2019 m. sausio 2 d., Vilnius. Tarptautinei YIT įmonių grupei priklausančios statybos paslaugų bendrovės „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ užbaigė susijungimo procesą ir nuo 2019 metų pradžios pradeda veikti kaip viena įmonė – UAB „YIT Lietuva“. Bendrovei vadovaus Kęstutis Vanagas. Po bendrovių susijungimo buvusios „YIT Kausta“ komandą papildė 330 naujų darbuotojų. Iš viso pajėgas suvienijusioje bendrovėje dirbs apie 730 specialistų. Įmonių susijungimas yra tarptautinės korporacijų YIT ir „Lemminkainen“ integracijos dalis, po kurios YIT korporacija tapo viena stambiausių statybos ir infrastruktūros plėtros kompanijų Šiaurės Europoje. „Susijungimas neabejotinai sustiprino YIT grupę ir mūsų įmonę – ypatingai infrastruktūros plėtros projektų srityje. Nors prireikė šiek tiek laiko, kol suvienodinome dviejų bendrovių valdymo ir…
„Projektai ir Co“ kuria BIM projektų energetikos sektoriuje praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje
Giedraičių (Pašilių k., Molėtų r. sav.) transformatorių pastotės rekonstravimo projektas konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ buvo pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų BIM projektu. Bendrovės „Projektai ir Co“, kūrusios šį projektą, direktorius Tomas Gudaitis sako, kad tai buvo rizikingas bandymas, nes ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje BIM projektai energetikos sektoriuje vis dar yra embriono stadijoje. Iki bendrovės „Projektai ir Co“ energetikos sektoriuje Lietuvoje niekas nebuvo taikęs BIM metodologijos, todėl net pati idėja buvo rizikinga. „Mūsų pačių įmonei tai buvo taip pat pilotinis projektas. Tačiau mes nutarėme surizikuoti, nes matome, kaip, šiuo požiūriu, vystosi statybų sektorius“, – sako bendrovės „Projektai ir Co“ direktorius Tomas Gudaitis, pabrėždamas, kad BIM yra neišvengiamybė. Projektas suderintas…
Nuo šiandien priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti
Nuo š. m. sausio 2 d. iki vasario 1 d. Būsto energijos taupymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimui. Paraiškos priimamos pagal praėjusių metų liepos mėn. aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengimui ir įgyvendinimui. Kvietimas skelbiamas 150 mln. eurų investicijoms. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas. Kvietimu numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos…
Atsistatydino Vilniaus RAT pirmininkas T. Grunskis, pateiktos išvados dėl trijų svarstytų objektų
Prie Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmų) veikiančios Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – RAT) pirmininkas Tomas Grunskis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo informuoja, jog nuo gruodžio 31 d. nebeis šių pareigų. Kartu buvo pateiktos ekspertinės išvados dėl trijų spalio ir lapkričio mėn. Vilniaus RAT svarstytų objektų. „Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad dėl didelio akademinio ir profesinio krūvio bei turimų visuomeninių įsipareigojimų negaliu tinkamai įvykdyti RAT pirmininkui privalomų priedermių ir dalyvauti Vilniaus RAT tarybos veikloje. Suvokdamas būtinybę keisti architektūros kokybę Lietuvoje ir labai vertindamas man išreikštą pasitikėjimą, bet tuo pačiu suprasdamas atsakomybę ir RAT veiklos socialinę reikšmę bei nenorėdamas diskredituoti jos, esu priverstas priimti šį sprendimą ir rinktis neinstitucinį architektūros kultūros veiklos…
Gelžbetonio gamintojos „AKSA" 2018 metų pardavimo pajamos 24,2 mln. EUR
AB „Aksa“, turinti gelžbetonio konstrukcijų gamyklas Kaune ir Visagine, 2018 m. pasiekė 24,2 mln. EUR pardavimo pajamas. Pajamų augimas 2018 m. siekė 21% (2017 m. pajamos buvo 20 mln. EUR). AB “Aksa” iš Lietuvos gelžbetonio gamintojų išsiskiria ko gero sparčiausiais pajamų augimo tempais – taip imant penkerių metų laikotarpį pajamos padidėjo daugiau nei 3 kartus – 2013 m. pajamos siekė 7,2 mln. EUR. Pranešimą paskelbė: Birutė Pucilauskienė, AKSA, AB
Archmap.lt – iš pažintinės funkcijos į kritikų gretas
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – jau septintus metus su Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos architektų sąjungos ir kitų asmenų lėšomis pildomas tinklalapis archmap.lt. Čia galima rasti tiek žymių šalies architektų (Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų A. Ambraso, E. Miliūno, R. Paleko ir kt.), tiek jaunų kūrėjų darbų. Šiais metais naujais objektais tinklalapio turinį pildė architektūros žurnalo „Archiforma“ redaktorė Greta Trapikienė. Ji išanalizavo ir glaustai aptarė 20 šiuolaikinės Lietuvos architektūros objektų. Tarp jų – viadukas Marijampolėje (P. Armino ir geležinkelio gatvių sankryžos rekonstrukcija), kurį kūrė architektas M. Mickevičiaus (UAB „Kelprojektas“); žinia, ir gausiai apdovanota modernizuota Kauno autobusų stotis, kurios autoriai – architektai G. Balčytis, J. Šniepienė, K. Vaikšnoras ir P. Vaitiekūnas…
Tiltas per Nevėžį veža!
