Lietuvoje startuoja Aplinkos ministerijos inicijuotas naujos kartos miesto želdinimo projektas, prasidėsiantis Vilniuje. Dar šį rudenį sostinėje bus pasodinti trys pirmieji Lietuvoje biologinės įvairovės miškeliai, paremti japonų botaniko Akira Miyawaki metodika. Tokio tipo miškeliai padės stiprinti žaliąją miestų infrastruktūrą, gerinti oro kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas paukščiams, vabzdžiams bei kitai miesto biologinei įvairovei. Vėliau, planuojama, iniciatyva bus įgyvendinta ir kituose šalies miestuose.
„Miesto medžiai visoje Lietuvoje susiduria su vis didesniais iššūkiais: karščio bangomis, sausromis, statybų poveikiu ir invazinėmis rūšimis. Net ir gausesnės kritulių vasaros neišgelbėjo miestų medžių ir jau rugpjūčio pradžioje daugelyje miestų buvo pastebėtas ankstyvas medžių rudavimas ir lapų metimas. Tai rodo, kad tradicinio medžių sodinimo neužtenka ir reikia inovatyvių sprendimų, leidžiančių užtikrinti padengiamumą lajomis miestuose bei atkurti natūralius miesto ekosistemų ryšius“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Tyrimais nustatyta, kad būtent tokio struktūrinio tipo želdinimas geriausiai vėsina miesto aplinką.
Biologinės įvairovės miškelių idėja kilo Japonijoje ir dabar yra sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Metodas paprastas, bet veiksmingas: į nedidelį plotą tankiai sodinamos dešimtys skirtingų vietinių rūšių sodinukų. Tokiu būdu miškelis sukuria savitą mikroklimatą – greitai užauga, apsaugo dirvą, padidina drėgmės išsilaikymą, pritraukia daugiau paukščių ir vabzdžių. Jau po kelerių metų tokie miškeliai būna aukštesni už žmogų, meta šešėlį, gerina oro kokybę ir mažina triukšmą, o penktaisiais metais jau įsivyrauja natūraliai vietai prisitaikę medžiai ir krūmai.
„Tai priemonė diegti temperatūros, drėgmės režimo, mikroklimato valdymo ekosistemines paslaugas miestiečiams, kurti buveines biologinei miesto įvairovei. Taip pat naudojant šio miškelio koncepciją, kuomet sodinamos tik vietinių medžių rūšys ir Valstybinei miškų urėdijai tiekiant šiam projektui sodinukus, tai svarbus žingsnis aktualizuojant vietinių medžių rūšių paklausą, paliečiamas net miškų įvairinimo klausimas“ – teigia biologinės įvairovės miškelio idėjos populiarintoja botanikė Vilma Gudynienė.
Vilnius turi itin didelį potencialą tokiai želdinimo plėtrai – jame yra apie 47 ha teritorijų, tinkamų šiems miškeliams sodinti. Tai galėtų tapti nauju miesto žaliosios infrastruktūros atkūrimo etapu, padėsiančiu sostinei prisitaikyti prie klimato kaitos ir užtikrinti ilgalaikį žaliųjų jungčių atsparumą.
Sodinukus biologinės įvairovės miškelių projektams tiekia Valstybinė miškų urėdija. Pastaraisiais metais ji išplėtė auginamų rūšių spektrą. Be įprastų pušų, eglių ir ąžuolų medelynuose jau auga gudobelės, miško obelys, kriaušės, vinkšnos, sedulos, šermukšniai ir kitos rūšys. Tokia įvairovė leidžia formuoti atsparesnius ir ekologiškai stabilesnius medynus, tinkamus sodinti tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.
„Valstybinių miškų urėdija visada buvo ir bus gamtos sąjungininkė. Džiaugiamės, kad mūsų medelynuose užaugę sodinukai šiandien tampa žaliosios Vilniaus istorijos dalimi – jie atneša miestui pavėsį, grynesnį orą ir padeda atkurti natūralius gamtos procesus. Kuo didesnė rūšių įvairovė, tuo stipresnė miesto ekosistema ir tuo geriau galime prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių. Dar viena šių projektų vertė – galimybė miestiečiams pažinti mišką iš arčiau: išmokti, kaip sodinti ir prižiūrėti medelius ir patiems tapti ekosistemos kūrimo dalimi“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Vadas Kaubrė.
Miškeliai sodinami taip, kad į projektą galėtų įsitraukti bendruomenės. Tai puiki proga gyventojams prisidėti prie miesto žaliosios ateities kūrimo, kartu stiprinant ryšį su gamta. Tokie projektai gali būti įgyvendinami prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose ar parkuose, suteikdami ir edukacinę vertę.
Biologinės įvairovės miškeliai – daugiau nei želdiniai. Tai nauja miesto želdinimo strategija, padedanti prisitaikyti prie klimato kaitos, išlaikyti žaliąją struktūrą, saugoti ir gausinti vietines rūšis, kurti sveikesnę aplinką žmonėms. Artimiausiais metais Lietuva siekia tapti vienu iš pavyzdžių Europoje, kaip natūralūs gamtos procesai gali būti sėkmingai integruoti į šiuolaikinį urbanistinį gyvenimą.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
