Aplink tamsu… Tirštas rūkas lėtai ir švelniai glosto nuo šalčio sustirusias rankas. Taip sunku eiti, kai žingsnius vis kausto šaltis… Man taip sunku… Sunkiausia tai, jog mano sieloj- sumaištis. Teik daug jausmų… Kokie jie? Sunku net pasakyt, nes visi jie kartu, visi kartu puola mano jautrią širdį, drasko ją, palikdami randus… Niekada… jau niekada tie randai neužgys. Iš kur tie jausmai? Juos neša žmonės. Kodėl žmonės tokie blogi? Kodėl jiems taip sunku suprasti kitą žmogų? Juk jie tokie pat buvo kaip aš. Suprantama- dabar jie užaugę, patyrę, subrendę savo jausmuose. Tai kodėl taip vaikiškai elgiasi su manim? Kodėl jie, vadindami save suaugusiais negali paauglio akyse įžvelgti to ką aš dabar jaučiu… Kodėl jie negali paimt mane už rankos ir nuvest į kitą pasaulį: kur nėra tos tamsumos, nėra to šalčio, nes man šalta… Labiausiai bijau , kad mano širdyje dar vis esantys geri jausmai (juos saugau kaip didžiausią vertybę, tai kas man dar liko iš ano, gerojo pasaulio) sušals ir išnyks… Tada manyje nieko nebeliks… tik žmogaus nesupratimas… Dabar ieškau kelio pati… O, Dieve, kaip reikia žmogaus! Kaip man reikia šilto glėbio, raminančių akių, mano likimo draugo, kuris taip pat ieško kelio iš šių tamsių jausmų, iš žmogaus sielos sukurto niūraus pasaulio, iš vienatvės… Su žmogum, kuris taip pat ieško durų ir mirt nebus baisu. Bet pirma turiu rasti raktą, kad radus duris galėčiau jas atvert. Ak, Dieve, kaip man sunku vienai, čia kur tamsu ir kur tiek daug tamsių jausmų. Kaip man skaudu, jog žmogus neprisimena savęs, kai jis buvo toks kaip aš. Lygiai toks pat. Tokie pat jausmai varstė jo jautrią širdį, dar tik bepradedančią gyventi, tik pirmus tikrojo gyvenimo sunkumus priimanti…. Man skaudu… Kodėl kitokį gyvenimą turiu pradėti taip? Kodėl turiu ieškoti žmoguje jo sąžinės, patirti pačias tamsiausias mintis apie žmogų?
Many įvyko lūžis. Anksčiau maniau, jog žmogus yra angelas be sparnų. Maniau, jog žmogus kitoks. Dabar pasikeitė kažkas manyje. Jautri širdis dedasi šarvus… Saugančius pačius brangiausius jausmus. Žmogus- tigras tykantis tos jautrios širdies… Ir kartais jis to nė nepastebi, bet taip jau yra ir nieko nepakeisi.
Dieve, kiek dar reikės man klaidžioti savo jausmų dykumoj, kur nėra nei į ką atsiremti. Čia šalta, labai tamsu, bet nebaisu. Manyje dar liko šiek tiek šviesos, dar liko jausmų, kuriuos saugosiu, kad ir kas benutiktų. Jei reikės dėl jų mirti- geriau jau palikt šį pasaulį, kur pačiam, tokiam jaunam žmogui reikia ieškoti mažo spindulėlio vedančio prie tų pačių žmonių, kurie mane įkalino mano pačios jausmuose, sudaigintų žmogaus., negu gyvent be gražių jausmų.
Ak, Dieve, padėk man kovoti su žmogumi, piktai nusiteikusiu jo žvilgsniu, tais beprasmiais, skaudžiais, lyg pats žmogus jausmais… Pripažįstu aš taip pat žmogus, bet ar šitiek kovojanti su likimu, nualinta gyvenimo šalčio siela, ta vis dar jautri širdis nesupranta ką daro blogai šalia stovintis žmogus? Aš to niekada nepamiršiu… Užaugsiu, ir jei man pavyks išsaugoti šviesią širdį elgsiuos kitaip negu žmonės, kurie mane privertė kankintis tamsiuose jausmuose ir ieškoti atsakymo, kurio tikrai niekada nerasiu… Aš būsiu kitoks žmogus…
17 komentarų
miela.
jauciuosi ganetinai panasiai. bet kovoju. turiu graziu ateities planu. kuriu juos, bandau igyvendint. bandau, bent jau susitaikyt su mintim, kad nera niekas lengva. Daininkui pirma karta iseit i scena ir pan. kitu zmoniu elgesys man nesuprantamas. myli, saugai, o tave ima ir palieka. uzmirsta. skaudu, bet velgi. pasiklausau kitu zmoniu sneku. Kokie jie buvo jaunysteje, o dbr laimingi, tuintys seimas, keliaujantys ir siaip spinduliuojantys laime. manau tai ir yra mnao gyvenimo variklis. tikslu siekimas. viltis.
labai gera knygute yra apie patirti. „laimingiausias tas, kuris savo namusoe suranda ramybe”.
