žiūri pro langą ir matai gal praeitį, gal dabartį save… langas.o pasaulis pro jį toks platus ir bekraštis tik savęs jame nematai kodėl… už lango lyja lietus, o lašai vis į širdį,į širdį gal nuplaus kas purvina, gal atgaivins kas sena, nežinai… langas į būtį į nebūtį į save,tave,mus…

Pries du metus kazkas nutiko naujo…tiek mano gyvenime…tiek sirdyje,atradau kazka naujo…ko niekad nejauciau,neturejau…taj kazkas naujo,nepaprasto,neitiketino,neapciuopemo…kazkas nuostabaus…taj pirmoji meile…nuostabu!jausmaj liejosi per krastus,atsirado prasme gyventi!Gera tureti savo uzsibrezta tiksla,siekti jo…ir nuolat sypsotis…bet atejo lajkas kaj pirma syki po 2 metu parasaj sms,pradedi bendrauti…nuostabu!sirdis dauzosi lyg paselusi!Lyg viesulas praeina menuo…kazkas netaip…is jo puses meile yra tokia bekraste,seliojanti…tokia newarzoma…bet is manosios puses…nezinau…kas pasidare?!meile isbleso?Kur tas jausmas kuris valde mane,mano kuna,sirdi dingo?kur tu???kur manieji jausmai?ar meile isbleso,kai as gavau tai ko norejau?Priejau riba???Negali but…skaudu…sirdyje tarsi vel kazkas naujo…bet liudno…verencio sirdy…lyg adata perdurtu krutine…kas man darosi?!?kas?ko man klausti?dangaus?geriausios drauges?saules?menulio?zvaigzdziu???…na ko gi??…negaliu guventi nezinioj kas man yra…Atsistoju pries veidrodi-kur dingo sypsnena?kas ja pavoge?!?bandau nusisypsot-nebemoku,negaliu…Su gelenciu sirdi keistu…

Gal taip buvo, Gal ir ne, Bet manau myli MANE As tave labaij myliu, Ir tave kasnakt saukiu Tu myli tai pat mane Bet pyksti ir kaikada Dovanojai man geliu, As tau daug buciniu Bet yra tokia diena Kur mus pykdo visada! Susipykom,as ir tu Bet jau taikomes abu As tave labaij myliu Ir kas diena tau tariu M Y L I U

ateini tu per krintancia rasa, pasitikti manes ateini… man atnesdamas vilti nors maza, man atnesdamas saule sirdi. isdziovins saule asara ryto, o lietus mano siela nuplaus. neiseik issinesdamas vilti, issinesdamas meli dangaus… apkabins tavo vyriskos rankos, svelnios lupos mane glamones… man sirdis taip beprotiskai trankos, kad turiu dar myleti vilties…

Buvo karta… Seniai seniai,labai seniai vienoje saloje gyveno visi žmonių jausmai:Džiaugsmas,Liūdesys,Pažinimas… Kaip ir kiti jausmai,greta gyveno Meile.Vieną gražią dieną jausmams pranešė,kad jų sala netrukus paskęs.Taigi,visi suruošė savo laivus ir apleido salą.Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos.Salai skęstant Meilė ėmė prašytis pagalbos.Priplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę.Ši paklausė: -Turtingume,ar gali pasiimti mane su savimi? -Ne,aš negaliu.Savo laive turiu daug aukso ir sidabro.Čia tau nebėra vietos. Toliau Meilė klausė Išdidumo,plaukiančio įspūdingu laivu pro šalį: -Išdidume,aš tavęs prašau,gal galėtum mane pasiimti su savimi? -Meile,aš tavęs pasiimti negaliu,-atsakė Išdidumas-Čia viskas taip tobula… O tu gali apgadinti mano laivą. Tada Meilė kreipėsi į liūdesį,kuris kaip tik keliavo pro šalį; -Liūdesy,prašau tavęs pasiimk,mane kartu su…

Tavo kupinas aistros zvilgsnis uzvalde mane taip staiga………..tavo siltos rankos gunde mano kuna…….tu artejai,artejai,svelniai buciavai,alsavai ..ziurejai ir kartojai myliu… glostei plaukus………. As netikejau,kad tu salia,netikejau,kad gali but tokia aistra,sugundei visa…visa …visa mane… Letai,letai glamonejai kuna,grimzdau i nenumaldoma aistra… Tai ne sapnas…tai tikrove,tu esi manyje,taip svelniai,svelniai glaudi savyje… As tokia laiminga…esi salia…

…Kodel dabar jauciuosi vienisa…mane gi supa tiek mylinciu zmoniu, speju, man reikia jo…zmogaus, kuris butu netoks kaip visis…, kad galeciau jam tylei nusisypsoti…,tiesiog buti salia…pavasaris…aplink tiek daug poru…du pauksteliai, medzio lapeliai, besiskleidziantys vienas salia kito, porele paaugliu, netgi dvi kedes stovincios ant scenos ir tarsi duriancios pirstu i aki..TU VIENA!!!! As viena..taip, man truksta zmogaus, as trokstu ji tureti visa savo esybe, as noriu tureti ji…vieninteli, kuri galeciau laikyti ipatingu…

Tikrai neprasysiu, kad liktum. Neklausiu kur tu suklydai kur as. Gyvenime per daug klausymu i kuriuos ne visada turim rast atsakyma. Kiekviena diena as sau uzdavinejau beprasmiskus klausimus, kiekviena diena ieskojau atasakymu, as pavargau… Pavargau nuo visko! Zinai, as pavargau net keltis ir eiti miegoti su mintim apie tave! Man daug laiko reikejo, labai daug, o dar visai neseniai jo nepripazinau! Man buvo sustojes laikas, sustojo tada kai tu isejai… Isejai taip ir nepasakes kodel! O man taip reikejo zinoti kur klydom! Tu man buvai saules spinduliukas tamsia nakti, lietaus lasiukas is giedro dangaus tu man viskas! As mylejau tave nesveika meile! O dieve mano as vis dar ta pati…

laikas slysta pro pirstus it smelis…ir nieko nebegali padaryti…delnuose lieka tik didziausi akmenukai ir graziausios kriaukleles…i kurias gali ziureti ilgai ilgai ir suprasti kad vakar dienoje visada rasi ramybe ir paguoda..o rytojuje vilty!!svarbiausia niekada tu akmenuku ir kriaukleliu nepamesti visada laikyti prie saves…kad bet kada gyvenime galetum istarti…as laiminga!!!!

ar tu zinai,kad meile turi pradzia? ji paprasta,be zodziu imantriu. o ar patyrei kada meiles pabaiga, kai skaudus zodziai nejaucia jokiu ribu? o ar matei kada tu saule kylancia? is pradziu neryski ji-tartumei liudna. o ar girdejei kada tyla klykiancia, kai nedrysai pakelt akiu i ta kurios nera? o ar bandei etverti savo sirdi? ne man,o kad galetum pats save suprast. gal skaiciavai kiek tave mylinciu zmoniu nuvylei, tik tam kad sielos tustuma galetum rast? tad atsistok tarp osiancios misku ramybes, pazvelk i saule kylancia,maldauk atleisti tuos kur uzgavai surask tu savyje jegu labai tvirtos stiprybes, kad pats suprastum ka gero,o gal blogo padarei.