Vasara abiturientams – iššūkių metas. Mokyklą baigę ir apie studijas svajojantys jaunuoliai turi nuspręsti, kokioje aukštojoje mokykloje ir kokios krypties studijas jie pasirinks. Prioritetinių specialybių sąraše esančios IT studijų programos vis dar pritraukia daugiau vaikinų nei merginų. Informatikos mokslų daktarė, inovacijų ekspertė ir politikė Eglė Radvilė savo pavyzdžiu įkvepia Lietuvos moksleives rinktis IT profesijas. Informacinės technologijos (tiksliau – programų sistemos) jau ne vienerius metus patenka tarp populiariausių studijų programų Lietuvoje. Šiais metais, IT specialybės yra įtrauktos ir į švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytą prioritetinių specialybių sąrašą suteikiant neribotą studentų priėmimą į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau ši studijų kryptis vis dar išlieka populiaresnė tarp vyrų. Statistika rodo, jog 2018-aisiais Lietuvoje…
Nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės narys Povilas Stankūnas studijuoja taip pat sėkmingai kaip ir irkluoja: magistro žvilgsnis į ekologiją įvertintas puikiai
Šiuo metu nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės nario, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono ir Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojo Povilo Stankūno tikslas – atstovauti Lietuvai ir varžytis dėl medalių kitąmet Paryžiuje vyksiančiose Vasaros olimpinėse žaidynėse. O štai pačiam sau netikėtą apdovanojimą – stipendiją, kurios steigėja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) socialinė partnerė VšĮ „Ekoagros“, – sportininkas pelnė šiomis dienomis. Ir šįkart Povilas apdovanotas ne už akademinio irklavimo rezultatus, o už geriausią magistro baigiamąjį darbą – Trakų pilį juosiančiame Galvės ežere besitreniruojantis atletas grėsmes šiai unikaliai ekosistemai profesionaliai įvertino ekologo žvilgsniu. Ekologijos reikšmę patyrė ne iš vadovėlių „Lietuvos sporto centro irklavimo bazė – Galvės ežeras ir jo prieigos – išskirtinė…
Ukrainos mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams suteikta parama siekia 2,9 mln. Eur
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) jau suteikė beveik 2,9 mln. Eur šios šalies mokslininkų įdarbinimui (1,8 mln. Eur) ir bendrų mokslo tyrimų projektų finansavimui (1,1 mln. Eur). Lietuvoje šiuo metu įvairiose mokslo ir studijų institucijose darbuojasi 44 Ukrainos mokslininkai, pernai metais dirbo 71 mokslininkas. LMT, būdama asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. „Science Europe“) ir toliau skatina Lietuvos mokslininkus palaikyti ryšius su partneriais Ukrainoje, teikti paramą vykdant bendrus mokslinius projektus, ieškoti kitų pagalbos būdų ir priemonių. Teikiant pagalbą Ukrainos mokslo bendruomenei LMT įgyvendina 2 priemones – „Parama Ukrainos tyrėjų įdarbinimui“ ir „Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo programa“, kurios skirtos finansuoti bendrus mokslo tyrimų projektus bei Ukrainos tyrėjų mokslinę veiklą Lietuvos mokslo ir…
KTU vyksta priėmimas į doktorantūros studijas: galimybė savarankiškai vykdyti aktualius tyrimus, įgyti tarptautinės patirties ir gauti finansinę paramą
Birželio 5 d. prasideda priėmimas į Kauno technologijos universiteto vykdomas doktorantūros studijas. Ketinantiems studijuoti trečiojoje studijų pakopoje Universitetas siūlo 20 mokslo ir meno krypčių technologijos, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų bei vaizduojamųjų menų srityse. KTU doktorantūros studijos suteikia galimybę ne tik gilinti žinias tam tikroje mokslo (meno) kryptyje, rengti aukšto lygio publikacijas, vykti į mokslines stažuotes, bet ir aktyviai įsitraukti į mokslo ir inovacijų projektus, tapti aukšto lygio mokslininkų komandos nariu. Visose mokslo kryptyse galima įgyti daktaro diplomą kartu su Europos daktaro (Doctor Europaeus) sertifikatu, o 9-iose mokslo kryptyse doktorantai gali įgyti dvigubą mokslo daktaro laipsnį KTU ir užsienio mokslo ir studijų institucijose. Studijuojantys valstybės finansuojamose doktorantūros studijose gauna Lietuvos…
Didės aukštojo mokslo prieinamumas stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros prioritetus. Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas. „Siekiame, kad kokybiškiausios studijų programos būtų lengvai prieinamos ir stojantiesiems iš socialiai jautrių grupių. Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi įtakos jo motyvacijai ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje. Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato…
Prezidentas ir pirmoji ponia kartu su vaikais dalyvavo Olimpiniame piknike
