Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto vadovas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas, Lietuvos moksleivių krepšinio lygos prezidentas
Ši savaitė (rugsėjo 16-22 d) visoje Europoje paskirta Europos judumui. Kas tai yra ir kodėl tai mums, lietuviams, turėtų būti svarbu? Tai – tarptautinė ir tikrai sveikintina iniciatyva, skirta didinti gyventojų aktyvumą. Kiek įmanoma daugiau skatinti tiek jaunus, tiek vyresnius žmonės judėti. Tai yra rinktis alternatyvas automobiliams: kiek galima, eiti daugiau kelio pėsčiomis, rinktis dviračius, viešąjį transportą arba naudotis dalijimosi paslaugomis ir taip saugoti mūsų planetą. Man šiandien atrodo, kad mažiausiai juda mūsų jaunimas, ypač didmiesčiuose. Pripratę prie patogaus tėvų vežiojimo automobiliu, dalis jaunuolių nenori naudotis viešuoju transportu ar vaikščioti pėsčiomis.
Kadangi nuo 2023 m. esu Lietuvos moksleivių krepšinio lygos prezidentas, puikiai žinau, kuo ir kaip šiandien gyvena jaunimas. Su kokiais sunkumais susiduria jaunuoliai norėdami gyventi aktyviai arba sportuoti.
Aš pats galiu būti puikus pavyzdys, kad tik užgrūdintas fizinio aktyvumo – daug vaikštantis, sportuojantis jaunuolis užaugs ištvermingas ir atsakingas. Tik užimtas prasmingomis veiklomis, ypač sportu, jaunuolis mažiau laiko skirs telefonui, kompiuteriniams žaidimams, žalingiems įpročiams ir beprasmiam laiko leidimui tarpuvartėse.
Mano paties jaunystė prabėgo aktyviai sportuojant: lankiau Kauno rajono vaikų ir jaunimo sporto mokyklą, kurioje aštuonerius metus aktyviai žaidžiau rankinį. Todėl tikrai užtikrintai galiu pasakyti, kad laikas, kurį praleidau sportuodamas, nepraėjo veltui, nes sportas padėjo pagrindus ne tik mano fizinei būklei, bet ir suformavo tam tikras vertybes ir įgūdžius: išmokė prisiimti atsakomybę, planuoti laiką, siekti tikslo, įgyti sveiką užsispyrimą siekiant tikslo, komandinio darbo principus.
Nereikia net tyrimų, kad matytume, kokią akivaizdžią naudą vaikams ir jaunimui teikia fizinė veikla – sportas ne tik stiprina kūną, ištvermę, bet ir puikiai veikia emocinę sveikatą. Todėl labai svarbu, kad jaunimas ieškotų prasmingos veiklos, kuri juos įtrauktų. Visai nesvarbu, kokia tai bus sporto šaka – krepšinis, rankinis, futbolas, plaukimas ar, tarkime, šiemet taip išpopuliarėjęs breikas. Sidabro medalį olimpinėse žaidynėse šiemet iškovojusios Dominykos Banevič (Bgirl Nicka) pavyzdys, privertęs iš susižavėjimo aikčioti ir stebėtis visą Lietuvą, parodė, kaip svarbu jaunam žmogui rasti savo vietą ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuva vis dar įvardijama viena iš didžiausios rizikos šalių pagal jaunimo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų, tai yra savižudybių, skaičių, kuris kasmet sudaro daugiau nei 20 proc. visų 15–29 metų asmenų mirčių. Jaunų žmonių psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų; jie patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių.
Būtent todėl šiandien, kai visai Europa kalba apie judumą ir skatina žmonės judėti, mums ypač aktuali jaunimo užimtumo tema ir apie tai turime ne tik kalbėti, bet ir susivieniję dėti visas pastangas, kad vaikai nesitrintų gatvėse ir kuo mažiau laiko leistų prie ekranų: planšetinių kompiuterių ir telefonų.
Jei vaikas ar jaunuolis bus orientuotas į tikslą, jo dėmesio neblaškys nereikalingi dirgikliai, neveiks pakampėse esančios pagundos – alkoholis ir kiti kvaišalai. PSO įrodyta, kad sportine veikla užsiimantys vaikai geriau vystosi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – ugdomos psichologinės savybės. Aktyviai žaisdami įvairius komandinius žaidimus, jie lavina bendravimo įgūdžius, išmoksta nugalėti ir pralaimėti, susiplanuoti savo laisvalaikį, ugdo valią ir atsakomybę. PSO atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti nerimą, gerina nuotaiką. Be to, fizinis aktyvumas gali padėti integruotis visuomenėje, palengvinti socialinę adaptaciją.
