Klimato kaita ir dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos kelia vis didesnių iššūkių statybos sektoriui. Stogai – viena pažeidžiamiausių pastato dalių, kurios gedimai gali sukelti didelius finansinius nuostolius. Netinkamai parinktos medžiagos, nepakankamas vėjo apkrovų įvertinimas ar prastas montavimas gali lemti stogo dangos pažeidimus, pratekėjimą ar net visišką konstrukcijos sugadinimą. Ypatingai ši problema aktuali logistikos centrams, sandėliams ir gamykloms, kur stogo patvarumas tiesiogiai susijęs su prekių, gamybinių įrenginių ir darbuotojų saugumu. Šiuolaikiniai sprendimai turi užtikrinti ne tik stogo mechaninį atsparumą, bet ir energijos efektyvumą, nes prasta šilumos izoliacija gali lemti dideles šildymo ar vėsinimo išlaidas. „KAM-BUD“: patikimi sprendimai bet kokioms sąlygoms Lenkijos įmonė „Adam Arkadiusz Kaminski KAM-BUD SYSTE“ (KAM-BUD) siūlo šiuolaikiškus stogų sprendimus,…
Vietoj fabriko – biuras, vietoj sostinės – Ukmergės rajonas: kodėl verta gamyklą iškelti iš miesto centro?
Sparčiai augant Europos miestams, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai bei architektai vis daugiau dėmesio skiria urbanistinių erdvių atnaujinimui. Seni industriniai pastatai transformuojami į biurus ar gyvenamąsias erdves, gamyklos pamažu slenkasi iš miestų centrų į priemiesčius ar net toliau, užleisdamos vietą miestiečių poreikiams ir tuo pačiu – spręsdamos įvairias taršos problemas. Tokios permainos Lietuvoje – taip pat ne išimtis, tik, kaip teigia specialistai, vis dar per reta ir vyksta per lėtai. Miesto erdvės grąžinamos miestiečiams Kalbėdamas apie Vilnių, NT projektų valdymo įmonės „EIKA Development“ vadovas Martynas Žibūda tikina, kad miestų centrai bei jų aplinkinės teritorijos labai patrauklios ir dėl savo vietos, ir dėl išvystytos infrastruktūros. Todėl, anot M. Žibūdos, geriau mieste esančias,…
Rekordinė MERKO Lietuvoje apyvarta – 270 mln. eurų
Daugiau kaip 5000 žmonių, dirbusių statybos aikštelėse, išlieti 87 vėjo jėgainių pamatai, įrengta ir rekonstruota apie 125 km kelių, nutiesta 500 km kabelinių linijų – tai tik dalis skaičių, iliustruojančių MERKO Lietuvoje darbų mastą 2024 metais. „Šie skaičiai gerai atspindi MERKO komandos darbus 2024-aisiais. Tai buvo tikrai didžiulėmis darbų apimtimis išskirtiniai metai, ir dabar galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų darbuotojai su jais puikiai susidorojo, kad viskas vyko sklandžiai ir pagal suplanuotus terminus. Kokybė ir laikas – šie du kriterijai yra labai svarbūs, ypač kai kalbame apie Lietuvos energetinei nepriklausomybei ar šalies saugumui svarbius objektus“, – sako Saulius Putrimas, MERKO Lietuvoje vadovas. Pagrindiniai rangos darbai: vėjo jėgainės ir infrastruktūros projektai, daugiabučiai…
„Evernord“ investuoja Taline: Estijos sostinės centre iškils 16 aukštų „Stellar bokštas“
„Evernord“ informuotiesiems investuotojams skirtas uždaro tipo fondas „Evernord Real Estate Fund V“ pritraukė 7,3 mln. eurų daugiaaukščio gyvenamosios paskirties pastato statybų finansavimui Estijoje, centrinėje Talino dalyje. Iš viso į 16 aukštų gyvenamojo pastato, vadinamo „Stellar bokštu“, statybas ketinama investuoti 54 mln. eurų. Siekiama „Evernord Real Estate Fund V“ metinė grąža investuotojams – 15 proc. „Stellar“ kyla ypač patrauklioje Talino vietoje, pėsčiomis nuo senamiesčio pasiekiamoje per 10 min. Iki Talino geležinkelio stoties – apie 1,5 km, iki jūrų ir oro uostų – 2,5 km. Šioje lokacijoje stebima didžiausia paklausa naujam būstui. Šiuo metu Estijos būsto rinka, tikėtina, atsispyrė ir rodo atsigavimo ženklus. Yra jaučiamas pagyvėjimas brangesnių būstų segmente – klientai noriai…
„Realco“ kviečia investuoti Ispanijoje: pristatomi „Ocean 11 East“ ir „Ocean 11 South“ projektai
