2025 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Gyvename epochoje, kurioje informacija tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir galios įrankiu. Niekada anksčiau žmonija nebuvo taip glaudžiai susieta globaliais informaciniais tinklais, kurie leidžia akimirksniu pasiekti bet kokią žinią ar nuomonę. Šis technologinis pasiekimas – milžiniškas civilizacijos laimėjimas, tačiau kartu ir naujas išbandymas mūsų sąmonei bei pilietinei brandai.
Informacija šiandien yra ne tik žinių šaltinis, bet ir galios instrumentas. Ji gali kurti, šviesti, jungti, bet tuo pat metu ir griauti – kiršinti, manipuliuoti, skatinti neapykantą. Kartu su patikrintais faktais sklinda melas, kartu su žinojimu – propaganda, kartu su nuomonių įvairove – sąmoningas klaidinimas. Šiame kontekste informacija tampa nebe neutralia žinios forma, o mūšio lauku, kuriame kovoja ne tik idėjos, bet ir vertybės.
Todėl vis dažniau savęs klausiu: ar mes, kaip visuomenė, išmokome gyventi šioje naujoje informacinėje tikrovėje? Ar mokame atskirti tiesą nuo klastos, faktą nuo interpretacijos, informavimą nuo manipuliacijos? Ar galime laikyti save pilietiškai brandžiais, jei vienas melagingas pranešimas gali sugriauti pasitikėjimą institucijomis, politikais ar net vieni kitais? Tai nėra retoriniai klausimai – tai mūsų demokratijos egzaminas, kurį laikome kasdien.
Informacinis saugumas – daugiau nei technologija
Kai kalbame apie saugumą, dažnai mintyse iškyla ginklai, sienos, kariuomenė. Bet šiandien karo laukas yra ir mūsų ekranuose – telefonuose, kompiuteriuose, socialiniuose tinkluose. Čia vyksta tylūs mūšiai dėl žmonių sąmonės, dėl pasitikėjimo, dėl to, kaip suvokiame savo valstybę.
Dezinformacija, sąmokslo teorijos, melagingi pranešimai – visa tai nėra tik atsitiktinės klaidos. Tai – sąmoningai kuriami įrankiai, galintys skaldyti visuomenę, menkinti valstybės institucijų autoritetą, sėti neapykantą ir abejones.
Ypač prieš rinkimus aiškiai matome, kaip socialiniuose tinkluose plinta tariami „skandalai“ ar „nutekinta informacija“, kuri vėliau pasirodo netikra, bet spėja paveikti rinkėjų nuomonę. Pakanka vieno iš konteksto ištraukto sakinio, kad susiformuotų dirbtinis konfliktas.
Todėl informacinis saugumas nėra vien technologinis klausimas. Tai – moralinis, politinis ir kultūrinis iššūkis. Jis prasideda ne nuo kibernetinių sistemų, o nuo mūsų pačių gebėjimo atsirinkti, patikrinti, mąstyti kritiškai. Kitaip tariant – nuo mūsų pilietinio sąmoningumo.
Kritinis mąstymas ir pasitikėjimo kultūra
Vis stipriau įsitikinu, kad informacinio saugumo šerdis glūdi švietime. Mokykla turi būti ne tik žinių, bet ir kritinio mąstymo kalvė. Jaunas žmogus turi išmokti ne tik naudotis technologijomis, bet ir jas suprasti – atpažinti informacijos šaltinius, vertinti patikimumą, diskutuoti pagarbiai ir argumentuotai.
Kritinis mąstymas – tai ne skeptiškumas viskam, o gebėjimas suprasti, kodėl tiki tuo, kuo tiki. Tik sąmoningas žmogus gali pasitikėti – nes žino, kodėl pasitiki. Štai kodėl pasitikėjimas ir kritinis mąstymas nėra priešybės, o viena kitą stiprinančios vertybės.
Be pasitikėjimo visuomenė tampa trapi. Pasitikėjimas – tai demokratijos imunitetas. Kai jis silpnas, propaganda randa dirvą. Kai jis stiprus – net agresyviausia dezinformacija atsimuša į žmonių sąmoningumą.
Politika ir atsakomybė
Informacinio saugumo tema neatsiejama nuo politinės kultūros. Mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę už žodį. Nes kai politinis diskursas virsta manipuliacijų lauku, kai sąmoningai žaidžiama žmonių emocijomis, mes silpniname ne savo priešininkus, o valstybės audinį.
Todėl įstatymai, medijų raštingumo programos, švietimo iniciatyvos yra būtini, bet nepakankami. Informacinį saugumą kuria mūsų kalbėjimo tonas, pagarba tiesai ir gebėjimas diskutuoti argumentuotai.
Taigi, informacinis saugumas yra mūsų pilietiškumo lakmuso popierėlis. Tai testas, kurį laikome kasdien. Tikiu, kad tik atsakingas švietimas ugdo atsakingą pilietį. Tik atsakingas pilietis gali išlaikyti informacinio saugumo testą. O tik atsakinga visuomenė gali užtikrinti stiprią, saugią ir laisvą Lietuvą.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
