Mylėti gera, kai esi mylima
Džiaugtis gyvenimu
Ir kartu, ir džiaugsmu
Ir buti šalia, vien tik šalia tavęs.
Norėčiau pabusti prie tavęs
Buti kiekviena nakti tik prie tavęs
Ir visą gyvenima likti mylima
Savo mylinčio žmogaus .

Būti globojamai, saugoma
Tavo stiprių rankų,
Mylima ir dievinama
Svaiginama karštų glamonių
Kuriuos jaučiu, kai esi šalia
Arti vien tik manęs.

Tu mano Tero žvaigždė
Sužibus tamsią naktelę
Tu mano šildanti saulė
Šildanti mane, kas naktelę.

Man gera buti šalia tavęs
Ir jausti tavo meilę
Tau gera buti šalia manęs
Ir jausti mano šilumą

Mus sieja du žodeliai
Tai meilės žodeliai
Aš myliu tave
Vien tik tave.

Vėl ruduo…
Ir kodėl taip nekenčiu lietaus, po kojomis krintančių lapų, šlapio gatvės grindinio?…

Gyvenimo prasmė – MYLĖTI. Gaila tik, kad meile nebetikiu. Manyje nėra jai vietos. O gal joje nebėra vietos man…
Ar aš dar gyvenu? Ne. Tik egzistuoju. Viena. Visiškai viena…
Jaučiuosi tokia tuščia…
Tik viena išmokau – kas kad meilė man neskirta – aš galiu džiaugtis už kitus. Gal kiti ją pažįsta? Gal kiti yra laimingi?… Tada laiminga esu ir aš. 🙂

MEILE??!!?

Kur tu?

Taip norėčiau, kad tu ateitum.

Kad būtum šalia.

Aš lauksiu tavęs.

TIK ATEIK…