Šventinis laikotarpis būtų ne toks šventiškas be lempučių, girliandų ir šviečiančių dekoracijų, kurios puošia ne tik namus, bet ir kiemus, balkonus. Ugniagesiai dėl šių vis labiau intensyvėjančių dekoracijų lenktynių šiek tiek nerimauja, ir ne be pagrindo: praėjusių metų šventiniu laikotarpiu (nuo gruodžio 1 iki sausio 6 d.) Lietuvoje kilo 827 gaisrai, kuriuose žuvo 15 žmonių, o 17 patyrė traumas. Viena dažniausių gaisro priežasčių – elektros instaliacijos ir elektros prietaisų gedimai. Gera žinia ta, kad šio pobūdžio gaisrų galima lengvai išvengti. „Mes, specialistai, kasdien dirbantys su elektra, turime tokį posakį: Gaisro lengviau išvengti, nei jį užgesinti. Manau, kad tam, jog apsisaugotume nuo gaisro, verta pasitelkti visas šiuo metu prieinamas priešgaisrinės saugos…

Žodis „coworking“ – jau gana gerai žinomas bei atpažįstamas verslo pasaulyje. Nors anksčiau bendradarbystės erdvės buvo laikomos darbo vieta tik laisvai samdomiems darbuotojams ar laikina stotele keliaujantiems įmonių vadovams, šiandieninės tendencijos rodo, kad „coworking“ konceptas tampa patrauklus ir didelėms, tarptautinėms kompanijoms ar tiesiog bet kuriam ramios darbo vietos besiieškančiam individui. Verslo tinklo plėtra ir naujos pažintys „Workland“ pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių vadovė Lietuvoje Laura Panovienė teigia, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių renkasi darbą bendradarbystės erdvėse – tai žmogiškojo ryšio, bendravimo poreikis: „Pastaruosius kelis metus dėl pandeminės situacijos bendravimas buvo smarkiai apribotas. Apklausę savo narius, kitų verslų atstovus, išgirdome labai aiškią žinutę – jie išsiilgo…

Tvaraus nekilnojamojo turto vystymas – viena iš pagrindinių atsakingų bendrovių misijų. Lyderiaujanti nekilnojamojo turto investicijų bendrovė Baltijos šalyse „Summus Capital“ siekia nuolat kurti patogią ir draugišką aplinką tiek pirkėjams, tiek darbuotojams. Vienas iš valdomų objektų – prekybos slėnis „NØRDIKA“ –  vienas pirmųjų prekybos centrų Baltijos šalyje, kuris gavo tarptautinį „BREEAM“ sertifikatą pagal naujausią V6 „BREEAM In Use“ versiją. Tai įrodo, kad šis prekybos slėnis atitinka aukštus energinio efektyvumo ir ekologiškumo standartus. Pirmaujanti nekilnojamojo turto investicijų bendrovė Baltijos regione „Summus Capital“ žada toliau plėstis pagal tvarų ir strateginį verslo modelį. Teisingus veiksmus patvirtina vienas iš valdomų objektų – „NØRDIKA“, nes jam suteiktas tarptautinis „BREEAM In-Use“ tvarumo sertifikatas. „Summus Capital“ valdybos narys…

„Luminor“ bankas suteikė finansavimą investiciniam fondui „Titanium Baltic Real Estate“, kuris Rygoje įsigijo „Ozols“ prekybos centrą. Tai pirmasis šio fondo įsigijimas Latvijoje. Sandorio vertė viršijo 40 milijonų eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai prekybos centro „Ozols“ nuomininkai – namų apyvokos ir interjero prekių parduotuvė „Kesko Senukai“, maisto prekių parduotuvė „Rimi“ ir keletas mažesnių nuomininkų, įskaitant greitojo maisto restoraną „Hesburger“, BENU vaistinę bei kitus. Prekybos centras „Ozols“ pradėjo veikti 2019 m., jo nuomai skirtas plotas siekia apie 27 tūkst. kv. metrų. Pagal pastatų vertinimo ir sertifikavimo sistemą „BREEAM In Use“ komerciniam pastatui suteiktas įvertinimas „labai gerai“. „Prekybos centras „Ozols“ yra mėgstama Rygos gyventojų apsipirkimo vieta, įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje netoli Pietinio tilto. Teigiamai vertiname…

Sparčiai augančiuose ir tankiai gyvenamuose Vilniaus rajonuose (Bajoruose, Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje) bus statomos naujos ugdymo įstaigos. Jų projektams skelbiami architektūrinės idėjos konkursai. Jaunų šeimų pamėgtuose Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad Bajoruose planuojama statyti progimnaziją, kurią galės lankyti apie 1000 moksleivių. „Vilnius auga sparčiai, tad per artimiausius penkerius metus statome arba rengiamės pastatyti 8 mokyklas ir ne vieną vaikų darželį. Mums svarbu, kad naujos ugdymo įstaigos būtų aukščiausios architektūros kokybės ir atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia – greta šeimų gyvenamosios vietos, kad išlaisvintume tėvus nuo nebūtinų kelionių, o mieste sumažintume eismo spūsčių“, – sakė Vilniaus miesto…

Nordhavn rajonas Kopenhagoje dar visai neseniai buvo žinomas kaip pramoninė uosto teritorija su laivų statyklomis, remonto dokais, sandėliais ir logistikai skirtais pastatais. Šiandien čia vykdoma konversija leidžia teritorijai atgimti nauju traukos tašku – statomi gyvenamieji namai ir verslo centrai. Architektai tikina, kad industrinės teritorijos prie vandens turi unikalią progą išnaudoti savo potencialą – tokių vietų turime ir Lietuvoje. Pasak Paleko architektų studijos architektės Ugnės Morkūnaitės, pastaruoju metu itin populiarios industrinių rajonų konversijos tampa traukos tašku miesto gyventojams ne vien dėl čia plėtojamų naujų būstų. „Industrinių rajonų konversijos dažnai reiškia nestandartinius architektūrinius sprendimus, alternatyvų erdvių išnaudojimą,  įdomią ir unikalią istorinę aplinką bei faktą, kad tai, kas kažkada buvo uždara ir neprieinama,…

Priešpaskutinis metų mėnuo buvo labai panašus į ankstesnius tris: lapkritį Vilniuje rezervuota 466 naujų būtų ir kotedžų, spalį – 454, rugsėjį ir rugpjūtį, atitinkamai, 437 ir 435. Didesnis skaičius rezervacijų, 633 buvo liepą, tiesa, birželį skaičius taip pat buvo panašus – 484. Jei tendencija nepasikeis ir gruodį, paskutinis ketvirtis gali būti prastesnis nei pernai ar užpernai, nors visų metų rezultatas jau dabar yra geriausias istorijoje. Per 11 mėn. Vilniuje šiemet rezervuoti 7 254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4 398 (per visus metus – 4 949), o 2019–aisiais – 5 817 (per visus metus – 6 178). Įprastai, šventinis laikotarpis, gruodį būsto rinkoje būdavo…