Mano kelias, kaip ir visų kitų, aš jį pradėjau kaip kiti, todėl ir baigsiu kaip kiti. Gimstam mes visi balti, bet greit po to mus sutepa kiti. Kiti, kuriuos jau sutepė anie, kurie buvo prieš juos. Taip mūsų baltas kūnas tampa juodu ir ishnyksta juodame fone…
Tamsėjimo aš neišvengiu, neišvengiu nes mane jau mokė kiti. Mokė suprasti pasaulį, kurio pats aš dar neradau, netyrinėjau, nemačiau… Aš tapau stereotipų rinkiniu, na, gal kiek besiskiriančiu nuo daugumos, tačiau nuo to nė kiek ne šviesesniu, nes mane sutepė… Visi mes sutepti, nuo pat Adomo ir Ievos mes sutepti… Būtis tokia klaiki, kai šitai supranti… Aš nebenoriu suprasti, suprasti taip kaip mane moke, aš noriu suprasti kitaip, taip kaip niekas manęs nemokė ir nemokys… Aš noriu laisvės nuo mities, tačiau lieku ir liksiu jos nelaisvėje…
Related Posts
2 komentarai
kanapele
Džiaukis, žmogau, kad mintys tavęs neapleidžia. Tik mąstantis individas kada nors supras jį supančio pasaulio prasmę. Tada pasijusi nebe toks suteptas ir prislėgtas. Linkiu tau stiprybės, kad išlaisvintum savo mintis nuo kasdieninės buities, pakylėtum jas į kitą lygmenį ( kokį spresti tau) .
pegasas
Dar Menandras yra pasakęs : – Tau negali nutikti nieko blogo, jei tik pats to nepanorėsi.
O būtis yra nuostabi,tau tik šiandien sunkiau ,vėliau pati tuo įsitikinsi,viskas puiku ,tik praskiesta mažomis biaurastimis.