Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didžioji dalis šios sumos – 88,46 mln. eurų – bus finansuojama Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei LR biudžeto lėšomis. Steigs kompetencijų centrus ir kurs unikalius produktus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuotų misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimo partneriais liepą buvo atrinkti Vilniaus Universiteto (VU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) suburti konsorciumai. Juos sudaro įvairios įmonės, verslo asociacijos ir…

Kalėdos – viena laukiamiausių metų švenčių. Tačiau mokslininkai paskaičiavo, jog bendras suvartojimas, maistas, kelionės, kalėdinis apšvietimas ir dovanos per tris Kalėdų šventės dienas gali sugeneruoti net 650 kg anglies dioksido (CO2) vienam asmeniui. Tai sudaro 5,5 proc. viso mūsų metinio anglies pėdsako. „Kalėdos – tai laikotarpis, kai, ko gero, dauguma mūsų iš dalies prarandame saiko jausmą – perkame dovanas, kurias stengiamės kuo šventiškiau supakuoti. Norime savo artimuosius nustebinti vaišių gausa. Todėl gruodžio mėnuo yra taršiausias metuose, nes išmetama iki 30 proc. daugiau atliekų, kurias sudaro nesuvartotas maistas, pakavimo popierius ar šventinės dekoracijos“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) dėstytoja doc. dr. Aušra Zigmontienė. Gražus…

Už pasiekimus moksle ir išskirtinius nuopelnus akademinėje veikloje Kaunas tradiciškai pagerbia iškiliausius miesto mokslininkus. Lietuvos mokslų akademijoje surengtoje iškilmingoje ceremonijoje šiųmetėmis premijomis apdovanoti Vytauto Didžiojo universiteto architektūros istorikas profesorius habil. dr. Vytautas Levandauskas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojas otorinolaringologas profesorius habil. dr. Virgilijus Ulozas. Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje laureatus sveikino ir apdovanojo Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė. „Kitąmet Kaunas atvers pirmąjį ir vienintelį šalyje mokslo muziejų „Mokslo sala“, kurio pirminė idėja ir ištakos užgimė būtent Lietuvos mokslų akademijoje. Kartais su šypsena pasvarstome, vis dėlto, Kaunas – mokslo ar sporto sostinė? Mūsų miestui didelė garbė kasmet padėkoti ir pasveikinti iškilias akademinės bendruomenės…

Įvairią techniką siūlančios parduotuvės vilioja kalėdinėmis nuolaidomis. Gal ir jūs dairotės artimiesiems naudingos ir praktiškos dovanos? Ar norėtumėte mamai, sutuoktiniui ar broliui į pagalbą dovanoti lietuviškai kalbantį virtualų namų asistentą? O gal ir patys neatsisakytumėte tokios dovanos? Lietuvių mokslininkai įsitikinę – jei norime, kad lietuvių kalba neišnyktų, ja kalbėti privalome ne tik mes patys, bet ir šiuolaikinės technologijos. Tam, kad namų asistentai prabiltų lietuviškai, gali pagelbėti šnekos atpažinimo technologijos, kurių srityje mūsų mokslininkai jau smarkiai pasistūmėję. Kas tai yra? Šnekos atpažinimas – kai kompiuteris atpažįsta, ką sakome. Šių technologijų nereikėtų maišyti su kitomis, pavyzdžiui, balso atpažinimu  –  kai įrenginys atpažįsta ir identifikuoja konkretaus asmens balsą – ir kalbos atpažinimu –…

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja 2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje. Įdomu, ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje? Keturių darbo dienų savaitės modelis: 100:80:100 Keturių darbo dienų savaitės pagrindinė idėja remiasi principu 100:80:100. Šiame modelyje laikomasi nuostatos, kad darbuotojams mokamas tokio pat dydžio darbo užmokestis, kaip ir dirbant penkias darbo dienas per savaitę: jis atitinka modelyje 100 proc. dydį. Kita vertus, darbo krūvis darbuotojui sąlyginai…

Lietuvos nacionalinis muziejus yra sukaupęs gausiausią ir išsamiausią fotografijos ir negatyvų kolekciją tarp visų Lietuvos fotografinį paveldą kaupiančių institucijų. Ši kolekcija apima laikotarpį nuo XIX a. penktojo dešimtmečio iki šių dienų. Augantys rinkiniai, kuriuose jau per 270 000 saugojimo vienetų ir 10 autorinių archyvų – Nacionalinės premijos laureatų Algimanto Kunčiaus, Stanislovo Žvirgždo, bene žymiausio lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio, neseniai gautas Rimanto Dichavičiaus bei artimiausiu metu planuojami įgyti keli kiti asmeniniai archyvai skatina plėsti veiklos kryptis ir steigti Fotodokumentikos centrą. „Šiuolaikiniuose pasaulio muziejuose fotografinių rinkinių svarba itin pastebima. Mus fotografija domina kaip istorijos, kultūros raidos fiksavimas, fotografija gali būti naudojama antropologiniams tyrimams. Dokumentinė fotografija – kultūrinės atminties saugojimo būdas, savo svarba…