Kūrenimo sezono metu gaisrų skaičius Lietuvoje išauga penktadaliu. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, daugiausia gaisrų gyvenamuosiuose namuose dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų kyla gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais. Per penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo 39 gyventojai, iš jų 25 gyvenantys kaime. Ugniagesiai primena, kad šiuo laikotarpiu būtinas ne tik jų, bet ir žmonių tinkamas pasiruošimas. „Ugniagesiai visada yra pasirengę gesinti gaisrus. Bet kol atvykstama, ypač kaimo vietovėse, iki kurių būna sunku privažiuoti, kai smarkiau palyja ar daug prisninga, ugnis jau būna pridariusi didelių nuostolių. Štai vien šiemet gyvenamuosiuose namuose dėl neišvalytų dūmtraukių ir nesuremontuotų krosnių, ugnis lankėsi 905 kartus. Deja, tie,…
XII-asis Lietuvos urbanistinis forumas kvies mokytis kurti geresnius miestus
Ar lietuviškas miestas gali būti atviras ir kompaktiškas, įtraukus ir saugus, ekonomiškai klestintis ir tvarus, su augančia gyvenimo aplinkos kokybe ir prieinamu būstu visiems? Šie klausimai bus keliami tradicija tapusiame Lietuvos urbanistiniame forume, kuris vyks lapkričio 21-22 dienomis Vilniaus rotušėje. Jau dvyliktą kartą rengiamas Forumas šiais metais vyksta itin aktualiu metu – Aplinkos ministerijoje įsibėgėja naujojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) ruošimo procesas. LRBP – tai naujos kartos erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę išraišką, suderinamumą. Tai sistema, užtikrinanti ne tik šalies visų teritorijų erdvinį integralumą, bet ir brėžianti šalies urbanistinę…
Už būstą renovuotame name gyventojai pasiryžę mokėti 10 – 20 proc. brangiau
67 proc. Lietuvos gyventojų už būstą renovuotame daugiabutyje pasiryžę mokėti nuo 10 iki 20 proc. brangiau. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Respondentų buvo prašoma atsakyti, kiek didesnę kainą jie būtų pasiryžę mokėti už būstą renovuotame name. Rezultatai atskleidė, jog 31 proc. šalies gyventojų už būstą renovuotame name mokėtų 10 proc. brangiau, 36 proc. nuo 15 iki 20 proc. daugiau. Dar 4 proc. tyrimo dalyvių atsakė, jog už renovuotą būstą mokėtų 25 – 30 proc. daugiau, o beveik 1 proc. – nuo 40 iki 50 proc. ir daugiau. 28 proc. apklaustųjų už būstą renovuotame…
Rūmai organizuoja viešą diskusiją „Architektūros įstatymas: po metų“
2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujasis Architektūros įstatymas. Lietuvos architektų rūmai, norėdami paminėti šią svarbią datą bei aptarti įstatymo įgyvendinimo patirtis, rengia viešą diskusiją. 2018 metų bėgyje, vykdydami Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą strateginės veiklos programą, Rūmai atliko viešojo intereso architektūros srityje, architektų autorių teisių ir architektūrinių konkursų stebėseną. Remdamiesi surinktais duomenimis, Rūmai diskusijos metu pateiks savo vertinimą, kaip įstatymas veikė pirmuosius metus, kokių sulaukta pokyčių, kurios įstatymo nuostatos sukėlė daugiausiai neaiškumų ir ko trūko, kad įstatymo veikimas būtų efektyvesnis. Diskusijoje savo pranešimus pristatys Seimo narys Simonas Gentvilas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. Pasisakyti kviečiami ir kitų organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, vietos bendruomenių…
Vilniaus centre įsikurs bendradarbystės erdvė „UMAGO9“
Suomijos nekilnojamo turto investicijų ir valdymo bendrovė „Technopolis“ jau kitąmet pakvies į naujausią bendradarbystės erdvę Vilniaus centre įsikūrusiame „GO9“ prekybos centre. Daugiau nei 2130 kv. m. plote viršutiniame pastato aukšte bus įkurta per 230 funkcionalių darbo vietų, iš kurių maždaug 60 proc. – privačiuose biuruose. Bendradarbystės erdvėje taip pat bus įrengti susitikimų kambariai, bendrosios erdvės su kavos zona bei poilsiui skirtos lauko terasos. Viena UMA Workspace narystė leis naudotis visomis tinklo erdvėmis ir taip išplėsti savo biuro ribas į Varšuvos, Talino, Stokholmo, Kopenhagos, Oslo, Helsinkio bei kitų miestų centrus. „UMA Workspace tinklas šiandien dideliu greičiu plečiasi viso regiono mastu. Ketiname nesustoti ir toliau aktyviai auginti bendradarbystės erdvių tinklą. Nepaprastai džiaugiamės,…
Tvarumas ir skaitmenizacija – svarbiausi statybų sektoriaus kelrodžiai
