Pabandykime kartu tai išsiaiškinti

Turejau drauga jis buvo mano pirmasis vaikinas draugavom 4 metelius be galo ji mylejau ir jis mane….buvom be galo laimingi…bet likimas leme kad mes ne kartu…. labai draugiskai issiskyrem nors skyrybos buvo abiems labai skaudzios, taciau likom draugai bendraudavom retkarciais susitikdavom…po triju meteliu susitikom bandem viska atnaujinti bet….kazkaip kazko truko…prabego dar treji metai ir mane aplanke jo mama su naujiena jog jis zuvo…man buvo sokas nors gyvenu su vyru, bet meile jam niekad nedingo….
nuvaziavau i selmenis ir negaliu paasikinti to kas ten nutiko….iejau buvo taip vesu drauge su megztuku sedejo ir jai vesu buvo, o as su plonyte maikute ir atsisedus netoli karsto man buvo taip silta taip gera lyg kas salia sedetu apkabines jauciau lyg jis butu salia….iseinant nuejau prie karsto atsisveikinti uzdejau ranka ant kartso ir atitraukti nesinorejo lyg kas ranka laikytu, ir nepaleistu, kojos nenese isejimo link norejos buti ir buti….isejus atsisveikinau su jo mama o kojos dreba pacios norejo nesti mane atgal…..negaliu paaiskinti to jausmo….kita diena ji laidojo, bet negalejau is namu isvaziuoti vis kas nutikdavo, asaros upeliais tekejo, bet vis tas jausmas kad jis salia manes neapniko….
padekit issiaikinti kas tai? kodel man sitaip?patarkit kaip toliau gyventi, nes nebegaliu buti su vyru jauciu kalte pries ji…nenoriu myletis su vyru nenoriu jo apkabinimu….mano mintys tik apie ji ….nors jo ir nebera….