimai. Kas lemia tokį jaunimo požiūrį į sportą ir kokios priemonės gali pakeisti jų nuomonę? Fizinis aktyvumas – veikla, kai energijos sunaudojama daugiau negu ramybės būsenoje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad mokiniai turėtų kasdien mažiausiai 1 valandą nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo, dar papildomai mažiausiai 3 kartus per savaitę stiprintų raumenų ir kaulų sistemą. Didžioji dalis Lietuvos mokinių nepasiekia šių rekomendacijų, o tarptautiniame kontekste – esame vidutiniokai. Na, o fizinio aktyvumo nauda vaikams yra visapusiška: ji daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai,…
Prezidentas: turime mokytis apginti savo laisvę ir valstybę
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvavo virtualios mokymosi svetainės „Pilietiškumo mokykla“ pristatyme ir diskusijoje pilietiškumo tema. Prezidento iniciatyva sukurta visiems atvira virtuali mokymosi svetainė „Pilietiškumo mokykla“ skirta pilietiniam ugdymui(si), siekiant suteikti žinių apie valstybę, ugdyti pilietiškumą ir pilietinę savimonę. Svetainės turinio pagrindą sudaro Valstybės pažinimo centro ekspozicijoms ekspertų sukurtas turinys ir centro edukacinėse programose sukaupta patirtis. Svetainėje galima rasti įvairios vaizdinės, garsinės medžiagos, daugiau nei 200 tekstų, interaktyvių testų, mokomųjų žaidimų bei užduočių. Svetainės turinys atliepia pilietiškumo ugdymo programas, platforma naudotis kviečiami mokytojai, mokiniai ir visi Lietuvos piliečiai. Kreipdamasis į daugiau nei 100 Prezidentūros Baltojoje salėje susirinkusių mokytojų ir NVO atstovų, Prezidentas išreiškė lūkestį, jog „Pilietiškumo mokykla“ papildys pamokų turinį mokyklose ir bus…
KTU rektoriaus rinkimuose – 3 kandidatai iš Lietuvos ir užsienio
Kovo 15 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba balsavimu kandidatais dalyvauti atviruose rektoriaus rinkimuose patvirtino visus 3 paraiškas pateikusius pretendentus. Konkurse dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Rektorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba. Rinkimus organizuoja iš Tarybos narių sudaryta komisija. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Universiteto statutu ir Rektoriaus rinkimų tvarkos aprašu. KTU taryba kandidatus eiti rektoriaus pareigas patvirtino įvertinusi Senato išvadą dėl jų atitikties Universiteto pedagoginiams ir moksliniams reikalavimams. „Džiugu, kad vieno iš lyderiaujančių šalies ir regiono universitetų vadovo rinkimai sudomino stiprius kandidatus tiek iš KTU, tiek iš verslo, tiek iš užsienio. Išsamiai susipažinti su kandidatų KTU ateities…
International Baltic Psaltery Symposium returns to Kaunas
On 24-25 March, the International Baltic Psaltery Symposium will be taking place at the Folk Music Branch of Kaunas City Museum (event hall, L. Zamenhofo g. 4). This will be a gathering of specialists from Lithuania, Latvia, Estonia and Finland researching traditional musical instruments similar to the Lithuanian kanklės. The programme will include a conference and concerts. This is not the first event of its kind in Lithuania. Every few years, these researchers have been getting together – first in Latvia, Estonia and Finland, and then at the Kaunas City Museum in 2017 as what is now the international Kanklės Mano Rankose (“Kanklės in My Hands”) festival. And this year they are…
Saulės moduliai – vartotojams svarbi ir spalva
Kai matome kokios nors spalvos daiktą, tai matome tą šviesą, kurią atspindi medžiaga. Žydri drugelio sparnai, geltonas gėlės žiedas, žalia žolė – tai spalvos, kurias jie atspindi. Balta spalva parodo, kad visos vaivorykštės spalvos yra atspindimos, o juoda – kad visa šviesa yra sugeriama medžiagoje. Pasaulyje plačiausiai paplitę saulės moduliai yra juodos ir melsvos spalvos. Tai nėra tiesiog estetinis gamintojų pasirinkimas. Modulio spalvą lemia ne tik jo medžiaga, bet ir gaminimo būdas. Didžioji dalis saulės elementų gaminami iš silicio, tačiau juodieji – iš monokristalinio silicio, o melsvieji – iš polikristalinio. Šie pavadinimai nusako ir vidinius jų skirtumus. Kokie jie ir ką lemia pastarųjų spalvos? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS…
Javai – ir maistui, ir sveikatai stiprinti
Dr. Marius Lasinskas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas Daugelis iš mūsų javus vartojame kiekvieną dieną, kaip mitybos raciono dalį. Duona, pyragai, košės, dribsniai, miltai – tai tik maža dalis produktų, kuriuos galime gaminti iš įvairių grūdų: avižų, grikių, kviečių, rugių ir kitų. Ištarus žodį „grūdai“, mums galvoje šmėkšteli gražūs neaprėpiami laukai, kuriais, papūtus vėjui, gražiai nuvilnija javų bangos lyg jūroje. Tačiau, žinoma, javais galima ne tik grožėtis – jie yra puikus geros sveikatos šaltinis. Ko gero, retas iš mūsų nėra skanavęs gardžios grikių košės. O ar esate ragavę grikių žiedų ar lapų arbatos? Iš tiesų, grikių grūdai, žiedai, lapai…
Kelių direkcija skelbia piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ pradžią
Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), kaip ir kiekvienais metais, skelbia piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ pradžią. Šešių konkurso nugalėtojų darbai bus perpiešti autobusų stotelių paviljonuose, kurie pasibaigus konkursui bus išrinkti pagal laimėjusių dalyvių gyvenamąją vietovę. Konkurse dalyvauti gali švietimo ir ugdymo įstaigų mokiniai, nevyriausybinių organizacijų nariai, bendruomenės. Šio konkurso tikslas – ugdyti tinkamus kiekvieno eismo dalyvio saugaus eismo įpročius – skatinti kiekvieną žmogų, dalyvaujantį eisme, elgtis atsakingai ir dėmesingai, prisiminti privalomas apsaugos priemones – saugos diržus, taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, ryškiaspalves liemenes ir kt. bei susimąstyti apie atsakomybę prieš save ir kitus eismo dalyvius. „Kelintus metus vykdomas piešinių konkursas „Saugus eismas kelyje“ kasmet sulaukia didelio…
Vilniaus universitete bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena
Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą Lietuvoje bus rengiamas šios dienos minėjimas. Kovo 15 d. (trečiadienį) 16.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Simono Daukanto kiemelyje (Universiteto g. 5) aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų atstovai, kelių šalių ambasadoriai, VU profesoriai, darbuotojai ir studentai skaitys 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes. Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, 1966 m. kovo 15 d. tapusią pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Jos atminimui pagerbti ta dieną 15.00-19.00 val. VU Filologijos fakulteto laisvalaikio zonoje prie Kristijono Donelaičio auditorijos veiks paroda. Nacių okupacijos metais žydų gelbėtojai…
