Per žiemos šalčius, saugodami šilumą, dažniausiai pasistengiame sandariai užsidaryti langus ir duris, kad liktų kuo mažiau plyšių šalčiui prasiskverbti. Vis dėlto šiltose ir nevėdinamose patalpose glūdi naujas nematomas pavojus – pelėsis. Didėjant oro drėgmei namuose ima kauptis kondensatas, kuris ir sudaro palankią terpę formuotis pelėsiui. Siekiant išvengti galimos drėgmės žalos, ekspertai pataria imtis kelių svarbių priemonių. Svarbus vėdinimas Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pelėsis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios drėgmės ir nepakankamos ventiliacijos. Riziką taip pat didina temperatūrų skirtumai bei nesandarios pastato konstrukcijos – langai, stogas, sienos ar vamzdynai, dėl kurių patalpose susidaro sąlygos kauptis kondensatui. Didėjant oro drėgmei ir keičiantis oro sąlygoms rekomenduojama įvertinti, ar būstas tinkamai apšiltintas: turėtų būti palaikoma…
„Kreda“ kredito unijų grupės 2025 metų rezultatai: paskolų portfelis perkopė pusę milijardo eurų, augimas fiksuotas visuose segmentuose
„Kreda“ grupės kredito unijos 2025 metais uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos praėjusiais metais sudarė 43,3 mln. eurų. Grupės turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 691,4 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei 2024 metais. Paskolų portfelis per metus augo 24 proc., indėlių – 26 proc. „Kreda“ grupės kapitalas 2025 m. pabaigoje sudarė 63,6 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei prieš metus. 2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos…
Kaip LEDVANCE LED sistema pakeitė Vilniaus stadiono apšvietimą: šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia
Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje. Tą pokytį pirmiausia pajuto tie, kurie gyvena priešais stadioną. „Anksčiau vaiko kambaryje vėlyvo vakaro metu nereikėdavo net šviestuvo – stadiono šviesa užliedavo visą erdvę, trukdydama ilsėtis. Pirkome vienas užuolaidas, bet šviesa vis tiek prasiskverbdavo, po to – dar storesnes, – pasakoja daugiabučio, kuris yra šalia stadiono, gyventojas. – Dabar stadione šviesos įjungtos, bet kambaryje…
Kaune didžiausi objektai statomi išskirtinai už gyventojų pinigus
Kasmet didėjantis biudžetas ir finansinis stabilumas leidžia Kaunui savarankiškai tęsti miesto plėtrą: statomi tiltai ir viadukai, sveikatos, kultūros, sporto ir kiti svarbūs objektai. Visa tai kuria darbo vietas, teikia paslaugas arčiau namų, gerina gyvenimo kokybę. Nuo praėjusių metų prie didžiausių statybviečių kauniečiai mato ne tik darbų progresą, bet ir išskirtinę padėką. Padėka kauniečiams „Tikriausiai ne vienas atkreipėte dėmesį į naujus ženklus šalia statomų miesto objektų. Tai – galimybė sekti darbų progresą ir, svarbiausia, padėka kauniečiams. Miestas įrodė, kad vienu metu galima tvarkytis nesibaiminant laikino chaoso. Vos atėję dirbti, pradėjome taisyti gėdingą palikimą. Tai, kas buvo ilgai atidėliojama. Rezultatai išryškėjo jau po kelių metų – atnaujintos pagrindinės gatvės, sutvarkyti parkai, atgaivintos…
Vanagupėje kyla 13 mln. eurų vertės kompleksas „NORAI“: pajūrio rinką papildys 120 būstų
Vanagupėje, viename prestižiškiausių Palangos rajonų, pradėtas vystyti naujas gyvenamųjų butų ir poilsio apartamentų kompleksas „NORAI“. Į projektą numatoma investuoti 13 mln. eurų. Kompleksą plėtoja nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Orner“. Vanagupės gatvėje, atokiau nuo centro šurmulio, planuojama pastatyti penkių aukštų kompleksą, kurį sudarys 120 butų ir apartamentų su balkonais ir terasomis. Teritorijoje numatyta poilsio zona šalia pušyno su vaikų žaidimo, sporto ir poilsio erdve, taip pat požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Gyventojai galės rinktis 1–3 kambarių funkcionalaus išplanavimo būstus, tinkamus tiek nuolatiniam gyvenimui, tiek antrajam būstui ar ilgalaikei investicijai. Numatyta statybų pabaiga – 2026 metų IV ketvirtis. Išskirtinis dėmesys ilgaamžiškumui ir kokybei Pušyno apsuptyje statomas projektas kviečia pažinti pajūrio gyvenimo filosofiją, paremtą…
Rekordinė „Preses Nama Kvartāls“ obligacijų paklausa: pritraukta triskart daugiau lėšų
