Architektas iš Lenkijos Maciej Jakub Zawadzki ketvirtadienį, liepos 27 d., 10 val. skaitys pranešimą konferencijoje „Modernūs pastatai – progresas šalies kontekste“. Laukiamiausioje šios vasaros konferencijoje architektas kalbės apie urbanistinės architektūros ateitį pasaulyje. Architektūros studijos „KAMJZ“ įkūrėjas M. J. Zawadzki bei jo darbai 2011 m. buvo pristatyti žurnale „Wallpaper Magazine“. Britų žurnalo redaktorius suintrigavo dinamiškų, spiralės formų muziejus pabėgėliams iš Lotynų Amerikos Majamyje (JAV). Šis jo projektas „Majamio Lotynų Amerikos imigrantų jūrų muziejus“ Floridoje buvo nominuotas prestižiniam metų statinio apdovanojimui Barselonoje vykusiame Pasaulio architektūros festivalyje. Architektūros kūrėjo darbus įkvepia miestų istorija, žmonės ir gamtos stichijos. M. J. Zawadzki urbanistinės idėjos neatsiejamos nuo gamtos reiškinių, jose erdvės jungiamos želdiniais bei unikaliomis ir…

Beveik pusei Lietuvos gyventojų trūksta poilsiui arba laisvalaikiui skirtų erdvių gyvenamojoje zonoje, atskleidė nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Didžiųjų miestų gyventojai jaučia didžiausią žaliųjų zonų, skirtų poilsiui ar laisvalaikiui trūkumą. Dauguma gyventojų didžiuosiuose miestuose vis dar gyvena senesnės nei 1990 m. statybos butuose, kuriuos projektuojant ir statant į žaliąsias erdves ar poilsio zonas koncentruojamasi nebuvo. Šiandien pirkėjų lūkesčiai ir poreikiai keičiasi: jie ima vertinti ne tik buto vidų, bet ir tai, kas yra už jo ribų. Pirkėjas supranta aplink esančių žaliųjų zonų ir erdvių vertę ir yra pasirengęs už tai mokėti, o plėtotojai – įgyvendinti“, – teigia „MG Valdos“ pardavimų vadovas…

Būsto užliejimas – bene dažniausia nelaimė, kurios baiminasi savo namus kruopščiai prižiūrintys gyventojai. Dažniausiai ją nulemia netvarkingi senos statybos namų vamzdynai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nepaliekantis liūčių sezonas į užliejimo priežasčių trejetą kilstelėjo ir prakiurusius stogus. Apie dažniausias būsto užliejimo priežastis ir gyventojų patiriamus nuostolius pasakoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas. Pirma priežastis: trūkę vamzdžiai ar radiatoriai Per dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą. Jei įtrauktume avarinių tarnybų sukauptus duomenis, per metus tokių būstų visoje Lietuvoje suskaičiuotume bent kelias dešimtis tūkstančių. Pagrindinė tokios nelaimės priežastis – trūkę seni vandentiekio vamzdžiai, radiatoriai ar gyvatukai. Vidutinė gyventojų patiriama žala vandeniui užliejus būstą siekia 400 eurų. Tačiau operatyviai…

Įsigaliojus dabar svarstomoms Žemės įstatymo pataisoms, nekilnojamojo turto vystytojams iš esmės būtų uždrausta statyti ir rekonstruoti statinius valstybės nuomojamuose žemės sklypuose. Lietuvoje susiformavusi praktika, kad valstybė nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovėms išnuomoja žemės sklypus ilgam laikui, pvz., 99 metams. NT rinkąišmanantys specialistai teigia, kad sostinėje iki šiol didžioji dauguma naujų statinių buvo pastatoma iš valstybės išsinuomotuose sklypuose. Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT” partneris advokatas Deivis Valiulis tvirtina, kad priėmus tokias įstatymo pataisas būtų suduotas nemenkas smūgis NT vystytojams. „Jei įstatymas, kaip planuojama, įsigalios šių metų lapkričio 1 dieną, nemažos dalies nekilnojamojo turto srityje veikiančių verslininkų teisėti lūkesčiai nebus patenkinami, verslui bus padaryta nemaža žala. Tikėtina, kad toks sprendimas nulems ir…

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas, siekdama realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. „Racionalus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų. Šiuo metu Lietuvos paštas turi nemažai NT, kuris yra nenaudojamas, nebereikalingas tiesioginei pašto veiklai arba naudojamas neefektyviai. Perteklinių patalpų išlaikymas kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekdami ekonomiškai valdyti turimą turtą, tuos NT objektus, kurie nebenaudojami arba yra tapę pertekliniais, stengiamės aukcionų ir viešų konkursų būdu parduoti, kitiems – ieškome ilgalaikių nuomininkų. Ieškome optimalių sprendimų, kurie tenkintų akcininko interesus ir garantuotų maksimalią Lietuvos paštui…

