Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog išvykstančių iš Lietuvos mažėja, o grįžtančiųjų daugėja. Todėl naujame 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ etape vienas iš pagrindinių prioritetų yra programos įtraukumo ir įvairovės didinimas. Apskritai visos Europos vizija – padėti savo piliečiams įveikti iškilusius iššūkius, susijusius su kultūrų, religijų, gebėjimų, socialinių grupių, seksualinės orientacijos, politinės nuomonės įvairove, bei padidinti žmonių su įvairiais individualiais poreikiais įsitraukimą į programos veiklas. „Gyvename laiku, kurį galima pavadinti „tarp“ – tarp lokalių ir globalių kontekstų, šalių kalbų. Nuo pat programos „Erasmus+“ pradžios ji buvo skirta visiems, visuomet buvo pabrėžiama, kad ja gali naudotis ir žmonės, kurie gyvena atokesnėse vietovėse ar susiduria su kitokiais gyvenimo iššūkiais. Džiugu, kad vis daugiau projektų…
Įtraukusis ugdymas: kai baimę keičia supratimas
Nuo 2021 metų Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo visuomenės švietimo ir informavimo apie asmenų su negalia socialinės įtraukties procesą kampaniją „Jokio skirtumo”, kurios tikslas – mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės supratimą apie žmonių su negalia įtraukties svarbą bei keičiant visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių skirtingas negalias, galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 2022–2023 m. kampanijos tęstinumas orientuotas specifiškai į atviros darbo rinkos proceso, darbdavių, viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų skatinimą, o artinantis 2024 metams, kuomet Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį vaikams, turintiems įvairių ugdymosi poreikių, atsivers visos bendrojo ugdymo įstaigos, kampanija „Jokio skirtumo“ orientuojama į įtraukiojo ugdymo proceso skatinimą. Švietimo, mokslo ir…
Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
Mūsų pasaulis yra ankstyvojoje technologinės revoliucijos stadijoje. Prognozuojama, kad dirbtinis intelektas (DI), kurį įgalina tokie didžiuliai generatyvinės kalbos modeliai kaip „ChatGPT“, pakeis beveik visas visuomenės gyvenimo sritis. Nuo verslo, vartotojų elgsenos iki švietimo – dirbtinis intelektas pakeis mūsų darbo, mokymosi ir tarpusavio bendravimo taisykles. Dalijamės patarimais ir įžvalgomis, kaip dirbtinio intelekto įrankiai gali praversti mokymosi procese. Neignoruokime dirbtinio intelekto – išnaudokime jį Kalbant apie DI švietimo ir mokslo srityje, pernelyg dažnai dėmesys sutelkiamas į dirbtinio intelekto problemas – akcentuojama tai, jog jis leidžia mokiniams sukčiauti ir gali sumažinti moksleivių indėlio į mokymąsi vertę. Toks požiūris ignoruoja didžiules galimybes, kurias dirbtinis intelektas gali suteikti švietimui. Itin dažnai mokiniai ir studentai pasitelkia…
VU mokslininkų vykdomi bakterijų apsaugos nuo virusų tyrimai – svarbiausiame mokslo žurnale „Science“
Geriausiu ir prestižiškiausiu pasaulyje pripažįstamame mokslo žurnale „Science“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Tamulaičio tyrimų grupės straipsnis „Ribosomal stalk-captured CARF-RelE ribonuclease inhibits translation following CRISPR signaling“ („Ribosomos stiebo surišta CARF-RelE ribonukleazė slopina transliaciją CRISPR-Cas signalizacijos metu“). CRISPR-Cas sistemos yra vienas iš bakterijų būdų apsisaugoti nuo virusų. Bakterijose aptinkamos kelių tipų apsauginės CRISPR-Cas sistemos, kurios skiriasi Cas baltymais ir jų funkcijomis. Šiuo metu žinomiausi Cas9 ir Cas12 baltymai, dar vadinami DNR genų žirklėmis, yra plačiai pasaulyje naudojami genomo redagavimo įrankiai. Dr. G. Tamulaičio vadovaujama mokslininkų grupė tyrinėja CRISPR-Cas10 bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas, kurios pasižymi keliais skirtingais aktyvumais. Virusui užpuolus bakteriją, CRISPR-Cas10…
MRU vyks diskusija atvirojo mokslo veiklų plėtros Lietuvoje tema
2023 m. gruodžio 6 d. MRU įvyks diskusija „Atrask atvirojo mokslo veiklas Lietuvoje“, kurią organizuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas. Renginys skirtas aptarti atvirojo mokslo naudą ir iššūkius, remiantis mokslininkų ir institucijų patirtimi. Jame bus nagrinėjama, su kokiomis kliūtimis mokslininkai ir institucijos susiduria klodami atvirojo mokslo pamatus Lietuvoje. Dalyviai diskutuos, ką dar galima padaryti, kad būtų skatinamas mokslo atvirumas ir prieinamumas. Be to, bus aptartos Europos Sąjungos iniciatyvos, kurios remia piliečių mokslo ir kitas atvirojo mokslo veiklas. Pranešimus renginyje skaitys MRU, VU, KTU, LMT ir užsienio mokslininkai, tyrėjai, bendruomenių nariai. Atviras universalus mokslas – projektas OPUS – siekia reformuoti mokslo tyrimų vertinimą įtraukiant rodiklius, skirtus atvirajam…