Ketvirtadienio pavakarę atidarytas įspūdingas Kėdainių pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Jei jau Kėdainių pagrindinė upė Nevėžis pagal žodžio darybą gal ir neveža, tai naujasis tiltas tikrai veža: yra labai įspūdingas ir įkvepiantis, nestandartinis ir tokio tikrai dar nebuvo. Po iškilmingų, kaip ir dera tokia proga, atidarymo kalbų bei juostelės perkirpimo bei kunigų palaiminimo pirmi naujuoju tiltu, skambant smagiai muzikai, perėjo jaunosios kartos atstovai − Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokiniai ir Kėdainių kalbų mokyklos bendruomenė kartu su personažu – meška. Tiltą atidarant juostelę perkirpo Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, architektas prof. Jurgis Rimvydas Palys, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Tiltą pašventino Kėdainių Šv. Juozapo parapijos…
Atidaryta žemėtvarkos šimtmečio paroda
Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos patalpose (J. Lelevelio g. 6), atidaryta paroda „Žemėtvarka ir Lietuvos šimtmetis“. Parodoje eksponuojami prietaisai ir įrenginiai, kuriais naudojosi tarpukario Lietuvos matininkai ir žemėtvarkos inžinieriai – senoviniai nivelyrai, busolės, kipregeliai, teodolitai, menzulos, aritmometrai, planimetrai, stereoskopai ir kiti prietaisai. Ekspozicijoje pateikiama originalių žemėlapių kolekcija. Demonstruojami tarpukario Lietuvos žemėtvarkininkų darbus atspindintys žemėlapiai – žemės naudojimo planai, „suskaldymo viensėdžiais“ planai, nusavintų žemių „parceliacijos“ planai, kaimų išskirstymo planai. Taip pat pateikiami slapti Vokietijos kariuomenės ir Raudonosios armijos generalinių štabų turėti Lietuvos atskirų teritorijų detalūs žemėlapiai. Eksponuojamos retos, antikvarinės žemėtvarkos knygos, žemės reformos valdybos parengti nusavintų žemių perleidimo privatiems asmenims aktų originalai. Atskiras skyrius ekspozicijoje skirtas žemėtvarkos inžinieriaus Jono Deksnio užrašams, jo…
Vienintelis toks Lietuvoje: paaiškėjo, kaip atrodys Kaune planuojamas mokslo muziejus
Planetariumas, interaktyvios laboratorijos, konferencijų salės, dirbtuvės ir kitos erdvės tilps daugiau nei 10 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje „Mokslo saloje“ Kaune. Šią savaitę visuomenei pristatyti galutiniai architektų potepiai, nulėmę, kaip atrodys Nemuno saloje iškilsiantis mokslo muziejus. Jo statybas planuojama pradėti 2020 metų pradžioje. Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą. „Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno…
Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugiai elgtis su šventinėmis dekoracijomis
Puošdami namus Kalėdoms žmonės rūpinasi jų grožiu ir jaukia atmosfera, bet per mažai dėmesio skiria šventinių dekoracijų ir kalėdinių atributų saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja, kad Lietuvos gyventojai bei jų namai dažniausiai nukenčia dėl netvarkingų elektrinių vidaus ir lauko girliandų, petardų ir žvakių. Kalėdų eglutė namuose taip pat gali tapti nelaimių priežastimi. „Lietuvos gyventojai kiekvienais metais vis gausiau elektrinėmis dekoracijomis puošia ne tik kambarius, bet ir palanges, namo išorę bei visą kiemą. Žmonės turi žinoti, kad ši tendencija didina gaisrų riziką. Ji kalėdiniu laikotarpiu itin išauga namie ir aplink namus, nes žmonės naudoja daugiau nei įprasta elektros prietaisų“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros…
