Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ AS akcininkai – „Rail Baltic Estonia“ OU, „Eiropas dzelzceļa līnijas” SIA ir „Rail Baltica statyba” UAB – patvirtino naują stebėtojų tarybą. Jai dabar prilauso Riia Sillave, „Rail Baltic Estonia“ OU vadovė, Edvīns Bērziņš, „Latvijas Dzelzceļš” VAS valdybos pirmininkas, Anti Moppel, „Rail Baltic Estonia” OU stebėtojų tarybos narys, Karolis Sankovski, UAB „Rail Baltica Statyba” vadovas, Vineta Rudzīte, „Latvijas Dzelzceļš” VAS Teisės direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir Prezidentų tarybos sekretoriato vadovė, bei Romas Švedas, Jungtinių Tautų Espoo konvencijos įgyvendinimo komiteto pirmininkas. Lietuvos akcininkas nusprendė atšaukti vieną iš savo atstovų, Arenijų Jackų, į kurio vietą RB Rail AS stebėtojų taryboje buvo paskirtas Romas Švedas. Stebėtojų tarybą sudaro…

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl aštuonių statybos įmonių ir Vilniaus vystymo kompanijos galimų konkurenciją ribojančių susitarimų dalyvaujant pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose. 2016 m. rugpjūtį buvo pradėtas tyrimas kilus įtarimui, kad statybų įmonės „Irdaiva“, Panevėžio statybos trestas (PST), „LitCon“, „Infes“, „Dzūkijos statyba“, „Kaminta“, „Ekstra statyba“ ir „Statybų kodas“, dalyvaudamos pastatų atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir teikdamos komercinius pasiūlymus, galėjo tarp skirtingų jungtinės veiklos grupių derinti savo veiksmus, nustatyti kainas, numatyti pirkimų laimėtojus, pasidalyti rinką ir taip apriboti konkurenciją. Taip pat siekta išsiaiškinti, ar prie galimų įmonių veiksmų neprisidėjo 2013–2015 m. vykusių viešųjų pirkimų organizatorė Vilniaus vystymo kompanija. Konkurencijos tarybos ekspertai nenustatė tokius veiksmus patvirtinančių įrodymų, todėl…

Šią savaitę prasidės vieno svarbiausių Vilniaus piligriminių objektų – Aušros Vartų – atnaujinimo darbai. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo darbus planuojama baigti 2020-aisiais. ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino dar pernai vasarą, įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą. Stebuklingąjį Gailestingumo Motinos paveikslą apsaugos specialus stiklas, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Ketinama sudaryti galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje. Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai,…

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – Agentūra) duomenimis, šiuo metu šalyje vykdomi 530 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina apie 150 statybų sektoriaus bendrovių. Didžioji dalis statybinių organizacijų, dirbančių daugiabučių renovacijos rinkoje turi nuo 1 iki 5 projektų, apie 15 proc. bendrovių – nuo 5 iki 10 projektų, o didesnės šalies statybinės organizacijos, turinčios ne vienerių metų patirtį šioje rinkoje, įgyvendina po 10, 20 ir daugiau daugiabučių atnaujinimo projektų. Siekdama išsiaiškinti pagrindines renovacijos proceso metu iškylančias problemas, Agentūra atliko rangovinių organizacijų, šiuo metu įgyvendinančių daugiausiai daugiabučių atnaujinimo projektų, apklausą. Apklausos rezultatai parodė, jog viena pagrindinių problemų, turinčių realią įtaką renovacijos procesams, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumus…

„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai”, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects” vadovas Ksavier Vilalta.   Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, bet komfortą. Šiuolaikinė miestų plėtra atskyrė bendruomenę nuo gamtos. To pasekmė – daugelis iš mūsų neidentifikuoja savęs natūralios ekosistemos dalimi.   Architektūra iš vietinės tradicijos   „Architekto pareiga surasti paprastą būdą gamtos ir bendruomenės ryšiui sustiprinti, atkurti. Ši atsakomybė kyla iš pagarbos aplinkai ir gamtai”, – sako UNESCO apdovanojimą už darnius aplinkai sprendimus gavęs architektas Ksavier Vilalta. Tad kaip atnaujinti tradicinį mąstymą, kad būtų sukurti šiuolaikiški…

