Norisi to ko trokšta širdis, bet bijai suklysti

Mano kaip ir kekvienos jaunos paneles klausimas yra apie seima. Man 20 turiu drauga kuriam 24.Draugaujam puse metu ir nuo trecio draugystes menesio apsigivenome kartu,kadangi as gyvenu vis dar su mama tai gyvenome tryse..
Kol negyvenome kartu viskas buvo saunu, grazu..nuo pirmos dienos kada apsigyvenome drauge,prasidejo barniai,nesutarimai.Mane erzindavo viskas ka jis daro,kaip jis elgiasi, nors sirdyje ji labai mylejau,myliu ir lig siolei,bet iki to dar prieisiu.

tas kas mane erzindavo as jam pastovei sakydavau ir sakydavau iki to kol mes susipyksim, kas kart susipykus jis sakydavo jog iseina,isikrausto nenori taip gyventi…man budavo skaudu to klausytis..susitaikydavome,savaite viskas grazu ir vel pykciai tai as su savo priekabiais posakiais,visais pavydais ir panasiai,tai jis su savo.mano pavydai del paneliu,kurios prie jo lipte limpa jo pavydai del vaikinu su kuriais as sutariu. ir vel pykciai ir vel grasinimai iseisiu, nebegyvensiu…visus tuos menesiu mes pykstames ir taip kekwiena savaite.O kas svarbiausia kad mes gyvename mamos namuose,ir mama visad isitraukia i musu pykciu,visada mato mane werkiancia pergyvenancia,tada prasidejo pykciai tarp mamos ir mano draugo,kurie kas dien vis atstrejo…ir atsitiko taip jog susipykom visai nusprendem skirtis,nors sirdis man dege skausmu,nezinau kaip jam,jis kartojo kad mane myli..jis susirado kur iseiti,o man velavo menesines..pasidariau testa o jis teigiamas…pasakiau jam tai,jis labai apsidziauge, labai laukia kudikelio as taip pat.nusprendem pradeti viska isnaujo.sunkiausias dalykas pasakymas mamai..aisku,kaip ir kekwiena mama,maniske regavo sunkei,negalejo susitaikyti su ta mintim,vis kaltino ji,kad man sugadino gyvenima ir taip toliau.po keliu dienu apsiramino ir susitaike,jau dziaugemes tryse..dabar esu 3-4savaiciu nestuke,kad ir kokie laimingi buvom,vel viskas pasikartojo..kivircas del pavydo is jo puses,o as neistwerus wariau ji is namu kelias dienas(jauciausi del visko blogai,ka nepagalvodavau vis verkdavau,nieko nesinorejo)nepagalvojus,emociju apimta pasakiau kad ir man ir vaikeliui bus geriau jai jis dings is mano gyvenimo..ir kagi jis susirado.. isejo …siandiena,sekmadieny,nuo pat penktadienio iki dabar nieko nesinori visas dienas verkiu..kambarys toks tuscias ir niurus ir sirdy taip skauda del zmogaus del to kury as myliu ir noriu su juo buti..
Jis isejo, bet iseidamas pasake,jog manes neissizada,vaikelio taip pat.Kad visada manes lauks kada as apsipresiu ar noriu buti su juo.. reikalas tame kad as labai noriu buti su juo,bet per tuos pykcius mes taip issipykom as su juo,jis su mama,jog mano mana pasake jam kad jo nekencia ir niekad neatleis,kad mane taip skaudino. Mama mane tikina,jog man be jo bus geriau,kad pavergsiu,praeis.Kad jis rimtai negalwoja apie seima,apie gyvenima,kad jis dar nesuauges ir visa kita.kad jam rupi tik jis pats. isdalies as su tuom sutinku,nes wisada sakydavau jam kad jis yra savanaudis ir savimyla,kad jo AS visada bus jam pirmoj vietoje nei mes.
Bet jis vistiek nori buti su manim nori gyventi kartu,bet atskirai nuo mamos,atskirai nori kurti sawo seima.
mano geriause drauge patare man apsiraminti ir pameginti su juo pagyventi menesy(jam to nesakant) ir paziureti kaip viskas bus,ar ir toliau bus tokie pykciai ar ne,nes jai nepameginsiu gailesiuos visada,o ir vaikeliui reikia abeju tevu.
Bet kas man skaudziausiai tai jog kalbejausi apie tai su mama,ji del to pyksta,as suprantu ja,ji visa gyvenima augino mane ir mano broly su seserim viena,nori mums visko ko tik geriausio.Zinau,kad jai skaudu,jog as kentejau, kad as verkiau,ir mes su draugu pykomes daug..bet kaip jai pasakyti,jog as noriu savo gyvenima pati kurti,nors ir esu jauna,bet as noriu seimos.
man skaudu,nes nenoriu prarasti jos.MAMA man vienitele ka turiu,kuri man visada pades,bet nenoriu prarasti ir jo,nors ir daug pykciu pas mus buwo as jauciu,kad as ji myliu ir noriu, kad jis butu tas zmogus kury galeciau isvysti kekwiena ryta,kury galeciau pabuciuoti pries miega ir tesiog prisiglausti kada man sunku,noriu suteikti jam ta sansa,noriu pameginti,bet is kitos puses bijau,bijau jog bus netaip kaip noriu,bet jai pamginsiu nieko neprarasiu?bent zinosiu kad buwo werta jai nudegsiu tai nudegsiu gal tada tik suprasiu,o jai ne gal viskas bus gerai ir gyvensim kitaip nei gyvenom su mama,juk tai didelis skirtumas..
noreciau patarimo,kaip man elgtis ar pameginti su juo pagyventi atskirai,ar ne? ir kaip man itikinti mama,kad nepergyventu,kad leistu man pasirinkti tai ko as noriu?