Lietuvos vystytojo plėtojamo Rygos verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ obligacijos sulaukė itin didelio investuotojų susidomėjimo. Per vasario mėnesio emisiją pritraukta 9,12 mln. Eurų, o tai daugiau nei tris kartus viršijo suplanuotą 3 mln. eurų suma. Toks investuotojų aktyvumas patvirtina pasitikėjimą nuoseklia projekto pažanga ir jo ilgalaikė verte Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje. “Preses Nama Kvartāls” verslo centras statomas vienoje iš strategiškai svarbiausių Rygos vietų Pārdaugavoje – augančioje Rygos centrinio verslo rajono dalyje. Verslo centrą „Preses Nama Kvartāls“ vysto Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ per fondą „Lords LB Special Fund V“. Projektui įgyvendinti įkurta Latvijos bendrovė AS „PN Project“. „Visuomenės edukacija apie investavimo galimybes ir atsakingas požiūris…
Siūloma atsisakyti žemiausios tikslumo klasės geodezinių punktų saugojimo
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Geodezijos ir kartografijos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti trečios tikslumo klasės Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) tinklo geodezinių punktų saugojimo. Šiuo metu visi valstybinio geodezinio tinklo geodeziniai punktai, įskaitant ir GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, saugomi valstybės, o ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikina ar sugadina geodezinį punktą, privalo savo lėšomis jį atstatyti arba perkelti (naujai įrengti). GPNS trečios tikslumo klasės punktų Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių. Kasmet reikia atstatyti sugadintus arba perkelti į naują vietą maždaug iki 225 geodezinių punktų. Vieno tokio punkto atstatymas arba perkėlimas, įskaitant geodezinių koordinačių matavimus, projektavimą, stulpelių gamybą ir įrengimą,…
Supamas krėslas namuose ir lauke: kaip išsirinkti patogiam poilsiui
Poilsio erdvės namuose ar lauke vis dažniau kuriamos taip, kad skatintų atsipalaidavimą ir padėtų pabėgti nuo kasdienio tempo. Vienas iš baldų, kuris jau daugelį metų siejamas su ramybe ir komfortu, yra supamas krėslas. Jis vertinamas ne tik dėl savo išskirtinės funkcijos, bet ir dėl gebėjimo sukurti jaukią atmosferą tiek vidaus, tiek lauko erdvėse. Norint, kad šis baldas iš tiesų teiktų komfortą, svarbu atsižvelgti į keletą esminių pasirinkimo aspektų. Supimo mechanizmo ir konstrukcijos svarba Pagrindinė supamo krėslo funkcija yra švelnus judesys, kuris padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į supimo mechanizmo stabilumą ir sklandumą. Kokybiškas supamas krėslas turėtų judėti tolygiai, be staigių trūkčiojimų ar girgždėjimo. Tai užtikrina ne…
Kodėl staljuostės yra svarbi virtuvės detalė: funkcija ir estetika
Virtuvės interjere kiekviena detalė turi reikšmę – net ir tokia, atrodytų, smulkmena kaip staljuostė. Ji jungia stalviršį su sienos danga, apsaugo nuo drėgmės ir nešvarumų patekimo į tarpą bei suteikia erdvei vientisumo. Nors dažnai į šį elementą žiūrima tik kaip į techninę detalę, iš tiesų staljuostės turi ir stiprų estetinį vaidmenį. Tinkamai parinktos, jos užbaigia virtuvės dizainą ir suteikia jam išbaigtumo įspūdį. Praktinė staljuosčių funkcija Pagrindinė staljuostės paskirtis – apsaugoti sienos ir stalviršio sandūrą nuo drėgmės, riebalų ar maisto likučių. Virtuvėje ši vieta ypač jautri, nes dažnai susiduria su vandeniu ir šiluma. Be tinkamos apsaugos, ilgainiui gali atsirasti pelėsis, o baldų kraštai pradėti brinkti. Staljuostė ne tik sandarina tarpą, bet…
Po snygio daugiausia iššūkių – ne gatvėje, o kieme: kaip susitarti, kad išvažiuoti būtų įmanoma
Po paskutinio didesnio snygio praėjo jau šiek tiek laiko ir daugelis atsiduso: gatvės pamažu „prasivalė“, šaligatviai – taip pat. Tačiau sniegą žadant ir toliau, tikrasis išbandymas daugiabučių kiemuose dar nesibaigė. Buvusių pūgų padarinių dar nepamiršome: vienur pusnys užvertė pravažiavimą, kitur suformavo „bortus“ palei automobilius ir provėžas privažiavimuose; o kai kur įvažiavimas į požeminę parkavimo aikštelę virto čiuožykla. Ir čia dažnai prasideda painiava: kas už ką atsakingas, ką administratorius daro įprastai, o ką reikia užsakyti papildomai? Kad nereikėtų spėlioti ir pyktis su kaimynais, verta iš anksto nuspręsti, kokia tvarka spręsti problemas. „Žiemos piko metu matome pasikartojantį scenarijų: takai iki laiptinės sutvarkyti, bet kieme, dėl įvairių aplinkybių, lieka vienas „butelio kakliukas“, per…
