Daugiausiai šalyje investuojanti NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ pristatė naujojo „Rimi Lietuva“ logistikos centro šalia Elektrėnų projektinius pasiūlymus. Juose numatoma, kad 43,3 tūkst. kv. m objektas išsiskirs tokiems centrams nebūdingais architektūriniais ir technologiniais, tvarumo sprendimais. Pagal built-to-suit modelį statomą projektą planuojama užbaigti 2026 metais, į jį vystytojas investuoja daugiau nei 60 mln. eurų. „Tai bus vienas iš moderniausių logistikos pastatų Baltijos šalyse, pasižyminčių išskirtiniais tvarumo sprendimais, inovacijomis, leisiančiomis dirbti ne tik kokybiškai, bet ir komfortiškai. Didelę įtaką tam daro ir supanti aplinka, todėl jos sukūrimui taip pat skiriame didžiulį dėmesį – ne tik projektuodami pastatą, bet ir pasirūpindami jį supančia patogia infrastruktūra, susisiekimu“, – sako „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita…

Pastaraisiais metais Kaune netrūko veiksmo – iškilo tokie valstybinės reikšmės objektai kaip Dariaus ir Girėno stadionas, Vandens sporto centras Nemuno saloje. Pernai miestas pelnė prestižinį pripažinimą – įrašytas į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau tai tėra pradžia. 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane miestas vien šiemet planuoja mažiausiai dviejų tiltų, baseinų ir sporto arenos Aleksote statybas. Startuos ambicingiausi projektai Pagal parengtą 2024–2026 metų strateginį veiklos planą Kaune numatytos trijų naujų jungčių per upes statybos. Vadinamojo Kėdainių tilto tarp Vilijampolės ir Marvelės (iš Brastos g. į Užnemunės g.) statybvietėje veiksmas prasidėjo dar praėjusių metų gale. Šią vasarą ketinama startuoti su pėsčiųjų tilto statybomis iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o kitąmet suplanuota…

Retas susimąsto, kad būsto statyboms ar renovacijai naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos ir pastato apdaila daro įtaką ryšio kokybei namuose. Aukštos energetinės klasės A++ pastatai pasižymi ekonomiškumu, tačiau juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gali susidurti su ryšio sutrikimais. Ekspertas ramina – pasitelkus išmaniąsias technologijas, trikdžius pašalinti nesunku, tereikia pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą.  „Vis dažniau sulaukiame nusiskundimų iš žmonių, gyvenančių aukštos ekonominės klasės būstuose. Vis tik žmonės retai tesusimąsto, jog statyboms, renovacijai, taip pat apdailai naudojamos medžiagos gali lemti suprastėjusį interneto ir mobilųjį ryšį. Kelios efektyvios ir nebrangios priemonės gali padėti įveikti kilusius trikdžius“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.  Pastatų išdėstymas ir apdaila – prastesnio ryšio priežastis  Lietuvos…

Kovo 20-22 d. Vilnius taps didžiausių Baltijos šalių nekilnojamojo turto įmonių ir pasaulinių Proptech startuolių bendradarbiavimo epicentru. Asociacijos „Proptech Lietuva“, didžiausių NT rinkos žaidėjų ir VĮ „Turto bankas“ organizuojamas renginys „Dekarbonizacijos stovykla” (angl. Decarbonisation Bootcamp) yra pirmasis ir didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Renginys yra skirtas paminėti Pasaulinei Žemės dienai. Jo programa parengta kartu su „Katalista Ventures“ – startuolių akseleratoriumi ir fondu, orientuotu į teigiamą poveikį kuriančių įmonių akseleravimą Baltijos šalyse. Programa padės vietiniams ir tarptautiniams Proptech startuoliams paruošti savo produktus sėkmingam startui arba pritaikymui Baltijos šalių rinkoje, o NT rinkos dalyviams – rasti ir išbandyti inovatyviausius sprendimus. Intensyvaus 3 dienų renginio metu startuoliai bus supažindinti su regiono verslo aplinkos…

