Dakaro lenktynininkas Vaidotas Žala pertraukų tarp varžybų metu ne tik treniruojasi, bet ir mielai sėdasi už netikėtų transporto priemonių vairo. Praėjusią savaitę vienas geriausių šalies lenktynininkų keliavo po Lietuvą ir pjovė veją gerbėjų kiemuose.
V. Žala lankėsi Liubave (Vilniaus r.) esančiame Jojimo ir renginių centre, Prienų r. Jiezno paramos šeimai centre ir Mažeikių r. gyventojo sodyboje. Galimybę „įdarbinti“ žinomą lenktynininką gyventojai laimėjo sudalyvavę gegužę vykusioje akcijoje ir įsigiję „Husqvarna Rider 214C“ vejos traktoriukus.
Nuotaikingą video siužetą, kaip V. Žalai sekėsi manevruoti pievelėse, pamatykite čia: https://www.youtube.com/watch?v=XrM5r5GU-Yo
Pasak lenktynininko, vejos traktoriukas buvo pirma jo vairuota transporto priemonė, su kuria prisukta begalės kilometrų pjaunant veją, todėl dalyvavimas akcijoje tapo puikia proga atgaivinti prisiminimus. „Raideris“, jo teigimu, nustebino savo paprastu valdymu ir manevringumu.
„Nesitikėjau, kad darbas vyks taip paprastai ir greitai, pjovimas užtruko gerokai mažiau laiko nei galvojau. Traktoriukas labai pozityviai nustebino manevringumu – puikia apvažiuoja visas kliūtis ir nupjauna žolę tiksliai ten, kur reikia. Vienas malonumas dirbti. Be to, proga atsisėsti už traktoriuko vairo man priminė jaunas dienas – prieš 15 metų, kai sukdavau kilometrus pievoje aplink tėvų namus“, – šypsosi V. Žala.
Įgyvendino seną svajonę
Pasak Prienų r. Jiezno paramos šeimai centro direktorės pavaduotojos socialiniam darbui Meilutės Blekaitienės, pakeisti anksčiau naudotą vejos pjovimo techniką į traktoriuką buvo sena centro svajonė.
„Mūsų plotas nemažas, siekia 1,5 ha, turime nedidelį stadioną, sodą. Anksčiau darbuotojai visur šienaudavo su žoliapjovėmis (trimeriais), vejapjovėmis, bet traktoriukas dideliems plotams daug patogesnis, pjovimas užtrunka mažiau laiko – kur traktoriukas pats važiuoja, o kur žmogui paskui vejapjovę reikia eiti. Kadangi visą sklypą pjaudavom mažiausiai kartą per savaitę, tai pavargdavo ir žmonės, ir technika“, – pasakoja M. Blekaitienė.
Centro darbuotojai ilgai rinkosi modelį, svarstė, koks pasirinkimas būtų geriausias. Pašnekovė teigia, kad pirkiniu nenusivylė, nes jis yra labai patogus, manevringas, lengvai valdomas, važinėjant juo gerai matyti, kur ir kaip nupjaunama žolė, lengva pasiekti vietas, kurias reikia nupjauti. Direktorės pavaduotoja sako, kad jei leis finansai, ateityje svarstytų įsigyti ir kitą panašų traktoriuką, kuriuo galėtų naudotis bendruomeniniai vaikų globos namai, turintys pora dešimčių arų užimančius sklypus. Juo labiau, kad traktoriuku dirbti nesudėtinga net moterims – jį valdyti nereikia fizinės jėgos.
Kalbėdama apie V. Žalos atvykimą į centrą pašnekovė sako, jog tai tapo įvykiu visai įstaigai, galimybe pabendrauti su lenktynininku labai džiaugėsi vaikai. „Vieni daugiau, kiti mažiau žino apie Dakarą, bet vien žodis „lenktynininkas“ berniukus tiesiog užburia. Juo labiau, kad Vaidotas labai paprastas, nuoširdus, moka bendrauti su vaikais, pajuokauti. Sutarėme ir toliau pratęsti bendradarbiavimą – gal pavyks vaikams surengti ekskursiją pas jį į garažą ar į kokias varžybas nuvyksime“, – komentuoja ji.
Pirkti įkalbėjo žmona
Svečiuose V. Žalos sulaukęs dar vienas traktoriuko pirkėjas, Mažeikių r. gyvenantis Vytautas Baltutis sako, kad sprendimą įsigyti būtent „Rider“ traktoriuką nulėmė žmona. „Ieškojome, įvairius žiūrinėjome, man buvo minčių pirkti naudotą, bet žmona niekaip nesutiko, sakė, kad, jei pirkti daiktą, tai tik gerą, o, jei neaiškios kokybės, tai geriau nepirkti visai. Tad po tokių argumentų apsispręsti nebuvo sudėtinga“, – juokauja jis.
Pašnekovas sako, kad anksčiau poreikio traktoriukui nebuvo, nes laikė gyvulių, tad žolę šienaudavo ir ruošdavo pašarui. Likusius plotus pjaudavo savaeige vejapjove, žoliapjove.
„Ką pastebėjau, kad dabar sodybos aplinka atrodo kaip parke, jau matosi traktoriuko darbo rezultatas: veja lygi, vienodai nupjauta, nelikę jokių „nukramtytų“ plotų. Be to, palyginti su vejapjove, darbas traktoriuku yra ne vargas, o malonumas. Sveikatą taupau, jėgos nereikia – jau ir žmona pavairavo, gal ateity ir veją pjauti pabandys, nes traktoriuką labai paprasta ir lengva valdyti“, – šypsosi V. Baltutis.
Vyras juokiasi, kad žinia, jog veją jo sodyboje pjaus lenktynininkas, buvo maloni ir neišgąsdino. „Galvojau, gal nelėks kaip lenktynėse. Ir tikrai – labai tvarkingai, ramiai vairavo, aš net gal greičiau su tuo traktoriuku važinėju. Apskritai smagu, kad buvo proga su tokiu žinomu žmogumi susitikti, kuris dar ir labai paprastas, lengvai bendraujantis“, – džiaugiasi mažeikiškis.
V. Žala sako, jog jeigu dar kartą vyktų tokia akcija, ir vėl mielai joje dalyvautų. Ir todėl, kad visai smagu pasukti traktoriuko vairą, ir dėl teigiamų emocijų.
„Juokauju, kad visi buvo paskyrę labai tvarkingus plotus pjovimui: žolė paauginta, kad būtų ką pjauti, „trasos“ saikingos, ne po 10 hektarų, tai visas efektyviai ir greitai įveikiau. Gyventojai labai gerai nusiteikę, oras irgi buvo darbui palankus. Džiaugiuosi sudalyvavęs tokioje akcijoje ir ateity vėl mielai dalyvaučiau“, – tikina lenktynininkas.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”