Kol mus neuzklupo stichines nelaimes, kol turime namus, sirdi ir sejp svajoniu. viskas imanoma.
sekmytes. daryk kas miela sirdziai. to uzteks.
aj
joa.. is ties paauglysteje visiems buna taip.. 🙂 taciau veini geba greiciau isilieti i normalu gyvenima.. ji valingai susikurti.. susidoroti su slegenciom mintim.. uzpildyti meiles troskima.. o to nesugeba… na retais atvejais tai neimanoma.. del salygu.. (taip ir galvoja visi.. – man sunkiausia.. manes nieks nesupranta.. butumet mano vietoje.. pamatytumet kaip sunku) joa.. sunku visiems sunku.. ISSILAIKYKITE! sekmes.. p.s. nepasinerkite i gotika (liudnuma.. vienatve ir tt…).. ir neklausykite niuriu dainu.. kurios tiesiog rezia sirdi.. – geriau susiraskite uzsiemima.. draugu.. bukite drasus! paaugliai! gera kompanija – nuostabiausias dalykas zemeje.. vaiksciokite i koncertus.. parodas.. neleiskite dienu namie prie pc.. ;]~ laimes jums..
siga
paaugle zinok as jauciuos taip pat kaip tu… man irgi visai sis gyvenimas nemielas… ir atrodytu nera jokios rimtos priezasties taip jaustis bet.. nieko negaliu padaryt.. viskas susikaupia ir jauties niekam nereikalingas zmogus..
liudna pana
Paaugle as irgi jauciuosi taip kaip tu,atrodo gyvenimas slysta is po koju…Kartais atrodo vienintele iseitis pabegt nuo visko yra mirtis,taciau praeina viena diena atsikeli ryte ir jautiesi kitaip kol galiausiai tai vel kazkas supisa prota(nepykit uz negrazu zody).taciau einu ir bandau atrasti ka nors grazaus nors kiekviena karta bandydama zenkti zinksny ant ko nors paslystu arba kas nors pakisa koja…Bet pasiduoti neverta,reikia eiti tolyn ir ieskoti kazko grazaus…
milja
as irgi kai buvau paaugle,taip pat galvojau.kodel suaugusieji tiek daug kalba,apie pati sunkiausia zmogaus amziu-paauglyste,kad jiems labai sunku,bet vel apsisuke nusisuka nuo ju ir net nesistengia suprasti…bet toks gyvenimas…
nesviecianti_saule
paaugle, as irgi tokia pati kaip ir tu…….ir galbut man net yra sunkiau negu tau.nors, kiekvienam atrodo savos bedos sunkaiusios….nesuprantu gyvenimo prasmes, kazkada buvo ir vilciu ir svajoniu.bet…….kaikiuriu zmoniu deka as jas prarandu.prarandu vilti gyventi, prarandu vilti dzaugtis, prarandu bet koki pasitikejima, mano sieloje darosi salta nyku ir nebemiela……..nebeturiu jokios atramos, jokios paguodos ar uzuovejos……daug yra tokiu paaugliu, kurie vylesi gyventi geriau.ir jie iveikia visus sunkumus, ir ju sielose pradeda po truputi sviesti saulute…………tikiekime viskuo, kas yra amzina ir tikra.tikekime, kad kada nors, po visu neaiskumu ir liudnu minciu, mes pradesim i gyvenima zvelgti kitomis spalvomis, o musu sieloje prades skverbtis pirmieji saules spinduliukai.tikekime.:)
neringute
Esi zmogus,pilnavertis pilnateisis sio pasaulio egzistavime,esi jautri ir gili siela,sugebi vertinti gyvenima,sugebi grozetis,sugebi nusivilti,sugebi neapkesti ir sugebi myleti.Nepazinus salcio negali megautis siluma,nesutikus prieso ,apeisi drauga,issiverkus,suprasi kaip gera kvatoti is sirdies……tu ne viena,tu negali but viena,dievas sutvere zmogu tau ir tik tau,zmogu,kuris siek tiek pasimetes nes neranda taves,jis jaudinasi,nes jaucia,kad siandien tau jo velniskai reikia…..pasauk ji garsiai,sauk sirdim,sauk savo sielos balsais,sauk,kad girdetu tik jis,sauk kad negirdetu,kuris taves nesuprato,nesupratusiam tiesiog padekok,jis to nusipelne,jo deka pazinai neapykanta,o tik zinodama viska apie neapykanta,parasysi savo gyvenimo pilnatves ir prasmes pasaka…..tu ne viena……
ida24
kaip dabar atsimenu kai budama sesiolikos visa tai, ka jus pasakojate paaugles, isgyvenau. atrode niekas nemyli, niekas nesupranta. meiles nera ir t.t. bet tikejau, kad viskas bus gerai. ir yra gerai. viska isgyvenau ir sekasi neblogai. reikia kabintis i gyvenima nagais ir dantimis ir viskas bus gerai. sekmes paaugles! viskas bus gerai!