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais didina dėmesį pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais Kelių direkcija ketina pasirašyti ir INTERREG programos finansavimo sutartį, kuri suteiktų galimybę atnaujinti ir dar vieną, 10 km siekiančią atkarpą tarp Lietuvos-Lenkijos. Pagal šiandien Kelių direkcijos pasirašytą sutartį kapitalinis kelio remontas bus atliktas nuo Lazdijų–Akmenių iki sienos su Lenkija. Darbų atlikimo sutarties vertė – 708 182 Eur su PVM, darbus atliks viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Parama“. Ruožo atnaujinimo metu numatyta kapitaliai suremontuoti kelio dangą – projektuojamas kelio važiuojamosios dalies plotis sieks…

Rinkoje nuolat trūksta naujų kokybiškesnių izoliacinių gaminių. Poliuretano putos – tai medžiaga, turinti geriausias izoliacines savybes. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad šie gaminiai turi mažiausią šilumos laidumą. Poliuretanas gali būti jau pagamintos plokštės arba aukšto ir žemo slėgio purškiamos putos. Siekiant patenkinti aukštus kokybės poreikius rinkoje, „Soudal“ sukūrė žemo slėgio 2-iejų ir vieno komponento purškiamų poliuretano putų sistemą. Šią sistemą gali naudoti profesionalai tuomet, kai aukšto slėgio sistema nėra tinkama dėl mažo izoliacijos poreikio dydžio. Purškiamos dviejų komponentų termoizoliacinės putos „Soudafoam MaxTwo HFO“ Dviejų komponentų purškiamos poliuretano putos pasižymi trumpu polimerizacijos laiku, dideliu standumu ir puikiomis izoliacinėmis savybėmis, užtikrinančios pertvaros sandarumą dujoms ir vandeniui, išlaikant garų laidumui. Komplektui su dviem…

Kauno būsto rinkoje populiarumu bei likvidumu išsiskiriantis „Piliamiesčio“ kvartalas tęsia unikalios urbanistikos vystymą dešiniojoje Neries krantinėje. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šiame projekte naujakuriams siūlo dar vieną daugiabutį – „Nemuno“ namą. Jis iškilo „Piliamiesčio“ vidiniame „Upių“ kvartale, esančiame arčiausiai Neries ir Kauno pilies bei stebinančiame vaizdingiausiomis senamiesčio panoramomis. Šešiaaukštis namas turi ir daugiau privalumų, dėl kurių beveik pusė iš 35 būstų jau parduoti, todėl norintys įsigyti likusius,  turėtų nedelsti. „Nemuno“ daugiabutis iškilo viename iš trijų vidinių „Piliamiesčio“ kvartalų. Tai 1 ha ploto sklype vystoma „Upių“ namų teritorija, esanti arčiausiai Neries ir Kauno pilies. Iš viso šiame vidiniame kvartale numatyti keturi namai, kurie bus pavadinti „Neries“, „Nemunėlio“, „Nevėžio“…

2023 metais investicijos per Estijos kilmės tarptautinę sutelktinio finansavimo platformą „Estateguru“ siekė 101,9 mln. eurų, iš jų 92,7 mln. eurų sutelkė mažmeniniai investuotojai ir 9,2 mln. eurų – instituciniai investuotojai. Investicijos į projektus Lietuvoje pernai sudarė 21,2 mln. eurų. Vidutinė investicijų grąža siekė 9,7 %, o bendra investuotojams grąžinta suma viršijo 140 mln. eurų. Iš viso praėjusiais metais per „Estateguru“ platformą investavo 29 890 investuotojų, iš jų daugiau nei trys tūkstančiai tai darė pirmą kartą. „Tikrąją sutelktinio finansavimo modelio vertę ir gyvybingumą atskleidžia faktas, kad daugiau nei trečdalį investicijų sudarė vos 50–100 eurų sumos.  Investuotojų įvairovė – svarbus faktorius, investicijoms perkopus 100 mln. eurų ribą“, – sako „Estateguru“ generalinis direktorius…