Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų. Be to, pritarus tokioms pataisoms, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis…
„Citus“ ekspertai: segmentais „vidutinis“ Vilnius, „ekonominis“ Kaunas ir „prestižinė“ Klaipėda
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone dvigubai. Vilniuje – paklausa stabiliai aukšta, dominuoja ekonominis segmentas Sostinėje būsto paklausa išlieka itin aktyvi: spalį susitarta dėl 570 naujų butų ir kotedžų pardavimo (rugsėjį – 614 sandorių; 2024.10 – 386) ir tapo trečiu geriausiu mėnesiu per visus šiuos metus. „Vilniaus pirminėje rinkoje pardavimų lygis visus metus svyruoja nedaug – nepaisant sezono, pirkėjų aktyvumas išlieka…
Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai atitinka viešojoje erdvėje pastaraisiais metais skelbiamą 30-60 proc. iš antros pakopos planuojančių pasitraukti gyventojų dalį, o dalis atsakymų leidžia geriau susipažinti su planuojamų atsiimti pinigų ateitimi. Tyrimo duomenimis, daugiausia (16 proc. respondentų) atsiimtas lėšas panaudos sveikatai arba gydymui. Dar 12 proc. nurodė šiuos pinigus skirsiantys „asmeninėms reikmėms“, 11 proc. juos panaudos esamoms skoloms ar įsipareigojimams…
Baltijos šalių gyventojų apklausa: kas kiek moka už elektrą ir kaip ją taupo?
Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami. Estai elektrai išleidžia daugiau nei lietuviai ir latviai Didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų elektros energijai vidutiniškai išleidžia iki 50 eurų per mėnesį – taip teigia 58 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos, 59 proc. Latvijos ir 41 proc. Estijos respondentų. Iki 100 eurų per mėnesį už elektrą moka 26 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų. Dvigubai daugiau –…
A. Starkus: „Šiais vyno rūsiais lenkiame net ir tradicines vyno šalis“
Dar prieš kelis dešimtmečius vynas Lietuvoje buvo skirtas tik išskirtinėms progoms, o šiandien tampa neatsiejama kultūros dalimi. Kelionės į Prancūziją, Italiją ar Ispaniją ne tik plečia skonių akiratį, bet ir formuoja naujus lietuvių įpročius – kultūringą vyno vartojimą ir kolekcionavimą. Ši kultūrinė kaita atkeliauja ir į gyvenamąsias erdves – prestižinis Vilniaus NT projektas „Žygimantų 12“ pirmasis Baltijos šalyse naujakuriams siūlo asmeninius vyno rūsius. „Tai unikalus projektas, tokios vyno saugyklos gyvenamųjų namų kvartaluose retos net ir Vakarų Europoje, kur vyno vartojimo tradicijos siekia tūkstantmečius. Šis projektas žavus ir tuo, kad bendras vyno rūsys tarnaus ne tik kaip laikymo, bet ir bendruomenės erdvė. Žmonės galės ragauti, dalintis kolekcijomis ir istorijomis, kartu augindami…
Matininkai ir geodezininkai vis dažniau kreipiasi į NŽT konsultacijos ir patys taiso klaidas
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) fiksuoja pozityvią tendenciją: vis daugiau matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų siekia dirbti atsakingai ir kokybiškai. Jie vis dažniau kreipiasi į NŽT norėdami pasikonsultuoti dėl sprendimų, o padarę klaidų – patys jas ištaiso nelaukdami, kol netikslumai bus pastebėti patikrinimų metu. „Savo darbe nuosekliai laikomės principo „ne bausti, bet padėti“. Suprantame, kad matininkai, geodezininkai ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai dirba intensyviai, todėl ne visada spėja sekti teisės aktų pokyčius. Tad mūsų pareiga suteikti jiems kuo išsamesnes konsultacijas ir padėti išvengti klaidų. Džiugu, kad vis daugiau specialistų kreipiasi į mus dėl metodinės pagalbos. Atliekame ir patikrinimus. Jei nustatome netikslumų, pateikiame išaiškinimus ir rekomendacijas, kad ateityje tokių klaidų būtų…
Teismas: Konkurencijos tarybos išvada buvo klaida – Capital apgynė savo reputaciją
