„Viską turėjau patirti savo kailiu, intuityviai, dažnai apgraibomis, mokiausi iš klaidų, nes tikrai teko klysti, kėliausi ir ėjau toliau. Šita patirtis neįkainojama, sukaupta per ketvirtį amžiaus, per visus tuos metus, kuriuos praleidau profesionalioje scenoje. Man tai buvo vienintelis kelias. Šiais laikais jauniems atlikėjams galimybių mokytis yra daugiau, ir nebūtinai tik iš savo klaidų“, – sako dainininkas ir aktorius Mantas Jankavičius. Žinomas atlikėjas tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dėstytoju ir savo patirtimi su studentais dalinsis Populiariosios muzikos klasėje. Nuo technikos iki psichologijos 25 metus profesionalioje scenoje skaičiuojantis dainininkas, ką tik užbaigęs savo anšlaginį jubiliejinį turą po šalies arenas, populiarios dainos „Čiuožki“ ir kitų lietuviškų hitų autorius ir atlikėjas, „Tabami…
Parengtos pirmosios Lietuvoje nutukimo diagnostikos, gydymo ir priežiūros rekomendacijos
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje antsvoris ir nutukimas pasiekė epidemijos mastą: serga jau beveik 60 proc. suaugusiųjų. Prognozuojama, kad 2032 m. daugiau nei 1 milijardas žmonių visame pasaulyje gali sirgti nutukimu. Lietuvos nutukimo asociacija, Lietuvos endokrinologų draugija, Lietuvos dietologų draugija ir Bariatrinės chirurgijos draugija parengė naują svarbų dokumentą – „Nutukimo diagnostikos, gydymo ir ilgalaikės priežiūros rekomendacijas Lietuvoje“. Rekomendacijos apibrėžia antsvorį ir nutukimą lemiančius veiksnius, diagnostikos ir gydymo principus. Dokumentas skirtas su sergančiaisiais nutukimu dirbantiems asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams padėti diagnozuoti, teikti gydymo ir ilgalaikės priežiūros rekomendacijų, kurias būtų galima naudoti kasdieniame klinikiniame darbe gydant nutukimą. Nutukimu laikoma lėtinė, dažniausiai progresuojanti ir recidyvuojanti liga, kuriai būdingas per didelis kūno…
Ką su vaikais veikti Vasario 16-ąją: profesorė dalijasi naudingais patarimais
Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas pavyzdys suteikia pagrindus vaiko asmenybės augimui ir raidai. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė dalijasi patarimais ir įžvalgomis apie vaikų ugdymą minėti valstybines šventes. Valstybinių švenčių svarba visuomenei Valstybinių švenčių minėjimas yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, tautiškumo ir kultūros kaip visumos. Šiuolaikinių geopolitinių įvykių fone darosi vis svarbiau prisiminti savo šalies kultūrą, istoriją ir jausti laisvę, galimybes, įvairovės raišką ir darnų sąveikavimą. Profesorė pabrėžia, kad vaikus supažindinti su šalies istorija, svarbiomis jai datomis reikėtų nuo pat mažens, nes tai padeda ugdyti asmenybę, savo…
MRU prof. dr. Agota Giedrė Raišienė kartu su studentais sukūrė inovatyvų e-produktą – multisensorinės mokomosios knygos prototipą klausos negalią turintiems žmonėms
Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Agota Giedrė Raišienė kartu su studentais sukūrė inovatyvų e-produktą – multisensorinės mokomosios knygos prototipą, skirtą klausos negalią turintiems asmenims, kurie susiduria su skaitymo sunkumais ir mieliau renkasi audio knygas bei vaizdo įrašus. „Kai nuotolinis darbas tapo ne išimtimi ar naujove, bet kasdienybe, verbalinis komunikavimas organizacijose pasikeitė. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, žymiai dažniau su bendradarbiais ir klientais bendraujame raštu. Kita vertus, technologinės nuotolinio sinchroninio komunikavimo priemonės taip pat patobulėjo, todėl klausos negalią turinčių žmonių darbo, profesinių pasirinkimų ir karjeros galimybės prasiplėtė. Multisensorinė e-knyga „Svajoju apie vadovavimą ir savo verslą. Įkvėpimo knyga pritaikyta žmonėms su klausos negalia“ skirta padrąsinti skaitytojus kelti sau ambicingus tikslus, studijuoti aukštosiose…
KTU stende knygų mugėje – architektūrinės XX a. dilemos ir sprendimai
Kauno technologijos universiteto (KTU) leidykla neseniai išleido KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkų Brigitos Tranavičiūtės, Vaido Petrulio, Pauliaus Tautvydo Laurinaičio ir istoriko Arvydo Pakštalio knygą „Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“, kurią pristatys Vilniuje, vasario 22-25 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančios knygų mugės metu. Kaip teigia monografijos autorė mokslininkė B.Tranavičiūtė, ši monografija yra vienas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ finansuoto projekto rezultatų. Ieškodami tinkamos temos projektui autoriai ieškojo problemos menotyros srityje, kuri iki šiol būtų mažai tyrinėta, todėl knygoje nagrinėjamas ir aprašomas laikotarpis buvo pasirinktas tikslingai. „Mintis, jog reikėtų imtis 1918-1925 m. laikotarpio, kilo įvertinus ankstesnius laikotarpį nagrinėjusius tyrimus, kuriuose minėtas laikotarpis vertinamas kaip neįdomus…