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“ pradėjo finansavimo pritraukimą prestižiniam prabangių vilų projektui Ispanijos „Auksiniame trikampyje“, tarp Marbeljos ir Esteponos kurortų. Abiem projektams – „Ocean 11 East“ ir „Ocean 11 South“ – ketinama pritraukti 8 mln. eurų, o per sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ investuoti į šiuos projektus galima vos nuo 100 eurų. Investicijos bus pritraukiamos etapais iki pat projekto statybų pabaigos, numatytos 2025 m. spalį, siekiant užtikrinti tvarų ir ilgalaikį finansavimo procesą. Projektai „Ocean 11 East“, „Ocean 11 South“ ir „Ocean 11 West“ yra statomi 105 arų plote ir apima 11 aukštos klasės, pilnai įrengtų vilų, kurių kiekvienos plotas bus apie 400 kv. metrų. Planuojama, kad vilų pardavimo kainos prasidės nuo…
„Via Lietuva“ ruošiasi žvyrkelių programos startui: atliekami kelių su žvyro danga priešprojektiniai tyrimai
Praėjusiais metais už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ parengė naują žvyrkelių programą, į kurią iš viso įtraukta 750 km kelių su žvyro danga. Naujai Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai žvyrkelių programai skyrus papildomą ir tikslinį finansavimą, jos įgyvendinimui jau pradėti parengiamieji darbai. Skaičiuojama, jog už šiais metais žvyrkelių programai Vyriausybės skirtą papildomą 20 mln. Eur sumą asfaltavimo darbai galėtų būti inicijuoti 40 km kelių su žvyro danga atkarpose. Tikslus asfaltuojamų žvyrkelių kilometrų skaičius paaiškės po rangos darbų viešųjų pirkimų procedūrų. Siekdama kokybiškai pasirengti žvyrkelių programos įgyvendinimui bei efektyviai panaudoti valstybės skirtas lėšas, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus. Remiantis šių tyrimų rezultatais bus…
Panevėžio statybos trestas statys gamyklą Radviliškio rajone: pasirašyta beveik 14 mln. Eur vertės sutartis
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų. Panevėžio statybos trestas pasirašė beveik 14 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su „TMV Capital“ įmonių grupės bendrove „JPackaging“ ir Šeduvos pramoniniame parke, Radviliškio rajone, statys gamyklą. 21 ha sklype bus statomas vieno aukšto su antresole pastatas, kurio bendrasis plotas sudarys beveik 11 tūkst. kv. m, iš jų gamybai numatoma daugiau nei 9,7 tūkst. kv. m. Be gamyklos čia taip pat bus įrengtos sandėliavimo aikštelės, privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelė, lauko inžineriniai tinklai bei pagalbinės paskirties patalpos. „Projektas yra svarbus visam regionui – jis prisidės prie vietinės pramonės plėtros, naujų…
Aplinkos ministras P. Poderskis: statybų sektoriaus pokyčius planuosime pagal aiškius duomenis
Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje. „Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tai tikrai nėra tiesa“, – konferencijoje kalbėjo aplinkos ministras. Anot ministro, šiandien jau atverta dalis duomenų. 2024 m. Lietuvoje buvo išduoti 11 201 statybą leidžiantis dokumentas, 547 dokumentų išdavimas vėlavo, o metinis vėlavimo rodiklis siekė 5,6 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste šis vėlavimas siekė 10,1 proc., Vilniaus raj. – 7,8 proc., Kauno mieste –…
Tarp 2024 metais tvarkytų objektų – ir bažnyčios, ir dvarai, ir kultūros pastatai
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai svarbių statinių mini Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, aptardamas pagrindinius 2024 metų darbus. Kokius galėtumėte paminėti svarbiausius 2024 metais KIC komandos nuveiktus darbus? Kuo jie ypatingi, išskirtiniai? Kaip pagrindinius paminėčiau – gautas finansavimas Kauno centrinio pašto modernizavimo ir įveiklinimo projektui, pradėti projektavimo darbai. Ir antras toks pat svarbus – parengta ir pateikta paraiška Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo projektui, pradėti projektavimo darbai. Paminėjau šiuos du objektus, nes jie…
2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 %. „Mūsų 2023 m. ir 2024 m. paskolų portfeliai veikia itin gerai – 98 proc. praėjusiais metais išduotų paskolų jau yra grąžintos arba yra grąžinamos pagal planą“, – sako „Estateguru“ generalinis direktorius Mihkelis Stammas. Jis taip pat pažymi, kad iš 2024 m. pradelstų paskolų susigrąžinta beveik 15 mln. Eur suma. „Vieni svarbiausių mūsų prioritetų šiandien…
