Gyvenimo kokybė ir gerovė namuose – tai ne tik gražus ir erdvus būstas ar tvarkingas kiemas, bet ir žmonės, gyvenantys šalia mūsų. Naujausia „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų norėtų geresnių kaimynų. Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kiek yra patenkinti savo gyvenamąja vieta – ja nepatenkinti arba patenkinti tik iš dalies yra apie pusė gyventojų kiekvienoje šalyje. Tarp šių respondentų, 16 proc. Lietuvoje, 15 proc. Latvijoje ir 19 proc. Estijoje nurodė, jog norėtų „geresnių kaimynų“. Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, iššūkių su kaimynais dažniausiai kyla tankiai apgyvendintose vietovėse. „Senesni daugiabučiai, ypač statyti praėjusio amžiaus viduryje ir antroje jo pusėje, neretai turi prastą garso…

Naujininkų simboliu tapusiam „Taksi parko“ pastatui šiemet sukako lygiai 50 metų. 1974-aisiais Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių kampe iškilęs aštuoniaaukštis per pusę amžiaus patyrė nemažai funkcinių transformacijų, tačiau unikali pastato architektūra buvo išsaugota. Dabar pastatą valdanti ir administruojanti bendrovė „T Parkas“ su „Urbo“ banko pagalba pasiryžusi pastatui suteikti naują kvėpavimą. Turtinga pastato istorija Maždaug pusę viso savo egzistavimo laiko šis pastatas buvo Vilniaus taksi namais. Jame buvo laikoma daugiau nei 500 vilniečius vežiojusių taksi automobilių, taip pat čia buvo įsikūrusi įmonės administracija. Po Nepriklausomybės paskelbimo valstybinės taksi įmonės nebeliko, bet automobilių priežiūrai pritaikytame pastate ir toliau veikė šios srities bendrovės: remonto dirbtuvės, stovėjimo aikštelės, plovykla ir parduotuvės. Vieno savininko…

Nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ savo turto Estijoje valdymą patikėjo tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovei „Newsec“. Taline bendrovės taiko Rygoje ir Vilniuje pasiteisinusį modelį: bendra valdymo įmonės ir fondo komanda, atsisakiusi formalių „klientas-tiekėjas“ santykių, dirba glaudžiai bendradarbiaudama. Tai leidžia pasiekti ne tik didelį operatyvumą, bet ir lanksčią reakciją į projektinius ir rinkos pokyčius.  „Rinkos dinamikai intensyvėjant, matome būtinybę naujai pažvelgti į savininko ir turto valdytojo santykį. Dirbdami su „Newsec“ Vilniuje ir Rygoje įsitikinome, kad darbo modelis, kai savininkas ir valdytojas rezultatų siekia glaudžiai bendradarbiaudami, leidžia į pokyčius reaguoti lanksčiai ir operatyviai. „Newsec“ – greita ir orientuotą į tikslą komanda, kuri drąsiai imasi nestandartinių sprendimų. „Baltic Horizon Fund“ keliame sau…

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė „Vilniaus verslo parko“ statybas sostinės Gariūnų gatvėje. Į 8200 kv. metrų ploto prekybinių ir sandėliavimo patalpų (angl. stock-office) kompleksą įmonė investavo 13 mln. eurų.  „Didžiuliu privalumu čia jau veikiančios ar galimybe įsikurti besidominčios įmonės laiko itin patogią patalpų lokaciją šalia pagrindinių miesto arterijų bei kokybines patalpų charakteristikas, išskiriančias iš kitų tokio tipo patalpų“,  – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.  Anot jo, Gariūnų g. esančiame „Vilniaus verslo parke“ įsikūrę verslai vertina ir galimybę po vienu stogu apjungti modernias prekybines, biurų bei sandėliavimo patalpas, padedančias efektyvinti veiklą ir mažinti kaštus.   Reikšmingą pokytį savo išlaidų eilutėse pastebi tos čia įsikūrusios įmonės, kurios…

Šiaulių rajone 2024 m. rugsėjo 24 d. oficialiai atidarytas modernus maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas, kurio tikslas – efektyviai mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Generalinis objekto rangovas – įmonė „RASEINIŲ STATYBA“, įrangą projektavo ir tiekė „UGIRA“. Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo aukšto rango svečių, tarp kurių buvo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Žilvinas Šilgalis bei projekto rangovai – UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis ir UAB „Ugira“ vadovas Aloyzas Jurdonas. Darbus lėmė nepalankūs orai ir technologiniai pokyčiai Pasak įmonės „Raseinių statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Bekampio,…

Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri ėmėsi iniciatyvos kurti gyvybingą ir patrauklią gyvenimo aplinką. Viena iš nedaugelio augančių savivaldybių Šiuo metu gyventojų Lietuvoje skaičius auga tik Neringos, Klaipėdos rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Palanga ir Neringa yra vienintelės mažos savivaldybės, kurios auga, o iš Palangos sėkmės istorijos galėtų pasimokyti ir kitos savivaldybės. Ilgą laiką Palanga…

Gruodžio 3 d. jau daugiau nei tris dešimtmečius minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Nors tądien primenama apie būtinybę užtikrinti lygias galimybes kiekvienam visuomenės nariui, taip pat ir viešojoje infrastruktūroje, visuomeniniai pastatai vis dar nėra visiškai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Ekspertės Virginija Rimšelienė ir Ramunė Šidlauskaitė atskleidžia, ko būtina imtis norint pagerinti esamą situaciją Lietuvoje. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorės Ramunės Šidlauskaitės teigimu, visuomeninių pastatų pritaikymas negalią turintiems žmonėms Lietuvoje dažnai apsiriboja formaliu reglamentų įvykdymu. „Nepaisant tam tikrų pastangų, daugelis visuomeninių pastatų, tokių kaip bibliotekos, poliklinikos, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos biurai, vis dar nėra tinkamai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Dažnai įrengtos nuovažos yra per stačios,…

Tik ką gautos ir apmokėtos pirmos sąskaitos už šildymą daugeliui lietuvių nemaloniai priminė – ir vėl buvo pamiršti ankstesni pažadai labiau pasirūpinti namais, kad sąskaitos už šildymą prasidėjus šaltajam metų laikui būtų kuo mažesnės. Galime pasiguosti, kad mes tokie Europoje nesame vieninteliai: daugelis Vidurio ir Rytų Europos regiono gyventojų tvarkydami, atnaujindami namus nedažnai apie tai galvoja. Sąskaitos gąsdina, bet priemonių imamasi vangiai Prieš metus Lietuvoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad šaltuoju sezonu beveik pusė (49 proc.) lietuvių prisipažįsta nerimaujantys dėl išlaidų būsto šildymui. Tačiau priemonių šiai problemai spręsti imamasi vangiai. Kaip minėta, panašiai elgiasi ir kiti mūsų kaimynai.  Neseniai VELUX grupės užsakymu vykusi apklausa[1] parodė, kad…