Trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie tai, kodėl širdis pavargsta per anksti su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių klinikos profesorius, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis.
Lietuva atsisveikino su nė 50–ies nesulaukusiu Gintaru Ruplėnu, kuris patyrė infarktą atostogaudamas. Anot profesoriaus, dauguma miokardio infarktų ištinka netikėtai, tačiau tam tikri rizikos veiksniai leidžia prognozuoti galimo infarkto tikimybę. Rizikos amžiuje laikomi žmonės, kuriems yra nuo 50 iki 60 metų. Tuomet gyvenimas yra nežmoniško tempo, žmonės skuba užbaigti pradėtus darbus, o tai lemia ir širdies darbo sutrikimus.
P. Šerpyčio nuomone, maudimas krūtinės srityje yra galimas įvyksiančio infarkto požymis, tačiau norint ligoniui padėti, „turi būti suteikta labai kvalifikuota medicinos pagalba.“
„Daugelį ligonių turim jaunų vyrų, kuriuos ištiko infarktas, klinikinė mirtis, o jei buvo suteikta reikiama pagalba – jie buvo išgelbėti“, – apie tai, kad infarktas gali užklupti ne tik pagyvenusio amžiaus žmones, kalbėjo profesorius.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip karštis ar svetima šalis gali sukelti stresą. Tuo atveju, esant aukštai temperatūrai, jei žmogus nevartoja pakankamai skysčių, organizmo dehidratacija taip pat gali sukelti infarktą.
Profesorius siūlė, keliaujant į svetimą šalį, dėl viso pikto pasiimti ir aspirino tabletę, tačiau paneigė mitą, esą kasdien vartojant aspiriną mažomis dozėmis galima sumažinti infarkto tikimybę.
„Aspiriną mes rekomenduojam tiems žmonėms, kurie turi išeminę širdies ligą arba daug keliauja, yra tam tikros ekstremalios situacijos. Anksčiau tai buvo labai populiaru, amerikiečių mokslininkai sakydavo, kad būtina naudoti aspiriną, jeigu perkopėm 35 metus. Taip nereikia.“, – kalbėjo kardiologas.
Statistika rodo, kad 2012 m. tarp vyrų mirties priežasčių kraujotakos sistemos ligos sudarė beveik 48 proc., o moterų beveik 66 proc. Anot P. Šerpyčio, taip yra todėl, kad „moterys gyvena ilgiau, taip pat joms rizikos amžius pasireiškia vėliau, po menopauzės.“
„Tik mitas, kad moterys neserga miokardo infarktu. Jos serga, net ir su komplikacijomis.“, – aiškino profesorius.
Pasak P. Šerpyčio, tai, kad Lietuvoje kasdien 22 žmones ištinka ūmus miokardo infarktas, kas 7 val. netenkame vieno iš gyventojų, o širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš didžiausių mirštamumo priežasčių šalyje, nes nuo jų miršta dvigubai daugiau, nei nuo vėžio, rodo, jog turim per mažai prevencinių infarkto priemonių.
„Gal mes per mažai kalbam. Turim lankstinukus, kokias prekes pirkti, tačiau prekybos centre nepamatysim, kaip elgtis ištikus miokardo infarktui. Medžiagos dabar tikrai yra, tačiau reikėtų švietimo“, – sakė medikas.
P. Šerpytis pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus pagrindinis noras turėtų būti kuo ilgiau išlikti sveikam, o sveikos gyvensenos įgūdžiai turėtų būti formuojami nuo vaikystės. Visgi, už sveikatą turi būti atsakinga ne tik valstybė, bet ir patys piliečiai.
Viešoje erdvėje sklandančių gandų, kad jis yra vienas realiausių kandidatų pakeisti į Briuselį iškeliaujantį sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, P. Šerpytis nepatvirtino.
„Jokių oficialių pasiūlymų neturėjau ir nenorėčiau nieko komentuoti. Yra daug žmonių, kurie galėtų užimti ministro postą. Tik noriu pasakyti, kad kuo daugiau ministrų keičiasi, tuo sveikatos sistemai yra blogiau.“
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje http://tv.lrytas.lt.