Kaip valstybė galėtų arba turėtų prisidėti prie jaunimo aktyvios fizinės veiklos?
Man imponuoja tos užsienio valstybės, kuriose jaunimo sportas yra natūralus dalykas. Mokslo metais pasirenkamos komandinių žaidimų treniruotės ten ne tik rekomenduojamos, bet ir privalomos. Pavyzdžiui, Australijoje ir daugelyje Europos Sąjungos šalių jaunuoliai išbando ne vieną sporto šaką, o kartais vienu metu lanko net kelių sporto šakų užsiėmimus. Tarkime, Ispanijoje moksleiviams sudarytos sąlygos apskritai sportuoti nemokamai. Kalbant apie Lietuvos kaip valstybės indėlį, norėtųsi, kad ir mūsų šalies sporto politikos formuotojai daugiau dėmesio skirtų ne tik infrastruktūros plėtrai – sporto aikštelių, maniežų, kompleksų statyboms, mokyklų sporto salių, stadionų atnaujinimui, bet ir fizinio aktyvumo skatinimui, įvairių sporto šakų populiarinimui. Šiuo metu neformalusis vaikų ugdymo krepšelis siekia 25 eurus per mėnesį. Turint mintyje, kad bet koks neformalaus ugdymo būrelis ar sporto treniruočių kaina vidutiniškai yra nuo 60 eurų per mėnesį, tokia suma ne tik per maža, bet dar ir menkai žinoma visuomenei. Dalis vaikų ir jų tėvų apie tai nežino ir tuo nepasinaudoja. Lankyti treniruotes privačiose sporto mokyklose kainuoja kelis kartus brangiau, o ką jau kalbėti apie išlaidas, skiriamas aprangai, avalynei ir sporto inventoriui.
Aš pasisakau už tai, kad Valstybės tikslas turėtų būti apmokėti kiekvieno vaiko ir jaunuolio pasirinkto sporto, kultūrinės ar meninės veiklos užsiėmimus.
Sporto infrastruktūra
Kalbant apie sporto infrastruktūrą, susiformavo keista situacija: mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių situacija šiuo metu yra kur kas geresnė nei Vilniaus, kuris po nepriklausomybės atgavimo plėtėsi labai chaotiškai. Nauji priemiesčių kvartalai labai tankiai apgyvendinti, bet juose nėra nei pakankamai mokyklų, nei vietovės poreikius atitinkančio darželių skaičiaus, nei kitų visuomeninių pastatų. Todėl Vilnius ir dūsta spūstyse, nes tėvai iš priemiesčių kasdien vežioja vaikus į centre esančias mokyklas ir darželius, sporto, meno ar kitus būrelius.
Verslas taip pat gali prisidėti prie jaunimo užimtumo
Mano supratimu, jaunimui, siekiančiam rezultatų tiek sporte, tiek kultūrinėje bei meninėje veikloje, paramą turėtų užtikrinti ne tik valstybė. Prie jaunųjų talentų augimo bei atsiskleidimo galėtų prisidėti ir verslas. Verslas taip pat turėtų būti suinteresuotas, kad Lietuvos visuomenė būtų sveika tiek fiziškai, tiek emociškai, kūrybinga ir plačių pažiūrų. Verslas, remdamas talentingus jaunuolius, prisideda prie Lietuvos augimo ir klestėjimo. Todėl tokia madinga šiuo metu verslo atsakomybės, tvarumo tema turėtų apimti ir vietinių sporto klubų, muzikos, meno, kūrybos, inžinerijos ir kitų būrelių paramą. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje po truputį formuojasi mecenatystės kultūra, kai turtingi žmonės, dažniausiai patys daug pasiekę meno ir kultūros srityse, remia jaunus, perspektyvius menininkus, atlikėjus, mokslininkus ir tokiu būdu kloja ateities pamatus mūsų tautos kultūrai, menui ir mokslui. Tarkime, mano vadovaujama Lietuvos moksleivių krepšinio lyga nuolat augina biudžetą ir taip gerina jaunųjų krepšininkų ir krepšininkių sąlygas varžytis krepšinio aikštelėje.
Pranešimą paskelbė: Svajūnė Marcinkevičienė , Solid Communication MB