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją vakarietišką praktiką, šiandien šis architektūros kokybės kriterijus jau įtvirtintas Statybos ir Architektūros įstatymuose bei privalomai (turi būti) taikomas praktikoje. Universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui. Taikant šį principą aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų žmonės su negalia, ar vaikai, mamos su vėžimėliais, dviratininkai – aplinka turi būti patogi visiems. „Tačiau universalus dizainas nėra vien tik normų įgyvendinimas. Tai yra požiūris į žmogų ir santykis su juo. Jei jis pasikeičia, tai įstatymų ar normatyvų net nereikia,“ – pastebi vienas iš universalaus dizaino populiarintojų Lietuvoje Vilniaus dailės akademijos Architektūros…

Jei anksčiau namai užmiestyje buvo siejami su didesne erdve ir privatumu, šiandien neretai prioritetas teikiamas butui mieste. Tuo tarpu laiką, kurį važiuojant iš darbo tenka praleisti automobilyje, vis labiau norima paskirti šeimai, malonioms veikloms ir poilsiui. Tokius būstą perkančių žmonių poreikius padiktavo vis labiau intensyvėjantis gyvenimo tempas, o būstai, kurių ankščiau pirkėjai baiminosi, dabar – vieni geidžiamiausių. Vieniems svarbiau funkcionalumas, kitiems – erdvė Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ ekspertas Almantas Asipavičius teigia, kad būsimų naujakurių reikalavimai neatsiejami nuo būsto paskirties. Ketinantys investuoti į būstą, jį nuomoti ar, dar padidinus vertę parduoti, didžiausią dėmesį skiria būsimai grąžai ir lengvo atsitraukimo galimybei, pavyzdžiui, kiek laiko užtruktų pardavimas, taip pat – ar būstas patrauklus…

Šiandien Kauno rajone, Garliavoje duris atvėrė nauja „Moki-Veži“ parduotuvė. Pirkėjams patogaus išplanavimo parduotuvėje siūlomas ne tik platus ir išskirtinis statybinių, apdailos, buities, sodo prekių asortimentas, bet ir neįprasta naujovė – įvažiuojamoji dalis stambioms prekėms pasiimti bei ūkininkų turgeliai vyksiantys tam tikromis dienomis. Naujoji parduotuvė savo išplanavimu ir patogumu labai skiriasi nuo ankstesniųjų. Kaip pasakoja „Moki-Veži“ rinkodaros vadovė Jurga Petrauskienė, projektuojant buvo skiriamas ypatingas dėmesys erdvių paskirstymui bei prekių išdėstymui, taip pat sukurta nauja navigacinė nuorodų sistema. Tai leis lankytojams nesunkiai rasti norimų prekių bei sutrumpinti apsipirkimo laiką. Statybų sektoriuje, kuriame lankytojai neretai įsigyja daug sunkių ir didelių gabaritų prekių, pasiūlyta naujovė – įvažiuojamoji dalis. „Net 3800 kvadratinių metrų bus skirta…

Bendradarbystės erdvių skaičius pasaulyje 2011 metais siekė 1 130, o 2017 metais išaugo iki 13 800. Ekspertai prognozuoja, kad 2020 metais kas antra verslo įmonė ar laisvai samdomas specialistas rinksis bendradarbystę. Ir nors apie šį darbo stilių šiandien mūsų šalyje yra kalbama vis dažniau, tačiau dar populiaru manyti, kad bendradarbystės erdvė – tai triukšminga kavinė. Čia dirbantys žmonės įvardina privalumus, kuo bendradarbystė lenkia tradicinį biurą ar darbą iš namų. „Informacinių technologijų laikais daugelio mieste dirbančių žmonių veikla išoriškai niekuo nesiskiria: kompiuteris, pasitarimas su kolegomis, pokalbis telefonu, korespondencijos gavimas ar siuntimas, kavos ar pietų pertrauka, verslo susitikimas kavinėje. Vadinasi, tomis pačiomis bendradarbystės erdvėmis gali naudotis labai skirtingų specialybių žmonės“,  –  aiškina…

Vasaromis vis labiau įsivyraujant alinantiems karščiams, specialistai atkreipia dėmesį į prastai izoliuotus miestuose esančių pastatų stogus ir sienas, kurios dėl savo pralaidumo nesugeba apsaugoti vidaus patalpų nuo perkaitimo. Karštį sunkiau tverti miestuose, kurie patiria vadinamąjį „šilumos salos“, arba angl. urban heat island sindromą. Tai reiškia, kad dėl urbanizuotos aplinkos miestuose yra karščiau nei žalesnėse, atokesnėse ir ne taip tankiai apgyvendintose vietovėse. „Miestuose daug asfalto, betono, kurie gerai sugeria šilumą, o vėliau ją išspinduliuoja į aplinką. Natūrali žemė, augalai karščio taip nekoncentruoja. Be to, jeigu pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė,…