Konkurencijos taryba, kaltinusi nekilnojamojo turto įmones karteliniu susitarimu, sulaukė griežtos teismo kritikos dėl paviršutiniško tyrimo, o „Capital“ vadovams tai buvo ilgas ir brangus kelias bandant įrodyti tiesą. Nors Regionų administracinis teismas panaikino „Capital Realty“ ir jos franšizės agentūroms skirtas baudas, pasitikėjimas institucija – tyrimų kokybe ir objektyvumu – gerokai susvyravo. Teismas konstatavo, kad vadinamosios kainų rekomendacijos buvo tik gairės, o ne draudžiamas susitarimas. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos nutarimas, paremtas iš konteksto ištrauktomis frazėmis ir neįvertinus franšizės veiklos specifikos, – sukėlė ne tik finansinį, bet ir reputacinį smūgį. „Capital Realty“ vadovas Dmitrij Semionov sako, kad tyrimas prasidėjo tarsi iš niekur ir nuo geranoriško LNTAA kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl etikos kodekso…
„Staticus“ pripažinta saugiausia įmone Lietuvoje: pelnė „Saugos kultūros ambasadoriaus 2025“ titulą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paskelbė pirmojo nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo gerosios praktikos konkurso „DSS360°“ nugalėtojus. Pagrindinis titulas – „Saugos kultūros ambasadorius 2025“ – atiteko įmonei „Staticus“, pripažintai už nuoseklų saugos kultūros stiprinimą, darbuotojų įtraukimą ir novatoriškas iniciatyvas. Kaip pabrėžė LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, šis konkursas parodė, kad darbuotojų sauga yra daugiau nei formalumas ar reikalavimų laikymasis: „Darbuotojų sauga nėra formalumas ar „varnelė“ ataskaitoje. Tai – įmonės brandos matas ir investicija į žmones. Džiaugiuosi įmonėmis, kurios savo pavyzdžiu rodo, kaip sauga tampa kasdieniu įpročiu.“ „Staticus“: sauga – tvarumo ir kokybės tąsa Įmonė „Staticus“ jau daugelį metų sieja tvarumą, kokybę ir atsakomybę už žmones. Šios vertybės natūraliai persipina…
„Via Lietuva“: nuo pirmadienio keičiasi eismo organizavimo tvarka ties Tarandės tuneliu
„Via Lietuva“ informuoja, kad pabaigus pirmo etapo Tarandės tunelio statybos darbus, pradedami antro etapo darbai, todėl nuo spalio 27 d. (pirmadienio) keičiasi eismo organizavimo tvarka – eismas abiem kryptimis vyks automagistralės Vilnius–Panevėžys (A2) dešine puse ir nebus nukreipiamas į lygiagrečiai esantį vietinį kelią. Prieš pradedant tunelio statybos darbus kairėje automagistralės pusėje, spalio 27 d. (pirmadienį) bus pradedamas eismo perorganizavimas. Eismas Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus uždarytas ir kreipiamas į dešinę automagistralės pusę, kur vyks dviem susiaurintomis juostomis. Eismas Vilniaus–Panevėžio kryptimi vyks taip pat dešine automagistralės Vilnius–Panevėžys puse dviem susiaurintomis juostomis. Kad eismas būtų saugesnis, bus įrengti gulekšniai, skiriantys transporto kryptis. Atkreipiame dėmesį, kad eismas nebebus nukreipiamas į lygiagrečiai esantį vietinės reikšmės kelią.…
Kaip sumažinti valstybės biurų išlaidas: Suomijos sprendimai leidžia sutaupyti dešimtis milijonų eurų kasmet
Daugelis Europos šalių šiandien susiduria su ta pačia problema – nepakankamai efektyviai išnaudojamomis valstybės institucijų patalpomis. Perteklinis darbo plotas reiškia ne tik papildomas išlaidas už šildymą, priežiūrą ir energiją, bet ir prarastas galimybes investuoti į modernias, darbuotojų poreikius atitinkančias darbo vietas. Ši tendencija aiškiai matoma tiek vidurio Europoje, tiek Skandinavijos šalyse – net ten, kur viešasis sektorius laikomas itin pažangiu. Suomija – vienas geriausių to pavyzdžių. Nors šalis garsėja efektyviu viešųjų išteklių valdymu, ji jau kurį laiką susiduria su neoptimaliai išnaudojamų valstybės biurų problema. Skaičiuojama, kad tik apie 28 proc. valstybės įstaigų patalpų naudojamos intensyviai, o likusi dalis lieka pustuštė. Toks neefektyvumas Suomijai kasmet kainuoja milijonus eurų, todėl valstybė ėmėsi…