aj
noreciau pasitaisyt .. o taj netycia gavosi none logic;)
sakini: o to nesugeba keiciame i: o to kiti nesugeba.. 😀 sorry, gal suprasit
tigriooke
Tu ishliejai mano jausmus! mano mintys labai panashios i tawo! dabar jausiuosi geriau, zhinodama, kad pasaulyje klaidzhioja zhmogus kuris mane suprastu….
kyka
paauglystė – sunkiausias laikotarpis, kai žmogus patiria krizę ir tą krizę reikia nugalėti. Kad būtų kuo mažiau problemų ir tamsių minčių, turi visų pirma tėvai suprasti savo vaikus ir padėti jiems įveikti tą sunkų laikotarpį, nes paauglys, kaip naujagimis, rėkia, tik rėkia tyliai, kažkur savo viduje ir tą riksmą reikia mokėti išgirsti ir suprasti. Bet nedaugelis tą sugeba. Todėl paaugliai ir lieka atstumti, nesuprasti savo tėvų, o tėvai nesupranta paauglių, nors ir patys kažkada buvo paaugliais…todėl dabar labai dažni nesutarimai tarp tėvų ir paauglių…linkiu tau stiprybės ir jokiu būdu neleisk tamsioms mintims įveikti tave….
paaugle
joa. aj bet po to kaj uzaugsiu turesiu atsiminimui kajp as galvojau.:) fajnai bus
apstulbusi
as apstulbusi…tu kalbi vien tik apie tamsa ir salti…negi tau taip negerai…?tau reikia su kazkuo pasikalbeti..siulyciau kreiptis rimtos pagalbos pas psihologus…gal pamatysi savo tamsoje nors truputi sviesos:) sekmes tau:)
han
ka cia snekat nu nesuprantu nieko. Kodel man nieko panasaus nebuvo. ar cia taip tik mergino buna? Nes nu nieko panasaus niekada neesu sumastes. viskas normaliai visada buvo, nieks neatejo ir nepraejo, ir tokiu minciu bent as nesuprantu.
vaida
Aš taip pat jaučiuosi kaip ir tu, neturiu savo meilės su kuria galėčiau ramiai pasikalbėti. Mano mama nieko nesupranta apie tą paauglių meilę kitiems. Man labai liūdna pasidaro kai pagalvoji apie bernus.
angeliuke
Labux as suprantu wisus.Man yra taip pat tik as neturiu nei seimos nei tewu nei giminiu esu nuo wisu atsiskyrus wisi mano pazystami liko ukrajinoj.Taigi man reikia paciai su systra gywenti.Na bet as esu laiminga tuo kas yra gerai negalwokit apie blogi,skausma liudesi pagalwokit kad ir blogiau buna mes wisi siek tiek esam nusiwyle tik newisi tai supranta.Taigi patariu galwokit apie gera kas nutiko ne apie blogi!Turetu tai padeti.
nothing
netekau sawo geriausios drauges…na jin ajsku gywa bet ja pagrobe is manes…kelias dienas wajksciojau kajp negywele,buwo siaubingaj nuobodu buwau tiesiog prislegta…prisimenu tas geras akimirkas ir sirdis wel uztemsta…nekenciu tu kurie isskiria draugus..isslydo zeme is po koju..naktimis nebegaliu miegoti,liudna ir asaros smaugja …niekada nemaniau kad taip galetu nutikti..tik ne su ja…dabar esu wiena..zmogus kurio riksmo niekas negirdi minioje,niekas nepastebi..liudna gywenti pasidare…dvest noris pamacius jas laimingas kartu…kartais weida man puosia priklijuota netikra sypsena..niekam nerodau savo skausmo nes manes vistiek niekas nesuprastu ir anokia cia beda atrodo praradus geriausia drauge…paklausau dar muzikos atitinkancios mano busena tai wisai wilku staugt norisi…nezinau ka daryti…iki kitu metu nebusiu laiminga…