ruduo….

Vel i mano sirdi pasibelde ruduo.Atejo tyliai ir kasdien saldo mane vis labiau ir labiau.
Vel saltas vejas nureng medzius,jie numes savo auksinius rubus ir liks nuogi,kol ziema juos neapdengs savo pukuota kaldra.
Tik vienas kitas lapas liks-patys stypriausi lapai.
Einu taku,kuris nuklotas auksu.Po kojomis jis taip ir slama.Lija lietutis.Kiekvienas zmogus kazkur bega,skuba.Visi susirupine.
Mano akys sketsta liudesy.Viena,niekam nereikalinga.Vejas arso mano plaukusi visas salis.Kaip ir sas neberandu sau vietos.Kur mane veda sis kelias?Tikriausiai i niekur…