Europos Sąjungoje (ES) statybų sektorius sukuria 18 milijonų darbo vietų ir apie 9% bendrojo ES vidaus produkto. Statybos vertės grandinė apima platų ekonominės veiklos rūšių spektrą – nuo žaliavų išgavimo, statybos produktų gamybos ir platinimo iki projektavimo, statybos darbų, pastatų eksploatavimo, renovavimo ir griovimo bei atliekų perdirbimo. Pastatai ES suvartoja daugiau nei 40% visos energijos, 30% vandens, beveik 50% visų išgaunamų medžiagų bei sukuria 35% šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų teršalų. Nenuostabu, kad būtent šis sektorius ypatingai lemia daugiau nei 500 mln. ES piliečių gyvenamosios aplinkos kokybę. Ne išimtis ir Lietuva, o ypač didieji miestai, kuriuose intensyviai statomi gyvenamieji namai, biurai, prekybos, pramogų ir kiti objektai. Atsižvelgdamos į statybos ir susijusių sektorių…
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai aukcione nupirko buvusį KTU pastatą
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai spalio 29-ąją įvykusiame aukcione įsigijo buvusį KTU Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą Gedimino g. 43 Kaune. „Tai antras kartas istorijoje, kai verslo bendruomenė savo lėšomis įsigyja vertingą pastatą Kauno centre. Rūmai keletą metų nuosekliai siekia, kad būtų atstatytas istorinis teisingumas ir teisėtiems buvusiems jo savininkams būtų grąžintas organizacijos lėšomis pastatytas tarpukario architektūros perlas – K. Donelaičio g. 8. Į šį V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotą vieną įspūdingiausių tarpukario modernizmo architektūros pastatų ir jo puošybą – freskas, vitražus, baldus ir kitą įrangą – rūmai 1937-1939 m. investavo 879 tūkstančius litų. Šiuo metu jame įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Pastato būklė apverktina. Rūmai ne kartą kreipėsi į aukščiausias valstybės…
Vinilinė grindų danga – kai kitos grindys problemų neišsprendžia
Grindys – viena svarbiausių kiekvieno būsto detalių. Įsirengiant naujus namus ar juos remontuojant, svarbu didelį dėmesį skirti teisingam ir tinkamam grindų dangos pasirinkimui atskirai visose patalpose. Vinilinė, arba kitaip vadinama LVT grindų danga – tai nuolat technologiškai tobulėjanti alternatyva ne tik keraminėms plytelėms, bet ir medinėms ar akmeninėms grindims. Dažniausiai pasitaikanti klaida – vinilinę dangą prilyginti tradiciniam linoleumui. Vinilinės dangos savybės yra modernesnės, inovatyvesnės ir daro šią dangą patvaresne bei ilgaamžiškesne. Nuo linoleumo skiriasi ir techninės bei cheminės vinilinės dangos specifikacijos. Pasak prekybos tinklo „Senukai“ specialisto Pauliaus Bičkausko, dėl išskirtinai šiai grindų dangai būdingų savybių ji sparčiai skinasi kelią į naujus ir remontuojamus būstus – kiekvienais metais vis daugiau klientų…
" Žvilgsnis į save 2018". Už geriausią architektūrą – apdovanojimai kūrėjams
Spalio 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantys architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį. Iš beveik dviejų šimtų pretendentų atrankos komisija tolesniam vertinimui atrinko 80, o toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. Šio konkurso ypatybė – Lietuvos architektų darbus vertina kolegos iš kitų šalių. „Ši tradicija sena kaip ir pats konkursas“ sako Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, „ir mums svarbu ne vien objektyvumas, bet ir galimybė pažvelgti į architektūros situaciją šalyje kitomis akimis, kitu kampu“…
Kartų kaita miegamuosius rajonus verčia aktyviai gyvenamaisiais
Daugiau gyventojų nei Šiaulių ir Panevėžio miestai kartu sudėjus skaičiuojantys Vilniaus miegamieji mikrorajonai keičia savo veidą. Pirmoji pokyčių banga nuvilnijo atgavus nepriklausomybę, ženklindama sparčią miesto plėtrą, senus daugiabučių rajonus atgaivina ir sparti renovacija. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad naują miegamųjų rajonų atgimimo etapą diktuoja patys gyventojai, kuriems sąvoka „būstas“ jau neapsiriboja vien buto sienomis – jie nori pilnaverčio gyvenimo aplink. „Galime drąsiai konstatuoti, kad taip vadinamų miegamųjų rajonų gyvenime vyksta antroji pokyčių banga. Tačiau šį kartą ji turi vieną ypatingą aspektą – reikalavimus naujam gyvenimo kokybės lygmeniui diktuoja nebe architektai ar statybininkai, bet patys naujakuriai“, – teigia vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.…