Sirdis blaskosi

Sirdis blaskosi , dauzosi, verkia…
Rodos liko pasauly viena….
Kokios baisios bemieges naktys…
Taves nera o as vienisa…
Del taves as numirti galeciau,
Ir gyventi galiu del taves…
Tik ateik, apkabink nepabeki…
Sirdis dar vis iesko taves…
Neisplesk is sirdies mano meiles
Neatsuk nugaros kai verkiu…
Jei gali…Atleisk man brangusis…
Be taves gyvent negaliu.
P.S
jEIGU KADA NORS SKAITYSI, ZINOK, KAD MYLESIU TAVE VISA GYVENIMA, ir atleisk uz skausma kuri tau suteikiau, bet zinok, kad iskaudinta likau ir as.