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį kartu su mažaisiais sporto entuziastais dalyvavo Prezidentūros vidiniame parke surengtame tradiciniame Olimpiniame piknike, skirtame paminėti Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Pirmoji šalies pora kartu su vaikais, jų tėvais ir mokytojais įsitraukė į įvairias sportines veiklas bei užduotis. „Šiandien susirinkome čia, nes mums visiems patinka aktyviai leisti laiką ir sportuoti. Mūsų nereikia įtikinėti, kad tai daryti ne tik malonu, bet ir naudinga sveikatai. Sudėtingiau įtikinti kitus, kad sportas ugdo pasitikėjimą savimi, moko gerbti save ir kitus, motyvuoja sveikai gyvensenai, suteikia džiaugsmo ir telkia bendruomenes. Linkiu, kad sportą pamiltų kuo daugiau vaikų ir šeimų. Bendras tėvelių, mokytojų, trenerių siekis – kurti vaikams…
In memoriam: netekome buvusio KTU rektoriaus prof. habil. dr. Ramučio Petro Bansevičiaus
Kauno technologijos universiteto bendruomenė gedi buvusio KTU rektoriaus Ramučio Petro Bansevičiaus (1939-02-23–2023-06-01). R. Bansevičius buvo profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, inžinierius mechanikas, KTU Senato pirmininkas (1996–2000 m.) ir ėjo KTU rektoriaus pareigas (2000–2007 m.) Prof. habil. dr. R. P. Bansevičius gimė 1939 m. vasario 23 d. Marijampolėje. 1949–1956 m. mokėsi Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, 1961 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar KTU). 1975–1976 m. stažavo Milano politechnikos institute, o 1982 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją Kauno technologijos universitete. R. P. Bansevičius buvo tarp daugiau nei 300 mokslininkų, pelniusių ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinį pripažinimą – jo darbų sąraše: planšetė aklųjų darbui su dvimate grafika ir internetu, pjezoelektriniai robotai manipuliatoriai bei kiti reikšmingi, praktikoje pritaikomi…
Akademiko Ramučio Petro Bansevičiaus atminimui
Akademikas, profesorius habilituotas daktaras RAMUTIS PETRAS BANSEVIČIUS 1939 m. vasario 23 d. – 2023 m. birželio 1 d. Birželio 1 d., eidamas 86-uosius metus, mirė inžinierius mechanikas, Lietuvos pjezomechanikos mokslo mokyklos kūrėjas, technologijos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, profesorius Ramutis Petras Bansevičius. Akademikas R. P. Bansevičius gimė 1939 m. vasario 23 d. Marijampolėje. 1961 m. baigė Kauno politechnikos institutą (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) ir nuo 1963 m. jame dirbo Mašinų gamybos (1985–1995), Gamybos sistemų (1995–1996) katedrų vedėju. 2000–2007 m. buvo šio universiteto rektorius. 1963–1983 m. dar dirbo Kauno politechnikos instituto mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijoje (nuo 1976 m. vedėjas). 1975–1976 m. stažavosi Milano politechnikos institute. 1997–2001…
Prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų vaikams – beveik ketvirtis milijono: nuo stipendijų iki stovyklų
Šiandien minima Tarptautinė vaikų gynimo diena visam pasauliui kasmet primena apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje – lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ taip pat aktyviai siekia prisidėti prie darbuotojų ir jų mažųjų atžalų gerovės. Vaikų turintys komandos nariai skatinami įvairiausiais būdais: skiriamos stipendijos gerai besimokantiems vaikams, organizuojamos stovyklos ir teikiama parama prieš didžiąsias metų šventes. Įvairioms papildomoms naudoms vaikams „Maxima“ kasmet skiria beveik ketvirtį milijono eurų. „Vaikų teisių gynimas ir jų gerovės užtikrinimas – tai socialiai atsakingos, emociškai ir kultūriškai turtingos visuomenės pagrindas. Esame didžiausias darbdavys šalyje, todėl prisidedame prie nemažos dalies Lietuvos šeimų gerovės – įvairiomis priemonėmis norime palengvinti dirbančių tėvų buitį“, – sako…
Ankstyvoji seksualinio smurto prieš vaikus prevencija: drąsu ar būtina?
1 iš 5 vaikų Europos šalyse yra patyrę kokios nors formos seksualinį smurtą. 2021 metais pranešimai apie įtariamus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus internete išaugo 35% ir sudaro 29.3 milijonus pranešimų. 62% jų sudarė atvejus Europos šalyse. 82% šių atvejų su vaikais, jaunesniais nei 13 metų amžiaus. Apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis. Todėl visa ši statistika yra tik ledkalnio viršūnė. Ribų klausimas – vienas svarbiausių gyvenime. Kai žinau, kas esu „aš“, žinau, kas esu „ne aš“ ir kur – „ne mano“. Norint atkreipti dėmesį į seksualinį smurtą prieš vaikus, nevyriausybinė organizacija Ribologija visą birželį skiria jo prevencijai. Kartu pristato lietuvišką knygą…