Seimas svarstys pasiūlymus, kaip lanksčiau rengti dalyko mokytojus
2024 m. vasario 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pristatytas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama padidinti profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtį ir ji siektų nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Dabar galiojančiame įstatyme šių studijų apimtį sudaro 60 kreditų. „Siekiant mažinti pedagogų trūkumą Lietuvoje ir pritraukti motyvuotus specialistus, baigusius, nebūtinai pedagogikos studijas, siūloma išplėsti pedagoginių profesijų studijų modelį, kai asmuo pedagoginių profesinių studijų metu galėtų įgyti ne tik profesinę pedagogo kvalifikaciją, tačiau esant poreikiui studijuoti ir modulius, reikalingus būsimam mokomajam dalykui“, − Seimo posėdyje kalbėjo ministras. G. Jakštas pažymi, kad labai sudėtinga…
Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos
Vyriausybės posėdyje už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skirtos dailėtyrininkei, pedagogei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui, literatūros tyrinėtojui, scenaristui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“ (Robertui Bliškevičiui, Arnui Karoliui Kmieliauskui, Vaidai Paukštienei, Ievai Živilei Sipaitytei), vargonininkei, dėstytojai Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui, kompozitoriui, chorvedžiui, atlikėjui, pedagogui Antanui Laimučiui Vilkončiui. Vyriausybei tvirtinti nutarimo projektą dėl premijų skyrimo pateikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš 58 pasiūlytų pretendentų atrinko 12 siūlomų Vyriausybės…
Pasaulinis verslumo tyrimas (GEM): Lietuvoje per metus ženkliai sumažėjo verslininkų skaičius
Verslumas – viena pagrindinių pasaulio ekonomikos būklės sudedamųjų dalių. Šią savaitę naujausi, 2023–2024 m. tarptautiniai verslumo rodikliai pristatyti pasauliniame forume „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM). Jau trečius metus iš eilės pagal verslumo indeksą pasaulyje pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai, šiemet surinkę 7,7 balo – tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rezultatas. Lietuva su 6,1 balo pagal verslumo indeksą užima ketvirtą vietą (2022 m. buvo šešta vieta, 2021 m. – penkta vieta). Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Indija, Saudo Arabija, Kataras, Estija, Nyderlandai, Korėjos Respublika, Šveicarija ir Kinija. „Dėl tarptautinio pripažinimo mokslo, verslo ir politikos bendruomenėje GEM tapo pasauliniu verslumo informacijos šaltiniu. Tai didžiausias šios programos pasiekimas, ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkų…
Startavo tyrimas apie ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje: komentuoja MRU psichologės
Ekologinio nerimo augimas visame pasaulyje kelia naujus iššūkius ne tik psichikos sveikatos specialistams bet ir politikos formuotojams, tačiau nėra žinoma kiek šis nerimas yra paplitęs Lietuvoje, nes sisteminių tyrimų šia tema nėra atlikta. Kad atliepti šį poreikį, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija ir Aplinkos psichologijos tyrimų centras inicijavo reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie ekologinio nerimo paplitimą, jį lemiančius veiksnius ir ryšį su įvairiais vartojimo pasirinkimais. Ekologinis nerimas – tai žmogaus išgyvenamas stresas ir jaučiamos sunkios emocijos dėl blogėjančios žemės ekologinės situacijos. Pastarąjį penkmetį tarptautinė psichologų bendruomenė skambina pavojaus varpais dėl eksponentiškai augančio ekologinio nerimo visame pasaulyje. Ekologinio nerimo lygis gali nulemti ir jo pasekmių rimtumą. Kraštutiniais atvejais sutrinka žmogaus kasdienės rutinos…
Prieš 100 metų duris atvėrė Lietuvos konsulatas Čikagoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Prieš šimtą metų Lietuvos Respublikos valdžia nutarė įkurti savo konsulatus JAV, dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV lietuvių sostinėje Čikagoje, kuris darbą praktiškai pradėjo kovo 1-ąją. Konsulato atidarymas simboliškai sutapo su valstybine Vasario 16-osios Akto paskelbimo data. Pirmuoju konsulu mūsų šalies vyriausybė paskyrė Povilą Žadeikį – buvusį krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos finansinės misijos Amerikoje narį, pulkininką leitenantą, kuris nuo tada savo diplomatinę veiklą ir gyvenimą susiejo su JAV ir lietuvių išeivija. Konsulu Čikagoje P. Žadeikis išbuvo iki 1928 m., kuomet buvo perkeltas į Niujorką generalinio konsulo pareigoms.…
