Pragariskas rytas

Pragariskas rytas

06.20val. ryto. Prabundu ispiltas prakaito. As…. as…. man sunku…… man liudna. Supanikuoju. As eilini ryta prabundu vienisas it pirstas, kur Tu??? Su kuom Tu??? Nieko as nezinau, o ar noriu zinoti?? Nezinau…… tas nezinomybes jausmas mane jau uzvalde, jau beveik puse metu kaip as nieko nezinau. Netik apie Tave, bet ir apie save, apie savo ateiti, as pasimetes. Jei kazkada drasiai galejau svajoti apie MUSU ateiti, tai Tu man sia minti labai greitai iskrapstei is manosios smegenines. Dabar vos dristu pagalvoti kokie bus musu “ pirmieji” pasimatymai. Panika, as nesuvokiu ka darau….. reikia begti i darba….. o as stveriu popieriaus lapa ir inirtingai kazka rasau, rasau. Net nelabai suvokiu ka, bet …. negaliu nustoti…. reikia kazkam issilieti……., o nelabai turiu kam ….. o ir kam idomios svetimos problemos, jeigu as ir pats nelabai suprantu kas vyksta. Susiimu uz galvos uzsimerkiu ir stengiuosi save suimti i rankas. Radijas, tokia nuostabi daina, o as imu keiktis, keikti visa gyvenima(savo), kodel man, kodel as????/ Todel, kad as asilas? Gal ir todel, o gal as naivuolis?? Taip, turbut asilas be naivuolio negali egzistuoti. Pabunda sesuo. Uztinusiom akim izengia i kambari kur as sedziu ir pareiskia, jog veluoju i darba, vos jos nepasiunciu ant triju raidziu, bet dabar broliska meile mane sustabdo, ir vel meile, kas cia per sudas, jeigu paskutiniu metu ji mane tik kankina??? Vel susiimu uz galvos ir vos sulaikau asaras, o del ko?? Ar vertas tas zmogus asaru??? Jei kazin ar be prisimena mane. Ir vel nebesuprantu kas vyksta, bandau save itikinti jog viskas mano gyvenime tvarkoje, jog viskas yra tik mano isgalvota didziule nesamone, gal taip ir yra, bet kodel tada ta nezinomybe ir tas paslaptingumas mane taip zudo??/ As jau pradedu iprasti prie to kasdieninio skausmo, o kartais jauciuosi nerealiai kaltas, jog darbas uzvalde bent desimciai minuciu mano mintis…………………., jog as netycia pamirsau Ja. Ir vel sutrikes sukniumbu ant grindu, kodel as turiu apie ja galvoti, kai ji daro velniai zino ka????? Kas tai?? Meile??? Siryt gailiuosi jog pazinau si jausma, buciau geriau kaip ir iki siol visa savo gyvenimeli sesiolikinis paleistuvis……, bet ka as cia mastau, sudas, as juk myliu, o tai nuostabiausias jausmas, bet tik tada kai jauti pilnaverti atsaka. Isprotejau……… tik tokia diagnoze sau galiu skirti. Asilas+naivuolis nuostabus derinukas. Suglamzau visa popieriaus lapa, noriu ismesti, bet ranka nejuda. Mintis: parodyk si laiska jai………, savanaudiska mintis-po minutes suprantu. Ir pasiryztu jai nusiusti. Vel atsisedu ant grindu, dabar jau 06.55val, per ta laika jau surukiau gal sesias cigaretes, ir prisidegu dar viena…… si karta padeda, mane supykina…… dar uztraukiu kelis dumus ir . begu link baltojo dievo, pries ji klauptis…… Viskas……. Taip mane supykino, jog ja vel keliom minutem buvau uzmirses. Atsistoju, issivalau dantis ir slenku i virtuve, pasidarau atomines kavos, susiverciu vienu mauku, dar kelios minutes ir jau diena prasvieses, juk jau antri metai esu kofemanas, zinau tuojaus pageres.
Kava…….minute, dvi ir visos desimt, nepadeda. Akis isputes stoviu ir nesuprantu, vel pradeda plusti ta pati panika. Mintis: gerti, prisigerti, kokias tris paras iki samones netekimo, kazkada tai padejo, tada pasigauti panasu nevykeli, jam issiverkti, ir finalui uzlipti ant pirmos pasitaikiusios………. Padejo, kazkada. Po triju tokiu paru pabusiu kupinas neapykantos ir gailescio sau, su didziuliu kaltes jausmu, ir visos nezinomybes dings i sali, juk pats prisidirbau daug daugiau, bet …….. sudas……… tai ne iseitis, o jeigu ji ilgisi ir svaigsta del manes?????? Tada sugriausiu viska ka taip ilgai stateme……………. . Vel kankinamas nezinomybes ir idijotisku spelioniu gremzdu i kvailiausias mintis. Kur Tu?? Su kuom Tu??? Kaip Tu??/ Kodel Tu??? Kodel as?? Nesuprantu…….. Rodos dar vakar mylejome amzinai….., o siandien zodelis “myliu” is Tavo lupu, lyg pasaulio stebuklas………, bet ir tas zodelis nenuosirdus ir nespinduliuojantis meile, kaip kad buvo…….. Ji it koks nuodas, bet kartu ir pats geriausias priesnuodis, ji zudo mane isleto pati to nejausdama, kankinimas kokio nebuvo sugalvojas ir pats Hitleris, o koks veiksmingas, viska del jos padaryciau, kad nors akimirkai galeciau….. galeciau…… o ka?? Paliesti??? Buciuoti??? O jeigu ji bus salta kaip ledas, grubi kaip akmuo. Kas tada??? Tada beliks pakisti savo spranda po damoklo kardu ir viskas bus baigta. Atstumas. Jauciu kaip atstumas mus skiria, o as stoviu vienas musio lauke ir net nematau savo prieso, o jei ir matyciau ar sugebeciau kovoti??? Del jos taip Taip TAip TAIP. Ir vel nezinomybes klausimas: o ar verta????? O kaip gali buti neverta???????? Nesamone…. As kovosiu iki galo iki pacio galo, nes viskas ka darau tai tik del Jos. Atsigulu virtuveje ant saltu grindu, uzsimerkiu. Nusiraminu. Kava??? Nezinau … o koks skirtumas?? Juk dabar jau issiliejau popieriuje, guliu ir siurbte siurbiu visas grazias mintis, betkoki grazu garseli. Radija. Kazkoks kvailas gabalas, bet dabar jau mane visiskai issekusi nuo savu minciu pralinksmina, privercia nusijuokti is saves. Uzmiegu…….. gal desimt minuciu nusnudau…… pabudus nebebuvo jokiu abejoniu, jokios panikos……. Viskas atrode lyg kvailas sapnas…… Pasizadu sau: niekada jos nepaleisiu kol bus bent kokia viltis, kad ir menkiausia.