Per pastarąjį dešimtmetį iš lėtai judančio į pastebimai atsinaujinantį ir aiškią kryptį turintį miestą pasikeitęs Kaunas išgyvena virsmą susisiekimo infrastruktūroje. Sutvarkius didžiąją dalį pagrindinių gatvių, pereita prie ambicingesnių projektų – naujų jungčių tiesimo. Vien per pastaruosius kelerius metus pradėtos trijų naujų tiltų ir viaduko statybos. Ateities planuose – arterija tarp Šilainių ir Eigulių, kuri sujungtų Baltų prospektą su Žeimenos ir Jonavos gatvėmis. Visokeriopa nauda Pagal miesto bendrąjį planą Žeimenos tilto viziją parengė UAB „Kauno planas“. Kaip galėtų naujasis statinys atrodyti, atsižvelgta į vietos reljefą. Kol kas brėžiniuose atvaizduojama tik pagrindinė objekto funkcija – susisiekimas. Sprendimas dėl estetinės išvaizdos bus priimtas rengiant techninį projektą. „Kai politikai apie didelius projektus pradeda kalbėti…

Prie Neries vystomame „Piliamiesčio“ kvartale baigtas devynaukštis daugiabutis Brastos gatvėje – tai dar vienas žingsnis nuosekliai plėtojant vieną didžiausių konversijos projektų Kaune. Visi 100 šiame name suprojektuotų butų buvo parduoti dar iki statybų pabaigos. Tokie rezultatai atspindi nuosekliai augantį susidomėjimą šia miesto dalimi. Per dešimtmetį nuo kvartalo vystymo pradžios buvusi pramoninė teritorija virto urbanistiškai vientisa, architektūriškai išskirtine ir patogiam gyvenimui pritaikyta vieta su išvystyta infrastruktūra, žaliosiomis erdvėmis ir bendruomeniška aplinka. „Tai, kad butai šiame name buvo išpirkti iš brėžinių, rodo tvirtą pasitikėjimą tiek projektu, tiek visa „Piliamiesčio“ koncepcija, o kartu ir mumis kaip vystytojais. Apsispręsdami pirkti nekilnojamąjį turtą, pirkėjai nori būti užtikrinti projekto įgyvendinimu, todėl pasitikėjimas vystytojo patirtimi ir nuoseklumu…

Šiandieninė UAB „Veikmė“ – nebe statybos bendrovė, o nekilnojamojo turto projektų vystymo ir investicijų centras. Minėdama solidų 70 metų jubiliejų, įmonė demonstruoja rinkai retą evoliucijos pavyzdį: kaip per septynis dešimtmečius transformuotis iš valstybinio statybų tresto į lanksčią, intelektualiuoju kapitalu grįstą struktūrą. Dabartinis įmonės veidas – tai nedidelė, bet profesionali komanda, kuri ne pati mūrija sienas, o kuria projektų vizijas, valdo milijoninius finansų srautus ir telkia geriausius rinkos rangovus jų įgyvendinimui. Strateginis posūkis: kodėl „Veikmė“ pakeitė veiklos kryptį? Paskutiniai dvidešimt metų „Veikmei“ buvo esminių verslo sprendimų laikas, tačiau ryškiausias lūžis įvyko prieš aštuonerius metus, kai buvo priimtas sprendimas visiškai atskirti statybos rangos verslą ir vėliau jį parduoti. UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas…

Dar vienas Klaipėdos rajono objektas pasikeis neatpažįstamai bei taps daug patogesnis ir funkcionalesnis – bus rekonstruojamas Gargždų krašto muziejus ir jau parengti projektiniai pasiūlymai.  „Šis muziejaus rekonstrukcijos projektas – svarbi investicija į mūsų krašto kultūrinę ateitį. Kuriame ne tik modernų pastatą, bet ir atvirą, gyvą erdvę bendruomenei, kurioje susitiks istorija, šiuolaikinės idėjos ir žmonės. Atnaujintas muziejus taps traukos centru tiek Klaipėdos rajono gyventojams, tiek miesto svečiams, o jo pritaikymas visiems lankytojams – nuo šeimų su vaikais iki žmonių su judėjimo negalia – yra aiškus mūsų siekis kurti įtraukią ir visiems prieinamą kultūros aplinką“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Rekonstrukcijos projektas apima ne tik pastato modernizavimą, bet ir vidaus…

Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Ligi šiol NT pajamos būdavo neapmokestinamos tik turtą nuosavybėje išlaikiusiems ne mažiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. įsigaliojęs pokytis – trumpesnis laikotarpis – gali tapti papildomu impulsu parduoti būstą tiems, kurie svarsto jį keisti dėl gyvenimo aplinkybių: pagausėjusios šeimos, noro keltis į kitą miestą ar siekio turėti didesnius namus. „Gyventojams, kurie būstą įsigijo prieš penkerius ar daugiau metų,…

Kodėl vieni miesteliai tuštėja, o kiti – atgyja? Atsakymas slypi paprastuose dalykuose: ar čia yra darbo, ar čia verda gyvenimas ir ar čia įmanoma patogiai įsikurti. Ten, kur šios trys dalys susijungia, regionai pradeda klestėti. „Pastaraisiais metais turime puikių pavyzdžių regionuose, kuomet statoma naujų daugiabučių, tad mažų miestelių ateitis priklauso ne nuo kalbų, o darbų – reikia aktyvinti savivaldybes“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. 2025 metai Lietuvos nekilnojamajam turtui buvo sėkmingi, VĮ Registrų centro duomenimis, pernai iš viso šalyje per metus buvo įsigyta šiek tiek daugiau kaip 50 tūkst. būstų (butų ir namų). Tai yra 21 proc. daugiau nei jų buvo įsigyta 2024-aisiais –…

Jau nuo praėjusių metų rugsėjo pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kiekvieną mėnesį parduodama virš pusės tūkstančio butų, o sausį sostinėje parduoti net 639 būstai. Ekspertai neatmeta galimybės, kad, metams įsibėgėjant, rinka gali dar labiau suaktyvėti. „Pirminė Vilniaus NT rinka švenčių ir pošventinio laikotarpio poveikio nepajuto ir išliko aktyvi. Beveik visą pastarąjį pusmetį sostinėje parduodama virš 500 butų, o kadangi laukiama, kad į NT rinką šiemet bus nukreipta ir dalis iš antrosios pensijų sistemos pakopos išimtų lėšų, tai tikėtina, kad 2026 m. bus aktyvūs ir gerokai viršys praėjusių metų skaičius“, – sako bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. NT ekspertas taip pat pastebi, kad sausio mėnuo buvo vangiausias būstų sandėlio…