Agrosektoriuje nebūtina dirbti sunkiai, galime veikti inovatyviai ir efektyviai. Vienas sprendimų – sėtiniai žolynai
Esamoje geopolitinėje situacijoje sunkiai prognozuojamos grūdų supirkimo kainos, augantys energetikos kaštai, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai – šiandienos realijos, skatinančios Lietuvos ūkininkus ieškoti naujų sprendimų. Tokį sprendimą, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), teigia sėkmingai radęs Jonavos rajono ūkininkas Rimantas Kubiliūnas, pridėtinę vertę kuriantis iš jo ūkyje vešančių aukštos kokybės sėtinių žolynų. Mišraus ūkio pranašumais ūkininkai neabejoja „Nežinau, kokius burtus buria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Evaldas Klimas, bet pagal jo rekomendacijas pasėtą žolių mišinį ir iš jo pagamintą šienainį mūsų galvijai ėda geriausiai ir priauga didžiausius priesvorius“, – su šypsena pokalbį pradeda Jonavos r. Čičinų seniūnijoje drauge su seserimi Ilona…
Tarptautinėje konferencijoje aptartos problemos, su kuriomis susiduria jaunieji mokslininkai
Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslo potencialo vystymas ar jo švaistymas?“. Konferenciją organizavo Baltijos šalių mokslininkių asociacija „BASNET Forumas“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Kauno technologijos universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras. Konferencijoje buvo aptariama nestabili ir nesaugi jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalių regione, susidariusi pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemoje dėl esminių pokyčių, susijusių su globalizacija. Jie iš esmės pakeitė mokslininkų karjerą, kuri iš tiesinės, kai buvo galima numatyti ateities karjeros etapus, daugeliui pasidarė neprognozuojama. Ilgalaikis mobilumas, nepakankamas mokslo finansavimas, pastovių pozicijų mokslo institucijose stoka ir kiti veiksniai jauniesiems tyrėjams tapo iššūkiu, privertusiu mokslo sistemoje pasijusti…
Jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos turės daugiau galimybių įstoti į aukštąsias mokyklas – bus formuojama atskira konkursinė eilė
Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu. Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas. „Sudarydami papildomą konkursinę eilę, palengviname sąlygas stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių – užtikriname jiems didesnę galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą. Tokie asmenys neretai nesirenka studijų ne todėl, kad yra negabūs, o dėl…
Ant EIT Health „Morning Health Talks“ diskusijų stalo – sveikatos duomenų naudojimo aktualijos
Vertingus valstybės duomenis vis sparčiau atverianti Lietuva pagrečiui imasi ir kitų svarbių žingsnių – priimtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas įgalino šiais strateginiais ištekliais svariai prisidėti prie mokslinių tyrimų, inovacijų, sveikatos vadybos bei kitų sektorių ambicingų tikslų. Daugiau nei prieš metus įsigaliojusio reglamento aktualijos jau ketvirtąjį kartą įvairių sričių specialistus sukvietė į Kauną – EIT Health „Morning Health Talks“ susitikime diskutuota ne tik apie sveikatos duomenų panaudojimo pasiekimus. Rudens sesija „Sveikatos duomenų dalijimosi iniciatyvos: švęskite sėkmę ir mokykitės iš iššūkių“ taikliai atliepė šiandienos kontekstą: matyti kryptį, tikslingai judėti į priekį bei patiems būti gerųjų pokyčių kūrėjais. Renginį iniciavo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija…
Švietimo ir mokslo komitetas: „Lietuvos švietimo tarybos likviduoti negalima“
2023 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas šios dienos posėdyje išsakė griežtą poziciją dėl Lietuvos švietimo tarybos reikalingumo. Šis klausimas komiteto darbotvarkėje atsirado reaguojant į š. m. lapkričio 20 d. registruotą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3322, kuriame vienu iš siūlymų yra numatytas Lietuvos švietimo tarybos likvidavimas, jos funkcijas pavedant vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaromai Bendrojo ugdymo tarybai ir Vyriausybės sudaromai Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybai. „Komitetas primena, kad Komitetas, siekdamas optimizuoti su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklą, jau yra priėmęs…