Ateinančiais 2018 metais bus pradėti vieno iš įspūdingiausių paveldo objektų – Aušros Vartų – atnaujinimo darbai. Aušros Vartų koplyčia ir greta esanti Šv. Teresės bažnyčia po atnaujinimo taps dar patrauklesnė lankytojams. Kultūros paveldo departamentas yra pritaręs atnaujinimo darbams, o Kultūros ministerija patvirtino ES Struktūrinių fondų paramą šiam istoriniam objektui. Aušros Vartai buvo ypatingai brangūs Šv. popiežiui Jonui Pauliui II. Sužinojęs apie išrinkimą popiežiumi jis nuėjo pasimelsti prie Aušros Vartų Marijos paveikslo Petro bazilikoje, o lankydamasis Lietuvoje meldėsi pačiuose Aušros Vartuose. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako: „Bendromis Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos Respublikos institucijų pastangomis ne tik bus atnaujintas mums visiems brangus paveldas, bet ir sukurtos palankesnės sąlygos piligrimams ir turistams lankyti…

Sinoptikams prognozuojant gausias liūtis Vilniuje, Kultūros ministerija nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams iki liepos 17 d. dėl pakartotinų nuošliaužų pavojaus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai patvirtinus, jog ketvirtadienį prognozuojamos didelės liūtys Vilniuje, Gedimino kalno operacijų štabas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ėmėsi prevencinių priemonių. Specialistai kartu su Gedimino štabo bataliono kariais nelaidžia vandeniui danga išklojo Aukštutinių rūmų kiemelius ir  teritoriją tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos. Taip pat nelaidžia vandeniui danga uždengta archeologinių tyrimų vietos kalno aikštelėje. Nelaidi danga lietaus vandeniui neleis susigerti į gruntą, o bus nukreipiamas į miesto nuotekų sistemas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ketvirtadienį Vilniuje kritulių intensyvumas bus 23 mm per valandą. Specialistų teigimu, tokios liūties metu nuošliaužos…

Artėjant audrai ir liūčiai, draudikai ragina nelikti pasyviems ir imtis visų įmanomų veiksmų stichijai suvaldyti. Jie atkreipia dėmesį, kad tai yra paprastos priemonės, tačiau net ir tai gali tapti svarbiu ginklu, gelbėjant savo turtą bei išliekant saugiems. „Jau antras mėnuo Lietuvos gyventojus vargina audros ir liūtys, kurios tuo pačiu metu suteikia pamokas, kaip pasipriešinti siautėjančiai gamtai. Tiesiog reikia šiomis pamokomis pasinaudoti – imtis visų įmanomų priemonių. Tikrai nebūtų protinga nieko nedaryti, o paskui dejuoti dėl stichijos pridarytų nuostolių ir kaltinti gamtą. Ypač tai pasakytina apie tuos, kurie jau yra nukentėję ar mato, kad stichija gali pridaryti nuostolių“, –  sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.  Draudimo bendrovės atstovas įvardija…

9 iš 10 Trakų miesto gyventojų yra nepatenkinti esama Trakų autobusų stoties būkle. O jos rekonstrukcijai, kartu įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, parduotuvę ir kitas komercines patalpas, pritaria net 74 proc. trakiškių. Tai rodo Trakų rajono savivaldybės užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktas Trakų miesto gyventojų nuomonės tyrimas dėl autobusų stoties rekonstrukcijos ir miesto problemų. Dažniausiai tyrimo metu gyventojų minėtos Trakų miesto problemos – apleistos ežerų pakrantės (taip mano 24 proc. apklaustų gyventojų) ir apskritai nesutvarkytas, neestetiškas miestas (21 proc.). Toliau nurodomos tokios problemos, kaip poreikis renovuoti apleistus senus pastatus (15 proc.), aplinkkelio poreikis ir sunkumai apvažiuoti miestą (15 proc.), tvarkos trūkumas (12 proc.), nepakankama žolės priežiūra, gėlynų stoka ir negenėti medžiai…

„Surinkti tokią konstrukciją nėra labai lengvas darbas, – sako bendrovės „Layher Baltic“ direktorius V. Voroncovas. – Tačiau mes jau turime patirties, nes ši konstrukcija – nebe pirmoji. Jeigu pernai konstrukciją iš trijų raidžių LTU rinkome dvi dienas daugmaž po keturias valandas, tai šiemet kur kas ilgesnį žodį „Lietuva“ rinkome beveik tiek pat. Konstrukciją statė penkiese.“ Mindaugo karūnavimo dienai skirta konstrukcija buvo statoma pagal specialiai tam sukurtus brėžinius. Darbus apsunkino stiprūs vėjai, kurie trukdė ir statant konstrukciją, ir aptraukiant raides tentu. Tam, kad konstrukcija stovėtų stabiliai, ant kiekvienos raidės teko įrenginėti balastus: nuo 1800 kilogramų iki 2400 kilogramų svorio, priklausomai nuo raidės formos. Sudėtingiausia įrengti T raidės konstrukciją, nes viršutinė jos dalis kabo…