Vilniaus siekis naujo Kongresų centro idėjai pritraukti tarptautinę architektų bendruomenę davė rezultatą –  galimybė sukurti ambicingą projektą teritorijoje tarp LR Seimo rūmų ir Geležinio Vilko gatvės juos sudomino. Savo vizijas, kaip galėtų atrodyti lyderystės Centrinės ir Rytų Europos konferencijų ir renginių rinkoje sieksiantis Vilniaus kongresų centras, Vilniaus vystymo kompanijai pateikė net 28 architektų grupės. „Džiaugiamės, kad architektai aktyviai atsiliepė į kvietimą kurti ypatingos reikšmės projektą Vilniui ir Lietuvai. Gavome daugybę kūrybingų idėjų, kaip galėtų atrodyti Kongresų centras ir  ši teritorija prie Neries, kuri taps gyvybingesnė bei prieinamesnė Vilniaus gyventojams ir svečiams“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Visas konkursui pateiktas architektūrines idėjas šiuo metu vertina perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatyta…

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai sostinėje savo ekonominę situaciją vertina vidutiniškai – 7 balais iš 10. Tokį patį balą (7,2) jie rašo ir savo veiklos efektyvumui. Kaip rodo NT bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas, mažiausiai efektyvia savo veiklos dalimi smulkus ir vidutinis verslas laiko procesų planavimą ir valdymą (37 proc.). Tyrimo duomenimis, kaip mažai efektyvias savo veiklos sritis šios įmonės įvardija ir pardavimus (32 proc.) bei kaštų valdymą (27 proc.) Dar 21 ir 20 proc. atitinkamai teigia, kad susiduria su logistikos ir darbuotojų vadybos iššūkiais. Pasak „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovo Mykolo Čiplio, ši tendencija kartojasi jau antrus metus iš eilės, o daugiausiai potencialo…

Elektronikos komponentų prekybos grupė „Lemona“ praėjusiais metais pasiekė 42,7 mln. EUR konsoliduotas pajamas – 25% didesnes nei prieš metus. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) išaugo daugiau nei dvigubai (127%) – iki 2,5 mln. EUR. Remiantis neaudituotais finansiniais rezultatais, konsoliduotas grupės pelnas prieš mokesčius sudarė 2,2 mln. EUR ir buvo 214% didesnis nei pernai (0,7 mln. EUR). Grupė Lietuvoje ir Latvijoje valdo fizines ir elektronines parduotuves, Estijoje – elektroninę parduotuvę, taip pat užsiima didmenine ir daugiakanale prekyba įvairia elektronikos įranga. „Augimą lėmė didėjanti žaliosios energetikos, statybos, gynybos ir saugumo įrangos paklausa bei vidiniai efektyvumo sprendimai. Peržiūrėjome vadovavimo struktūrą Baltijos šalyse, logistikos ir pardavimo procesus, pagreitinome sprendimų priėmimą…

Nukritęs kompiuteris, sudužęs telefonas ar netyčia sugadintas kitas buities daiktas – tokios kasdienės situacijos dažniausiai tampa gyventojų turto žalų priežastimi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. tokie incidentai sudarė beveik pusę (42 proc.) visų registruotų turto žalų. „Per praėjusius metus iš viso išnagrinėjome virš 26 tūkst. gyventojų pranešimų apie turto žalą ir atlyginome daugiau kaip 19 mln. eurų nuostolių. Nors kalbant apie turto apsaugą dažnai galvojama apie gaisrus ar gamtines stichijas, mūsų duomenys rodo, kad gyventojai kur kas dažniau susiduria su paprastais buitiniais incidentais. Tačiau net ir sudužęs telefonas, televizorius, įskilusi kaitlentė ir panašūs atvejai gali pareikalauti nemenkų neplanuotų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės klientų aptarnavimo ir…

Viena didžiausių Baltijos šalyse prekybos baldais bendrovių „Gintaro baldai“ Lietuvoje atidaro naujos koncepcijos saloną. Kovo 27 dieną Kaune duris atversiantis 3 500 kv. metrų dydžio baldų salonas taps viena didžiausių baldų ekspozicijų šalyje. Į naujojo salono įrengimą bendrovė investavo apie 7 mln. eurų. „Nuolat investuojame į baldų salonų atnaujinimą ir plėtrą. Šiuo salonu siekiame sukurti erdvę, kurioje baldai būtų pristatomi ne kaip atskiri daiktai, o kaip gyvenimo namuose dalis. Todėl didelį dėmesį skyrėme ekspozicijų koncepcijai, apšvietimui ir galimybei klientams patirti interjerus taip, kaip jie atrodytų realioje namų aplinkoje“, – sako „Gintaro baldų“ marketingo vadovas Kirilas Kokotkinas. Kaune, Taikos pr. 141C, įsikūrusiame naujos koncepcijos baldų salone vienoje vietoje pristatomi svetainės, miegamojo,…

Owners of single-family homes and design professionals often face the challenge of high groundwater levels on a site. In such cases, selecting the right wastewater treatment system is particularly important – not only to ensure reliable installation, but also to make sure the unit housing can withstand groundwater pressure and that wastewater is treated efficiently. UAB “Traidenis” offers biological wastewater treatment solutions designed for complex geological conditions. “When groundwater levels are high, the main challenges are buoyancy forces and unstable soil. That is why the design of the unit and the installation process become critically important,” says Gintaras Vinikaitis, Technical Director of UAB “Traidenis”. High Groundwater: Installation and Operational Challenges…

Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai. Dalis jų aktualūs ir nekilnojamąjį turtą (NT) parduodantiems žmonėms. Kokie svarbiausi įstatymo pakeitimai ir ką reikėtų žinoti, rengiantis parduoti būstą, pasakoja bendrovės „Realco“ finansų direktorius Vygantas Galčius. „Svarbiausias įstatymo pakeitimas – kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje dvigubai sutrumpėjo laikotarpis, po kurio pardavus turimą NT, iš jo gautas pelnas yra neapmokestinamas. Anksčiau buvo taikoma dešimties metų taisyklė – tai yra, pelnas būdavo neapmokestinamas tik tuomet, jei gyventojas įsigytą NT išlaikydavo bent 10 metų. Nuo sausio pirmosios šis laikotarpis sutrumpintas iki penkerių metų“, – komentuoja V. Galčius. Jis priduria, jog NT paveldėjus, ne visuomet privaloma…

Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų. Išteklių išgavimo vieta – geologinė duotybė Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Jose glūdinčios naudingosios iškasenos – itin ribotas nacionalinis turtas. Jų telkiniai sudaro vos kelis procentus Lietuvos teritorijos ir aptinkami tik tam tikrose vietose. Todėl racionalus jų naudojimas yra viešasis interesas. Kitaip nei daugelyje kitų veiklos…