Šiuo metu praktiškai kiekvienas paauglys, sulaukęs pilnametystės ir įžengęs į suaugusiųjų pasaulį, skuba išsilaikyti vairuotojo teises. Juk automobilis – tai nepriklausomybė, judėjimo laisvė ir savotiškas šaunumo simbolis. Kita vertus, gavus vairuotojo teises, atsiranda ir papildomų atsakomybių, kurių neturėtų pamiršti nei „klevo lapas“, nei vairuotojas su solidžiu patirties stažu.
Automobilis – tai ne lėktuvas
Statistika rodo, kad pažeidimų, kai vairuotojas viršija leistiną greitį, nemažėja, tačiau reiktų atminti, kad lėkti nežmonišku greičiu miesto gatvėmis nėra „kieta“ ar labai protinga. Anksčiau ar vėliau toks įprotis gali baigtis avarija, o dar blogiau – mirtimi. Taigi, ne veltui sakoma, kad neskubėk ir būsi pirmas. Paisykite greičio apribojimų, jei kelio danga slidi ar prastas matomumas, pasirinkite saugų greitį. Atminkite, kad saugus ir leistinas greitis yra du skirtingi dalykai.
Neleiskite, kad jus blaškytų
Kartais atrodo, kad patyrę vairuotojai prie vairo be jokio vargo ir vienu metu atlikti tūkstantį darbų: kalbėti telefonu, perjunginėti pavaras, gerti kavą ar net užkandžiauti. Deja, visi šie veiksniai blaško dėmesį, o išsiblaškymas kelyje gali būti nuostolingas arba pražūtingas. Taigi, prieš sėdant už vairo, reiktų atminti, kad yra toks stebuklingas daiktas kaip ausinės arba laisvų rankų įranga. Ausinės ne tik neužima rankų, bet ir gali apsaugoti nuo nelaimingo įvykio ar solidžios baudos. O štai kavos puodeliui ir užkandžiui yra skirtos kavinės arba degalinės, maistui už vairo – ne vieta.
Nors telefonui už vairo ir ne vieta, tačiau besinaudojant telefonu vietoj navigacijos arba tiesiog norintiems jį matyti, o ne nukišti kažkur kišenėje, geriau naudoti specialias priemones. Automobiliniai laikikliai geras ir patogus sprendimas daug laiko praleidžiantiems už vairo.
Nepamirškite apie pagarbą kelyje
„Ir vėl užlindo… Kodėl tie pėstieji amžinai man painiojasi… Ko tas asilas nevažiuoja, tuoj tam flegmai pasignalizuosiu taip, kad užmirš, iš kur kojos dygta.” Taip, apie Lietuvos vairuotojų kultūrą galima kalbėti ir kalbėti, tačiau visada reiktų suprasti, kad esame ne vieni kelyje, kad reikia saugotis patiems ir saugoti kitus, kad pėstieji ar dviratininkai mums ne priešai, o tokie pat eismo dalyviai. Jei išmoksime būti kantresni, supratingesni ir pagarbesni vieni kietiems, tai ir nelaimingų atsitikimų kelyje statistika ženkliai sumažės.
