Paklausiau paukščio skrendant į rytojų
Ką pavasaris atneš nejučia?
Gal džiaugsmą,gal kenčianti rojų
Gal žiedus nenuskintus slapčia.
Tos pievos,tas šienas pernykštis
Tik primena tuos laikus
Kai lakstėm po pievą rasotą
Ir gėrėm žiedų nektarus.
Ir tąsyk mes buvom laimingi
Jauni,-tuomet maži vaikai.
Mes piešėm vaivorykštę ryškią
Kad sugryžtume jos takais.
3 komentarai
lina
cia tawo kuryba?
estera
taip,kai noriu ‘issikrauti’,tai darau kurdama eiles.Jau senokai rasau taciau paviesinti nedrysdavau.
Amzina
unreal grazus,nebijok daugiau savo kurybos ideti,man labai grazu